- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-06-16
- Bylos Nr.
- 2-306
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Alė Bukavinienė (pran.), Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- A.E.Č.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A.E.Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr.2-306/2005 pagal pareiškėjo A.E.Č. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekstra žurnalas“, D.D., uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos rytas“ dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A.E.Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB ,,Ekstra žurnalas“, D.D., UAB ,,Lietuvos rytas“ dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A.E.Č. terminą iki 2004 m. gruodžio 16 d. ieškinio trūkumams pašalinti, naujai surašant ieškinį, pateikiant reikiamų procesinių dokumentų nuorašų skaičių bei nutartyje nurodytus įrodymus.
Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjo A.E.Č. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Nurodė, kad teisme buvo gautas pareiškėjo A.E.Č. patikslintas ieškinys, tačiau pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino. Teismo nutartyje buvo nurodyta, kokie įrodymai turi būti pateikti teismui, norint pagrįsti ieškinį, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti identiški ne tik savo esme, bet ir turiniu bei forma. Tačiau pareiškėjas teismui atsiųstuose procesiniuose dokumentuose minėto įstatyminio reikalavimo nesilaikė, kadangi ir ieškinyje bei prie ieškinio pridėtame paneigime naudojamos formuluotės bei žodžių junginiai nesutampa. Be to, pareiškėjas naujai surašytame ieškinyje padidino savo piniginius reikalavimus, tačiau nustatyto dydžio žyminio mokesčio nesumokėjo. Teismo teigimu, visišką atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, įstatymas numato tik tiems asmenims, kurie yra LR Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais. Kadangi pareiškėjas teismui nepateikė tokio pobūdžio dokumentų bei kitų rašytinių įrodymų apie sunkią jo materialinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pagrįstas.
Pareiškėjas A.E.Č. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti, atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio už ieškinį apmokėjimo, paskirti pareiškėjui valstybinę teisinę pagalbą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodytų reikalavimų pareiškėjas įvykdyti negalėjo, nes nutartį gavo tik 2004 m. lapkričio 28 d., o terminas trūkumams pašalinti buvo nustatytas iki 2004 m. gruodžio 16 d. Be to, pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl trūkstamų dokumentų išreikalavimo.
2. Teismas nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad procesinių dokumentų formuluotės bei žodžių junginiai nesutampa. Pareiškėjas nėra teisininkas, todėl jam sunku tinkamai parengti procesinius dokumentus, be to, teismo nurodytus trūkumus galima buvo patikslinti ieškinį nagrinėjant teisme.
3. Prašyme teismui pareiškėjas nurodė, kad yra socialiai remtinas, neturi turto ir pajamų, todėl prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo bei paskirti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tai, kad pareiškėjas yra socialiai remtinas patvirtinantys dokumentai yra Vilniaus apygardos administraciniame teisme esančioje administracinėje byloje Nr.I4-843/2004, kuriuos prašė teismo išreikalauti, kadangi pareiškėjas būdamas kalinamas neturi galimybių minėtų dokumentų pats teismui pateikti.
UAB ,,Ekstra žurnalas“ ir UAB ,,Lietuvos rytas“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo A.E.Č. atskirąjį skundą atmesti.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektyvinė teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo A.E.Č. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad pareiškėjas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, teismui pateikti procesiniai dokumentai nėra indentiški nei turiniu, nei forma, naujai pateiktame ieškinyje pareiškėjas padidino reikalavimus atsakovams, tačiau nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2004 m. rugsėjo 16 d. teismo nutartimi terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo nustatytas iki 2004 m. gruodžio 16 d., tačiau šią nutartį pareiškėjas gavo tik 2004 m. lapkričio 28 d. (b.l. 46) ir per likusį teismo nustatytą terminą nesuspėjo pašalinti joje nurodytų ieškinio trūkumų. Be to, pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl trūkstamų dokumentų išreikalavimo (b.l. 13), taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėjimo bei skirti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (b.l. 14). Prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiškėjo buvo pareikštas ir priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, jo pagrįstumas nepriklauso nuo to, jog ieškinio reikalavimai buvo padidinti.
Remdamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, padarė išvadą, neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių bei neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kad jam yra apribotos informacijos gavimo bei judėjimo teisės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o pareiškėjo A.E.Č. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti, o pareiškėjo A.E.Č. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.