- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-02
- Bylos Nr.
- 2S-1795-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12755-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Spaudos kontūrai“
- Atsakovas
- UAB ,,Press Express“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) UAB ,,Press Express“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Spaudos kontūrai“ ieškinį atsakovui UAB ,,Press Express“ dėl 100 650, 12 Lt priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Spaudos kontūrai“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB ,,Press Express“ kuriame prašo iš atsakovo priteisti 97 307, 02 Lt skolos, 3 343, 10 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį 100 650, 12 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ir trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti skolininko nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti pinigines lėšas ir turtines bei neturtines teises 100 650, 12 Lt sumai, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas elgiasi nesąžiningai ir ilgiau kaip šešis mėnesius vengia vykdyti įsipareigojimus, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovo UAB „Spaudos kontūrai“ prašymą tenkino. Areštavo atsakovo UAB „Press Express“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, 100 650, 12 Lt sumai. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio suma atsakovui kaip juridiniam asmeniui yra pakankamai didelė (100 650, 12 Lt). Atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, prašomos priteisti sumos dydį, ilgai trunkantį atsakovo įsipareigojimų nevykdymą, neaiškų atsakovo mokumą, teismas darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas, atsakovas reikalauja nepagrįstos sumos, nes ieškovo reikalaujama suma yra didesnė nei atsakovas apskritai buvo skolingas UAB ,,Kalsita“ pagal trišalę sutartį. Be to, ieškovas, teigdamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas taptų neįvykdomas, šio savo teiginio nepagrindė jokiais konkrečiais argumentais.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškinys yra pagrįstas, o atsakovas nepaneigė ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taip pat atsakovas neįrodė, kad ieškinio suma jam nėra didelė ir nepaneigė grėsmės būsimo sprendimo tinkamam įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 320, 338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, skundžiama nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, kartu nevaržo labiau negu būtina apelianto teisių.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų turinio darytina išvada, kad teismas, spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visų pirma turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, jog ieškinys prima facie pagrįstas, nagrinėjama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tai yra įvairios grėsmės, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1040/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2476/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-117/2014 ir kt.).
Ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, pateikė jo nuomone pagrindžiančius ieškinį argumentus bei įrodymus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis, kartu pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo argumentus ir reikalavimus, skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgęs į tai, jog ieškinio suma yra 100 650, 12 Lt. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nagrinėjamu atveju suponavo didelė ieškinio reikalavimų suma. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė. Todėl būtent atsakovui, siekiančiam panaikinti skundžiama nutartimi jo atžvilgiu taikomas laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.), tačiau tokių įrodymų apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.
Todėl atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo pareikšta 100 650, 12 Lt dydžio reikalavimų suma yra pakankamai didelė ir yra reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui, esant pasikeitusioms aplinkybėms, motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.), siekiant, jog būtų panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisma
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.