Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
1A-373-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38284-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
K. N.
Advokatai
Romas Aikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-373-810/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38284-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.23.1.2; 1.2.25.4.2.6; 1.2.27.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, Urtei Piluckei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistajam K. N., jo gynėjams advokatams Romui Aikevičiui ir Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. kovo 27 d. veika), 281 straipsnio 7 dalyje (2017 m. liepos 29 d. veika), 286 straipsnyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2017 m. kovo 27 d. veika) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2017 m. liepos 29 d. veika) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 286 straipsnį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi visiško sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 20 MGL (753 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 27 d. 22.10 val. iki 2017 m. kovo 28 d. 15.54 val. bei nuo 2017 m. liepos 29 d. 2.28 val. iki 2017 m. liepos 30 d. 14.30 val.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo K. N. faktinio sulaikymo dienos.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Automobilis „Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis R. N., paliktas savininkės R. N. nuosavybėje, automobilis „BMW 118D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis R. N., paliktas savininkės R. N. nuosavybėje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir konfiskuota automobilio „Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio „BMW 118D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonių, vertes atitinkanti pinigų suma – 7400 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. N. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 27 d. apie 22.10 val. Kaune, Savanorių pr. 321, gatve vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,68 promilės alkoholio.Be to, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį jis nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 29 d. apie 02.36 val. Kaune, prie T. Masiulio g. 21-o namo, vairavo automobilį „BMW 118D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,70 promilių etilo alkoholio.Be to, K. N. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 29 d. apie 03.00 val. Eivenių g. 2, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas kraujo mėginio paėmimui, pradėjo elgtis agresyviai, demonstravo savo lytinį organą, grasino policijos pareigūnams fiziniu susidorojimu bei kumščiu tyčia sudavė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniajam patruliui D. R. į dešinį petį, taip sukeldamas D. R. fizinį skausmą, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.Be to, jis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2017 m. liepos 29 d. 03.00 val. savo kelnių kišenėje laikė narkotines medžiagas – kanapių antžeminių dalis, supakuotas į du plastikinius maišelius, vieno iš jų masė 1,045 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,90%), kito masė 0,723 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 10,90 %), kol 2017 m. liepos 29 d. apie 03.00 val. Kaune, Eivenių g. 2, apžiūros metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. N. teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmių skyrimą reglamentuojančias teisės normas, paskyrė aiškiai per griežtą, neindividualizuotą bei neproporcingą padarytiems nusikaltimams bausmę, todėl prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti – sušvelninti paskirtą bausmę, neskiriant laisvės atėmimo bausmės, arba jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog BK straipsnių, kurie inkriminuoti K. N., sankcijose numatytas platus galimų skirti bausmių spektras - nuo baudos iki laisvės atėmimo bausmės, tačiau už visas nusikalstamas veikas jam paskirta pati griežčiausia bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo įvertintos tik aplinkybės, apibūdinančios K. N. padarytas veikas, visiškai ignoruojant aplinkybes apie jo teigiamą elgesį po veikų padarymo bei asmenybę. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog 2017 m. lapkričio 6 d. K. N. gimė sūnus, su kuriuo jis nuolat bendrauja, rūpinasi juo, prižiūri, padeda sūnaus motinai jį auklėti ir ugdyti. Be to, šiuo metu K. N. kuria šeimą su kita moterimi, kuri laukiasi. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę K. N., jis negalės tinkamai pasirūpinti sūnumi ir neužilgo gimsiančiu naujagimiu. Teismas, paskirdamas griežčiausią bausmės rūšį, nevertino aplinkybių, kaip bausmės vykdymas paveiktų K. N. teigiamus socialinius ryšius, jo vaikų raidą ir pažintinę veiklą, nors teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog šias aplinkybes būtina įvertinti. Pažymėtina, kad K. N. vykdant paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę bus padaryta didelė žala šeimos interesams, kadangi jo sūnaus motinos M. V. mėnesinės pajamos yra 362 Eur, šios sumos jai ir jos 4 mėnesių sūnui nepakanka net minimaliems poreikiams tenkinti. K. N. kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui skiria po 150 Eur. Paminėtina ir tai, kad K. N. nuo 2018 m. vasario 22 d. užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą, darbovietėje darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Gautas pajamas K. N. naudoja savo šeimos poreikiams: sumoka už buto nuomą, komunalinius mokesčius, perka maistą bei kitus būtiniausius namų apyvokos reikmenis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra visiškai aišku, kad K. N. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, E. N. viena negalės išlaikyti buto ir tuo pačiu finansiškai pasirūpinti naujagimiu. Be to, reikia tinkamai pasiruošti vaiko gimimui, t. y. nusipirkti būsimam kūdikiui būtiniausius daiktus. Šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. N. rūpinasi savo motina R. N., kuriai reikalinga materialinė ir dvasinė sūnaus parama, kadangi prieš 4 mėnesius mirė jos vyras, K. N. tėvas. Be kita ko, R. N. yra tik iš dalies darbinga - netekusi 60 % savo darbingumo.Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones - bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl visiškai nėra pagrindo kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis skirti ir pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje teismas nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinama aplinkybių visuma, nė viena atskirai paimta aplinkybė negali lemti teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo, todėl aplinkybė, jog asmuo buvo ankščiau teistas, neeliminuoja BK 75 straipsnio taikymo galimybės. K. N. kritiškai vertina savo elgesį, savo kaltę pripažino ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, nuoširdžiai gailisi, tai rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjai prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti. Nuteistojo K. N. skundas atmetamas.Atsižvelgdamas į K. N. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu, nesusijusią bausmę arba bausmės vykdymą atidėti apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

Dėl bausmės švelninimo

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. N. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į K. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti trys nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas, kaltės formą– nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia, K. N. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (dvi veikos) ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, K. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, jog, skiriant griežčiausias sankcijose numatytas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino tik aplinkybes, apibūdinančias K. N. padarytas veikas, visiškai neatsižvelgiant į jo teigiamą elgesį po veikų padarymo bei asmenybę. Priešingai – tai, jog K. N. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (dvi veikos) ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, kaip jau minėta, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu būtent nuteistojo asmenybės vertinimas, o ne nusikalstamų veikų pobūdis, jų padarymo aplinkybės, lėmė teismo sprendimą paskirti nuteistajam griežčiausias sankcijose numatytas bausmes. Vertinant nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, teistas už penkių apysunkių nusikaltimų padarymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. N. iki nuosprendžio priėmimo buvo net 9 kartus teistas, nusikalstamos veikos daromos esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstamos veikos, už kurias K. N. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos nepraėjus nei vieneriems metams po Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas rodo, jog net ir gerai suvokdamas bausmės neišvengiamumą, K. N. sąmoningai pasirenka daryti naujas nusikalstamas veikas. Iš administracinių nusižengimų registro pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, jog tiek iki, tiek po nusikalstamų veikų padarymo K. N. už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus ir administracinius nusižengimus administracine tvarka buvo baustas net 21 kartą. Be to, nuteistasis ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kitus pažeidimus, padarytus esant neblaiviam. Vertindama K. N. asmenybę, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus iki nusikalstamų veikų padarymo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo, o individualia veikla pagal verslo liudijimą užsiimti pradėjo tik nuo 2018 m. vasario 22 d., t. y. jau priėmus jo atžvilgiu nepalankų teismo sprendimą, taip siekdamas ne keisti savo gyvenimo būdą, taisytis teigiama linkme, o išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Aukštesniojo teismo nuomone, ankstesni teistumai, informacija apie padarytus administracinės teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus, tai, jog pirmą nusikalstamą veiką K. N. padarė būdamas jauno amžiaus – 20 metų, rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, o nusikalstamos veikos dėl kurių nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarytos neatsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias BK 281 straipsnio 7 dalies, 286 straipsnio ir 259 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą ir areštą.Apygardos teismas taip pat negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskyrus dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – bei turto konfiskavimą, nėra pagrindo kartu skirti ir pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme, neišskiriant nei vienos bausmės rūšies, taigi jos gali būti taikomos ir tuo atveju, kai asmeniui skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog kartu su bausme skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės K. N. buvo paskirtos tik už nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, iš esmės siekiant užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, t. y. siekiant apriboti galimybę daryti nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus transporto eismo saugumui. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, vien šių baudžiamojo priemonių taikymu, neskiriant K. N. laisvės atėmimo bausmės, nebūtų pasiekti kiti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai – nubausti K. N. už jo padarytas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už trijų nesunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, taigi formaliai K. N. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Ypatingai svarbūs duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, yra praeityje K. N. padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis nuteistajam. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. birželio 5 d. baudžiamaisiais įsakymais skirtos baudos, Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu ir 2013 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės. Tačiau, kaip matyti, švelnesnės bausmės nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, jis sąmoningai pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Be to, K. N. iki šiol nėra sumokėjęs jam 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos baudos. Taigi nagrinėjamu atveju, pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo, leidžia ne atskirai paimta aplinkybė, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas, o tai, jog jis, nepaisant skirtų švelnesnių bausmių, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, ilgą laiką neįvykdo paskirtos baudos bausmės, taip pat aukščiau aptarta jį neigiamai charakterizuojanti medžiaga. Taikyti K. N. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą vien tuo pagrindu, jog jis kritiškai vertina savo elgesį, savo kaltę pripažino ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, nuoširdžiai gailisi, įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo. Apygardos teismas neabejoja, kad K. N. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo socialiniams ryšiams, tačiau jo šeimyninė padėtis, sunki vaikų motinų finansinė būklė, jo motinai reikalinga dvasinė pagalba negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia lengvinti K. N. baudžiamąją atsakomybę. Apeliantas prašydamas jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, akcentuoja būtent tai, jog, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis negalės finansiškai prisidėti prie vaikų išlaikymo, dabartinės sugyventinės būtiniausių poreikių tenkinimo, tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog K. N. iki 2018 m. vasario 22 d. niekur nedirbo, nors pirmasis vaikas gimė 2017 m. lapkričio 6 d., taip pat iki tol buvo žinoma ir apie kitos moters, su kuria K. N. šiuo metu kuria šeimą, nėštumą. Atsižvelgiant į tai, šis jo skundo argumentas laikytinas deklaratyviu. Be to, K. N., atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas ir tokiu būdu teikti vaikams bei dabartinei sugyventinei finansinę paramą. Kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar švelninti paskirtą bausmę, nenustatyta.Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo K. N. atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisArūnas Paštuolis