- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-58-348-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 79-1-00314-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- N. B.
- Nukentėjusysis
- K. Š.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė, Aušra Ručienė, Vita Neverauskaitė
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-58-348/2011
2011 m. balandžio 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei, nuteistajai N. B., nukentėjusiosios K. Š. atstovei advokatei Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. B. apeliacinį skundą dėl 2009 m. lapkričio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 281 str. 3 d. - 35 (trisdešimt penkių) MGL, t.y. 4550 litų bauda.
Vadovaujantis LR BK 67 str., 68 str., N. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Iš N. B. priteista 30000 litų K. Š. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 2977,43 litai E. Š. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, bei 2832 litai E. Š. turėtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. (J.) nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 172, 173-174 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2007 m. birželio 18 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. 138, (duomenys neskelbtini) vairuodama D. B. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinkusi saugaus važiavimo greičio, važiuodama 82 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl ko atsiradus kliūčiai, t.y. iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi išbėgus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiajai K. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, parbloškė ir sužalojo pėsčiąją K. Š., tuo padarydama jai sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistoji N. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-11-04 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - ją išteisinti.
Skunde nurodo, jog nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinka BPK 305 str.1 d. 2 ir 3 p. nuostatų. Jos nuomone, teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl apeliantės nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Nagrinėjant bylą nebuvo imtasi priemonių tam, kad būtų patikrinti jos paaiškinimai dėl autoįvykio mechanizmo, pašalinti prieštaravimai, įvertinta ar nukentėjusiosios padaryti KET pažeidimai nebuvo pagrindinė sąlyga šiam autoįvykiui kilti. Teismas tik formaliai konstatavo, kokiais įrodymais įrodyta jos kaltė, tačiau teismas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris liudytų, kad būtent jos veiksmuose yra BK 281 str. 3 d. numatyto ir jai inkriminuoto nusikaltimo sudėtis.
Teismas jos kaltę grindė 2007-12-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadomis, bei 2009-02-17 ekspertizės akto išvadomis, kurios yra prieštaraujančios viena kitai, todėl vertintinos kritiškai. Nurodo, kad 6,3 m. automobilis nebuvo stabdomas, tai patvirtina ir eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyti padangų stabdymo pėdsakai, todėl ekspertinio tyrimo metu nustatytas automobilio greitis nėra tikslus, kadangi ji prieš eismo įvykį važiavo apie 50 km/h. Be to, apskaičiuojant automobilio greitį, nebuvo įvertinta įvykio vietoje esantis išilginis kelio nuolydis ( apie 2 proc), kadangi teismas atmetė prašymą prijungti prie bylos duomenis apie kelio nuolydį. Specialisto V.Venckaus parodymai, kad atliekant tyrimą neturi reikšmės, kurioje vietoje buvo patrenkta nukentėjusioji, ir koks buvo atstumas tarp a/m ir nukentėjusiosios, kai ši išbėgo į kelią, yra šališki bei neobjektyvūs. Specialistas V. Venckus nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl esant tokiam dideliam, jo nustatytam automobilio greičiui (apie 82 km/h). nukentėjusioji nuo smūgio nebuvo užblokšta ant automobilio gaubto, kas yra būdinga esant dideliam automobilio greičiui, o automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas labai nežymiai. Apeliantė teigia, kad šios aplinkybės tik patvirtina jos teiginį, kad automobilis prieš eismo įvykį važiavo apie 50 km/h greičiu. Ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama nei nukentėjusios patrenkimo vieta nei jos kritimo trajektorija, neaptari ir neįvertini nukentėjusiosios, kaip eismo įvykio dalyvės veiksmai šioje situacijoje ir šių veiksmų įtaka padariniams. Apeliantės teigimu, esamoje situacijoje ne ji privalėjo praleisti į jos važiuojamosios dalies pusę įbėgusią pėsčiąją, o pėsčioji turėjo vykdyti KET 87 p., 89 p. reikalavimus, t.y. prieš išbėgdama į važiuojamąją dalį, privalėjo pasižiūrėti, ar jai nėra automobilių iš kairės, įvertinti atstumą iki artėjančio automobilio bei įsitikinti, kad tai yra saugu.
Teismas nepagrįstai atmetė prašymą prijungti prie bylos duomenis apie kelio nuolydį bei 2009-05-15 Onos Lukoševičienės atliktą išvadą ir tuo pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nurodo, kadangi autoįvykis kilo ne dėl jos kaltės, ir ji nesusijusi su nukentėjusios sveikatai padaryta žala, todėl neturi pagrindo vertinti teismo priteisto neturtinės žalos dydžio. Tačiau jos nuomone, 30 000 Lt. priteisimas neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrįstas bei įrodytas. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kuris, privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus,( CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji N. B. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė, nukentėjusiosios K. Š. atstovė advokatė A. Ručienė prašė nuteistosios N. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios N. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Nors nuteistoji N. B. skunde tvirtina, jog autoįvykis įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl pačios nukentėjusiosios padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo – staigaus išbėgimo į kelią prieš pat N. B. vairuojamą automobilį ir, kad tai patvirtina ekspertės – specialistės O. Lukoševičienės atlikta 2009-05-25 specialisto išvada, tačiau kolegija įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus bei atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, jog tokie jos teiginiai yra paneigti pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Visuma jų patvirtina nagrinėjamu atveju autoįvykio kilimo priežastis ir aplinkybes t.y. patvirtina, jog būtent kaltinamoji N. B., vairuodama automobilį VW Golf, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172, 173-174 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.
Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, patenkino nuteistosios N. B. prašymą ir prie bylos prijungė specialistės Onos Lukoševičienės 2009-05-25 specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad įvertinus išilginį kelio nuolydį įvykio vietoje, ratų stabdymo pėdsaką paliktą su automobilio atstabdymu ir vėl užstabdymu ir tai, kad galimai nestabdė dešinės pusės galinis ratas, atliktas tyrimas leidžia teigti techniniu požiūriu, kad automobilio VW Golf v. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis eismo įvykio metu prieš stabdymą buvo apie 69,3 km/h. Įvertinus kelio ruožo įvykio vietoje topografinę nuotrauką ir atstumus tarp namų F. Vaitkaus g. Nr. 136, 138 ir 142 bei jų ilgius KP sudarytą įvykio vietos planą ir vairuotojos N. P. parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolą, atliktas tyrimas leidžia teigti, kad šio eismo įvykio – automobilio užvažiavimo ant pėsčiosios mechanizmas buvo toks: automobilis VW Golf, vairuojamas N. J., važiuojantis 5 m pločio asfaltuota vienos eismo krypties F. Vaitkaus gatve, Prienuose su išilginiu kelio 2o nuolydžiu nuo miesto centro miško link, judėjo greičiu apie 69,3 km/h; pravažiuodama pro namą Nr. 136, vairuotoja dešinėje gatvės pusėje už 1,2 m. pločio šaligatvio žaliojoje vejoje, apie 13,7 m už namo Nr. 136 arba 3,3 m atstume prieš namą Nr. 138 ir apie 2,4 m atstume už dešiniojo šaligatvio arba 3,6 m atstume nuo dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto (1,2 +2,4= 3,6 m) pamatė stovinčią (su motina ir kitais žmonėmis) 12 m amžiaus mergaitę K. Š., o automobiliui pavažiavus kelis metrus į priekį, - pamatė, kad mergaitė pradėjo bėgti gatvės važiuojamosios dalies link ir būdama apie 33,2 m atstume nuo mergaitės bėgimo linijos, (o galimai ir 14,3 m atstume) būdama atidi šiai situacijai, panaudojo savo vairuojamo automobilio išankstinį stabdymą susidūrimui išvengti (nes mergaitė galėjo ir sustoti prie šaligatvio bordiūro), tačiau mergaitė, bėgdama ramiu bėgimu greičiu apie 2,06 m/s arba greitu bėgimu – 4,2 m/s, išbėgo į kelio važiuojamąją dalį ir skersai gatvės nubėgus per (1-0,5) s apie 2 m atstumą, buvo kliudyta automobilio frontalinės plokštumos maždaug viduriniąja dalimi; po susidūrimo su automobiliu mergaitė parkrito ant kelio važiuojamosios dalies ir galimai, rūbams užsikabinus pvz. už v/n lentelės ar kt. detalė, galėjo būti velkama stabdomo automobilio į priekį; vairuotoja, atbulinio vaizdo veidrodėlyje nematydama užpakalyje mergaitės, atleido stabdžius, o po to vėl užstabdė automobilį, dėl ko, veikiant atatrankai, t.y. automobilio priekiui pašokus aukštyn, mergaitė galėjo atsikabinti nuo automobilio apačios ir nukrito įvykio vietoje fiksuotoje padėtyje (matomai kraujo dėmės (0,4x0,9) m zonoje); įvykio vietoje išliko automobilio kairiųjų ratų 14,2 m ilgio ir 12 m ilgio stabdymo pėdsakas su 6,3 m pertrūkiu, o dešiniojo rato išliko tik 5,5 m ilgio stabdymo pėdsakas, pasibaigiantis maždaug kartu lygiagrečiai kairiajam 14,2 m ilgio ratų stabdymo pėdsakui; pasibaigus 2-ajam (kairių ratų) stabdymo pėdsakui, automobilis dar nuriedėjo 10,2 m atstumą, priartėdamas prie dešiniojo šaligatvio, kur sustojo įvykio vietoje fiksuotoje padėtyje. Automobilio VW Golf vairuotoja, važiuodama tirk nustatytu greičiu (69,3 km/h), tiek maksimaliu leistinu greičiu (50 km/h), panaudodama savalaikį automobilio stabdymą ir pradėdama stabdyto automobilį, kilus realiam pavojui eismo saugumai (t.y. kada pėsčioji išbėgo į kelio važiuojamąją dalį) nebūtų turėjusi techninės galimybės išvengti užvažiavimo ant pastarosios, kuri judėjo kelio važiuojamąja dalimi tik (1, 0,5) s iki užvažiavimo momento, tačiau būdama atidi ir iš toli pamačiusi (būdama apie 33,2 m arba 14,3 m atstume) iš žaliosios vejos atbėgančią mergaitę, - panaudojo išankstinį automobilio stabdymą užvažiavimui išvengti, tačiau važiuodama nustatytu greičiu (69,4 km/h), neturėjo techninės galimybės išvengti užvažiavimo), o važiuojant leistinu greičiu jai taip pat buvo pasunkinta techninė galimybė išvengti užvažiavimo. Ryšium su aukščiau išdėstytu, techniniu požiūriu specialistė teigia, kad pagrindinė šio eismo įvykio priežastis techniniu požiūriu yra pėsčiosios veiksmai – išbėgo skersai gatvės važiuojamąją dalį betarpiškai arti prieš atvažiuojantį automobilį.
Atliekant tyrimą dėl šio eismo įvykio buvo paskirta atlikti užduotis specialistams.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-12-21 specialisto išvadoje specialistas nurodė, kad automobilis VW GOLF prieš pat stabdymą važiavo apie 82 km/h greičiu. Tikėtina, kad automobilio VW Golf ir pėsčiosios partrenkimo eiga buvo tokia: N. J. automobilis važiavo F. Vaitkaus g. apie 82 km/h greičiu ir artėjo prie dešinėje kelio esančio namo Nr. 138. Ties minėtu namu stabdomas automobilis savo priekinės dalies viduriu partrenkė iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią mergaitę. Po kontakto su automobiliu mergaitė buvo nublokšta į priekį automobilio važiavimo kryptimi. Po eismo įvykio automobilis VW Golf sustojo padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. N. J. važiuodama maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydama, būtų turėjusi techninę galimybę pilnai sustabdyti vairuojamą automobilį iki partrenkimo vietos ir taip išvengti eismo įvykio. N. J. veiksmai, važiuodama F. Vaitkaus g. apie 82 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl ko nespėjo sustabdyti vairuojamos transporto priemonės ir partrenkė pėsčiąją K. Š., išbėgusią į kelio važiuojamąją dalį iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, nukentėjusiosios veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus bei atsižvelgęs į kaltinamosios ir jos gynėjos prašymus 2008-10-17 nutartimi paskyrė kompleksinę teismo medicinos – autotechninę eismo įvykio ekspertizę, pateikdamas visą baudžiamosios bylos medžiagą.
Atlikus šią ekspertizę, 2009-02-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte konstatuota, jog automobilis „VW Golf“ prieš pat stabdymą važiavo apie 82 km/h greičiu. Nustatyti, kurioje vietoje kelio ilgio atžvilgiu įvyko pėsčiosios K. Š. partrenkimas, negalima. Kelio pločio atžvilgiu pėsčiosios K. Š. partrenkimas įvyko apie 2,0 m nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto automobilio važiavimo kryptimi. Tikėtina, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia (žr. F. Vaitkaus g. kryptimi, kad namas Nr. 138 būtų dešinėje kelio pusėje, kuria prieš šį eismo įvykį važiavo automobilis): N. J. vairuojamas automobilis „VW Golf“ važiavo F. Vaitkaus g. apie 82 km/h greičiu ir artėjo prie dešinėje kelio pusėje esančio namo Nr. 138. Stabdomas automobilis savo priekinės dalies viduriu partrenkė iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi į kelio važiuojamąją dalį išbėgusią pėsčiąją K. Š.. Po kontakto su automobiliu mergaitė buvo nublokšta į priekį automobilio važiavimo kryptimi. Po eismo įvykio automobilis „VW Golf“' sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Po partrenkimo pėsčioji K. Š. buvo nublokšta į priekį automobilio „VW Golf' važiavimo kryptimi. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf'“ vairuotoja N. J. būtų važiavusi didžiausiu leistinu 50 km/h greičiu, tai ir nestabdydama būtų išvengusi pėsčiosios K. Š. partrenkimo. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“ vairuotojos N. J. veiksmai - važiuodama F. Vaitkaus g. apie 82 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį, dėl to nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir partrenkė pėsčiąją K. Š., išbėgusią į kelio važiuojamąją dalį iš dešinės pusės automobilio važiavimo kryptimi, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiosios K. Š. veiksmai, - bėgdama į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį jai iš kairės link jos artėjusio automobilio „VW Golf“ judėjimui,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-02-06 ekspertizės akte nurodyta, kad K. Š. kūno sužalojimų padarymo eismo įvykio metu eiga: automobilis „VW Golf', vairuojamas N. J., partrenkė pėsčiąją K. Š., kuri buvo pasisukusi kairiu šonu automobilio atžvilgiu. Pirminio kontakto metu automobilis „VW priekinės dalies viduriu trenkėsi į pėsčiosios K. Š. kairiąją koją, dėl to buvo kairio kelio srities plėštinė žaizda ir kairio šlaunikaulio kaklo lūžis. Po šio kontakto automobilio „VW Golf“' važiavimo kryptimi buvo nublokšta į priekį. Pėsčioji K. Š. krito ant kelio dangos ir su kelio danga kontaktavo dešine kūno puse, dėl to buvo dešinio raktikaulio lūžis, kraujosruvos galvos dešinės pusės minkštuose audiniuose, kaktikaulio ir dešinio smilkinkaulio įspaustinis skeveldrinis bei linijinis dešinio pleištakaulio didžiojo sparno lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniosios kaktinės skilties, intracerebrinė hemoragija, dešiniųjų kaktinės - smilkininės skilčių sumušimai, kepenų sumušimas. Pėsčiosios K. Š. kūne odos nubrozdinimai dešinio peties, dešinės mentės, dešinio kelio, dešinio klubo srityse buvo padaryti dinaminio kontakto metu su kelio danga po nubloškimo. Medicininių duomenų, t.y. pėsčiosios sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti pėsčiosios K. Š. kūną pervažiavus automobilio „VW Golf“' ratais, nėra.
Apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje buvo apklausta ekspertė Ona Lukoševičienė, kuri šiuo metu užsiima veikla pagal verslo liudijimą. Ekspertė patvirtino savo išvadą bei paaiškino, jog išvadą surašė naudodamasi Barovskio vadovėlio metodika ir nustatė, kad pagrindinė šio eismo įvykio priežastis techniniu požiūriu yra pėsčiosios veiksmai – išbėgo skersai gatvės važiuojamąją dalį betarpiškai arti prieš atvažiuojantį automobilį. Nei važiuodama 50 km/h greičiu, nei daugiau, vairuotoja nebūtų galėjusi per 1 sekundę laiko išvengti susidūrimo, todėl pėsčiosios veiksmai buvo pagrindinė priežastis, sąlygojusi nelaimę. Vairuotoja panaudojo išankstinį stabdymą. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertė O. Lukoševičienė savo išvadą papildė paaiškino, kad kadangi automobilis VW Golf neturi ABS stabdymo sistemos, todėl reikia atimti automobilio bazę, atmetus automobilio bazę greitis gaunasi apie 60 km/h.
Taip pat apeliacinės instancijos teisiamajam posėdyje apklaustas specialistas V. Venckus patvirtino savo išvadas ir paaiškino, kad atliekant ekspertize buvo naudojamos skirtingos metodikos, tačiau galutinis rezultatas yra toks pats. Yra transporto priemonių greičio skaičiavimo pagal eismo įvykio vietoje išlikusius pėdsakus procedūros bei patvirtintos Lietuvos teismo ekspertizių centro procedūros. Yra sukurtos specialistų formulės ir jomis taip pat vadovaujamasi. Atliekant antrą tyrimą buvo plačiau išanalizuota situacija. Atlikus tyrimą paskaičiuota, kad toje situacijoje jei vairuotoja važiuotų leidžiamu greičiu, tai mergaitė savo bėgimo greičiu būtų įveikusi atstumą ir nebūtų įvykę susidūrimas. Antruoju atveju atlikus kompleksinę ekspertizę gauta iš esmės tokia pati išvada, kad vairuotojai važiuojant leistinu greičiu eismo įvykio būtų išvengta. Nors atliekant tyrimą nebuvo apžiūrėtas pat automobilis, tačiau buvo pateikta visa bylos medžiaga. Taip pat nebuvo įvertintas nuolydis, tačiau tokio procento nuolydis nėra laikomas dideliu ir esminės reikšmės neturėtų turėti. Matomumui dviejų procentų nuolydis jokios įtakos neturi. Eismo įvykio metu buvo šviesus paros metas, nėra jokių duomenų, kad nuteistoji nematė nukentėjusiosios. Esant nuokalnei reikšmė mažinama dėl inercijos jėgos, įkalnėje reikšmė didinama. Atliekant komisinę ekspertizę, nei takeliai, nei varteliai neįvertinti, nes tai yra pačios vairuotojos subjektyvūs parodymai. Vieta kelio ilgio atžvilgiu buvo nustatyta ir ji jokios įtakos galutinei išvadai neturėjo.
Kolegija, susipažinusi su visais byloje esančiais specialistų tyrimais bei išklausiusi jų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje, daro išvadą, jog nėra pagrindo vadovautis O. Lukoševičienės padarytomis išvadomis, nes jos neišsamios, neobjektyvios ir pagrįstos tik pasirinktinai pateikta medžiaga, o ne visa bylos medžiaga. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai atlikdami tyrimus vadovaujasi patvirtintomis visuotinai pripažintomis metodikomis, todėl jų išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, šias išvadas patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, tai yra nukentėjusiosios įstatyminės atstovės E. Š., liudytojų N. P., S. Č., V. R., E. D., V. Š., E. B. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos kruopščiai išanalizavo s ir motyvuotai juos įvertino. Kadangi apeliaciniame skunde šie duomenys neginčijami, tai kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų jų plačiau neanalizuoja (LR BPK 320 str. 3 d.).
Kolegija pažymi, jog sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį neturi teismo ekspertizės akto statuso. Specialistės O. Lukoševičienės išvados užfiksuotos rašytiniame dokumente, pavadintame „specialisto išvada“, padarytame advokatės Rasos Malinauskienės prašymu, pagal LR BPK 88 straipsnį nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada pagal LR BPK 90 straipsnį, todėl nėra pagrindo suteikti šiam dokumentui suteikti pirmenybės.
Išvada, specialistės O. Lukoševičienės, kuri nėra įtraukta į specialistų ir ekspertų sąrašą, nėra prisiekusi kaip specialistė bei ekspertė, gali būti vertinama tik kaip konsultacinė. Jos išvada yra vertinama ne kaip vienintelis įrodymų šaltinis, o visų įrodymų visumoje.
Visiškai nepagrįstai apeliantė nurodo, jog būtent ši išvada yra paremta objektyviais bylos duomenimis. Iš bylos medžiagos matyti, jog O. Lukoševičienė išvadoje remiasi tik pačios nuteistosios parodymais bei jos pateikta ir tik jai naudinga dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, neatsižvelgiant nei į nukentėjusiųjų, nei į liudytojų parodymus, kitus teisme ištirtus įrodymus.
Pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. sunkiai sutrikdytos kito žmogaus sveikatos.
Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, jog būtent nuteistosios N. B. padaryti Kelių eismo taisyklių 53 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 173 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 173 punkto (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) bei 174 punkto (Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (Kelių eismo taisyklių redakcija galiojusi nuo 2007-01-01 iki 2008-04-09)), reikalavimų pažeidimas, t.y. jos veiksmai – nesilaikymas visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinkimas saugaus važiavimo greičio, važiavimas 82 km/h greičius, viršijimas leistino 50 km/h greičio, atsiradus kliūčiai, t.y. iš dešinės kelio pusės automobilio važiavimo kryptimi išbėgus į kelio važiuojamąją dalį pėsčiajai, nespėjo sustabdyti automobilio, parbloškė K. Š., buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais, t.y. K. Š. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi akivaizdu, jog jei N. B. būtų laikiusis KET 174 punkto reikalavimų ir neviršijusi leistino 50 km/h greičio, tai nebūtų kilę tokios pasekmės. Pažymima tai, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, avarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų, įvykis nebūtų įvykęs. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog susidariusioje eismo situacijoje, jeigu N. B. būtų laikiusis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ji būtų galėjusi sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo su nukentėjusiąja. Iš to seka, kad ne nukentėjusiosios K. Š. veiksmai, o N. B. veika buvo autoavarijos metu kilusių pasekmių priežastis.
Nuteistoji N. B. teisi teigdama, jog nukentėjusioji K. Š. buvo neatsargi ir staiga išbėgo gatvę, tačiau nagrinėjamu atveju autoįvykio kilimo priežastimi buvo ne K. Š. veiksmai, o pačios N. B. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai. Apylinkės teismo nuosprendyje aptarti nukentėjusiosios atstovės, liudytojų parodymai, kiti nustatyti objektyvūs duomenys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog būtent N. B. veiksmai – važiavimas viršijant leistiną greitį, nesilaikymas visų būtinų atsargumo priemonių bei įpareigojimų nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, asmenims ar jų turtui - yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistosios argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Pažymima, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.
Kartu pažymima ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Nagrinėjamu atvejus nustatyta, mažametei nukentėjusiajai K. Š. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų ji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo fizinė sveikata, buvo atlikta eilė operacijų, jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis, be to, jai reikalinga specialinė nuolatinė priežiūra. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad nukentėjusiosios K. Š. atstovės pagal įstatymą nurodyta 50000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl jos pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas bei priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia, į sunkias nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. kad N. B. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta K. Š. sveikata. Žmogaus sveikata yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli. Kita vertus, buvo atsižvelgta ir į pačios nukentėjusiosios neatsargumą bei į nuteistosios kaltę, o būtent į tai, kad ji padarė neatsargų nusikaltimą, t. y. sąmoningai nesiekė kitam asmeniui atimti gyvybę ir dėl to sukelti jo artimiesiems dvasines kančias. Vertindamas nuteistosios turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į jo turimą turtą, gaunamas pajamas į tai, jog ji skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo studentė.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, (tarp jų ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose), teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios atstovė advokatė A. Ručienė pateikė pinigų priėmimo kvitą ir prašė pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant šią bylą turėtas išlaidas už advokato pagalbą ir šias dabar nagrinėjant bylą priteisti iš nuteistosios N. B. kaip turėtas proceso išlaidas, kurias sudaro apmokėjimas už teisines paslaugas ir atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose – viso 3630 litų.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas už teisines paslaugas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nuteistosios N. B. apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys mažametės nukentėjusiosios interesus byloje, todėl, kolegijos vertinimu, šios išlaidos turi būti apmokėtos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistosios N. B. apeliacinį skundą atmesti.
Iš N. B. priteisti nukentėjusiosios K. Š. atstovei pagal įstatymą E. Š. 3630 (tris tūkstančius šešis šimtus) litų turėtų išlaidų už advokato paslaugas.