Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešeja Daiva Pranyte-Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-187/08

Teisejas Regina Gudiene Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.8.;1.2.18.2.,1.1.7.1.;1.1.8.1.; .1.7.2.4.; 2.1.6.2.; 2.4.7.; 2.4.8.

2008 m. kovo 20 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes-Zalieckienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. (LR 2005-06-23 istatymo Nr. X-272, isigaliojusio 2005 m. birželio 30 d., redakcija) 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta galutine bausme - 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu patenkintas civilinis ieškinys ir iš A. S. priteista 3423,14 Lt UAB „Volnata“ turtinei žalai atlyginti.

A. S. nuteistas už tai, kad 2006-06-01, jis, budamas atleistas iš darbo UAB „V“ (duomenys neskelbtini), negražino bendrovei priklausancios mokejimo už degalus korteles „Abriga“ Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. neteisetai igijo svetima mokejimo instrumenta, nuo 2006-06-01 iki 2006-09-08 mineta kortele neteisetai laike bei ja panaudojo finansinems operacijoms inicijuoti, atsiskaitydamas už kura degalineje „Abriga“, esancioje Justiniškiu g. 12, Vilniuje, ir tokiu budu apgaule igijo UAB „V“ (duomenys neskelbtini) priklausanti bendros 3423,14 Lt vertes turta:

2006-06-02, 12.27 val., atsiskaite mineta kortele 345,60 Lt sumai už 108 litrus A 95E benzino;2006-06-03, 20.07 val., atsiskaite mineta kortele 63,74 Lt sumai už 19,92 litru A 95E benzino;2006-06-04, 12.00 val., atsiskaite mineta kortele 231,01 Lt sumai už 79,19 litru A 95E benzino;2006-07-03, 22.54 val., atsiskaite mineta kortele 27,31 Lt sumai už 8,3 litru A 95E benzino;2006-07-04, 8.15 val., atsiskaite mineta kortele 91,89 Lt sumai už 27,93 litru A 95E benzino;2006-07-05, 9.29 val., atsiskaite mineta kortele 46,65 Lt sumai už 15 litru dyzelinio kuro;2006-07-05, 20.16 val., atsiskaite mineta kortele 32,90 Lt sumai už 10 litru A 95E benzino;2006-07-10, 8.19 val., atsiskaite mineta kortele 311,36 Lt sumai už 101,09 litru dyzelinio kuro;2006-07-12, 8.14 val., atsiskaite mineta kortele 369,72 Lt sumai už 120,04 litru dyzelinio kuro;2006-07-14, 18.49 val., atsiskaite mineta kortele 186,37 Lt sumai už 60,51 litru dyzelinio kuro;2006-07-16, 19.21 val., atsiskaite mineta kortele 159,42 Lt sumai už 51,76 litru dyzelinio kuro;2006-07-22, 18.49 val., atsiskaite mineta kortele 65,97 Lt sumai už 19,75 litru A 95E benzino;2006-07-26, 9.43 val., atsiskaite mineta kortele 99,30 Lt sumai už 30 litru A 95E benzino;2006-08-09, 12.58 val., atsiskaite mineta kortele 133,60 Lt sumai už 40 litru A 95E benzino;2006-08-09, 17.06 val., atsiskaite mineta kortele 93,00 Lt sumai už 30 litru dyzelinio kuro;2006-08-09, 18,17 val., atsiskaite mineta kortele 65,63 Lt sumai už 19,65 litru A 95E benzino;2006-08-11, 15.31 val., atsiskaite mineta kortele 98,73 Lt sumai už 30,1 litru A 95E benzino;2006-08-18, 20.32 val., atsiskaite mineta kortele 308,00 Lt sumai už 100 litru dyzelinio kuro;2006-08-19, 10.18 val., atsiskaite mineta kortele 62,20 Lt sumai už 20 litru dyzelinio kuro;2006-08-22, 10.26 val., atsiskaite mineta kortele 117,74 Lt sumai už 37,86 litru A 95E benzino;2006-08-22, 22.16 val., atsiskaite mineta kortele 91,80 Lt sumai už 30 litru dyzelinio kuro;2006-08-28, 13.48 val., atsiskaite mineta kortele 122,40 Lt sumai už 40 litru dyzelinio kuro;2006-09-04, 11.39 val., atsiskaite mineta kortele 120,00 Lt sumai už 40 litru dyzelinio kuro;2006-09-05, 17.07 val., atsiskaite mineta kortele 89,40 Lt sumai už 30 litru A 95E benzino;2006-09-05, 19.31 val., atsiskaite mineta kortele 89,40 Lt sumai už 30 litru A 95E benzino;

2006-09-08, 16.00 val., pateike mineta kortele atsiskaitymui už 40 litru A 95E benzino, kurio verte 119,60 Lt, taciau atsiskaityti nepavyko, nes buvo sulaikytas policijos pareigunu. Tokiu budu A. S. neteisetai disponavo svetimu mokejimo instrumentu bei apgaule savo naudai igijo svetima turta.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 m. lapkricio 28 d. nuosprendi ir išteisinti ji pagal BK 182 str. 1 d. arba pakeisti nurodyta nuosprendi, sušvelninant jam paskirta bausme. Nurodo, kad nuosprendis yra vienašališkas, neobjektyvus, priimtas remiantis prielaidomis, todel naikintinas. Pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parode, jog mokejimo kortele, atsiskaitant už degalus panaudojo tik du kartus, o siekiant panaudoti ja trecia karta buvo sulaikytas policijos pareigunu. Todel teismo teiginys, jog jis siekia sušvelninti savo kalte, neatitinka tikroves. Apelianto manymu, nebuvo surinkta pakankamai irodymu, jog jis naudojosi kortele nuo jo atleidimo iš darbo iki sulaikymo, t.y. nuo 2006-06-01 iki 2006-09-08. Pažymi, kad kortele naudojosi tik du kartus, pilant benzina i E. Š. automobili 2006-07-04 ir 2006-07-26, o 2006-09-08 pateikus kortele atsiskaitymui, buvo sulaikytas. Nurodo, kad kiekviena karta imdavo kortele iš segtuvo, esancio autobuse „Ikarus“, stovincio aikšteleje prie „Spaudos rumu“. Autobuso dureles nebuvo užrakintos, todel apelianto manymu, i ji galejo patekti ir paimti kortele pašalinis asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta stovejimo aikštele ir autobusas net nebuvo apžiureti tikslu paneigti ar patvirtinti jo versija. Apelianto manymu, teismas nepagristai nurodo, jog jis atleidimo iš darbo metu pasakes, kad mokejimo kortele yra pametes. Taciau jis tokio pokalbio nepamena, o jeigu taip butu ivyke, kortele nedelsiant turejo buti užblokuota. Pažymi, kad liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad apeliantas dažnai pirkdaves degalus „Abriga“ degalineje, nepatvirtina jo kaltes, nes dirbant jam UAB „V“ (duomenys neskelbtini), degalus jis pildavosi butent nurodytoje degalineje. Todel tai nepatvirtina aplinkybes, jog jis degalus pildesi nurodytoje degalineje kaltinime nurodytu laikotarpiu. Apelianto manymu, teismas netinkamai ivertino bylos faktinius duomenis ir nepagristai prieme jo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi. Nurodo, kad jis pripažista kalte del padarytu teises pažeidimu, gailisi del ivykio, taciau teismas, apelianto manymu, nepagristai ji nuteise pagal BK 182 str. 1 d., nes kiekviena iš dvieju degalu pirkimu reikia vertinti kaip atskira epizoda, kadangi tikslas buvo panaudoti kortele pirma ir antra karta bei isigyti degalus atskirai, o ne nuolat. Apelianto teigimu, 30 litru degalu pirkimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybes, nes suma nesiekia 1 MGL dydžio. Todel tai nera nusikaltimas ir atsakomybe turetu kilti tik kaip už administracini teises pažeidima. Taip pat apeliantas nurodo, kad skiriant bausme, nebuvo atsižvelgta i padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma, i aplinkybes, kad praeityje jis neteistas, gailisi, todel jo manymu paskirta bausme yra per griežta.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti, prokuroras – apeliacini skunda atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

A. S. nuteistas už tai, kad neteisetai disponavo svetimu mokejimo instrumentu laikotarpyje nuo 2006-06-01 iki 2006-09-08, t.y. panaudojo ji finansinems operacijoms inicijuoti ir tokiu budu apgaule savo naudai igijo svetima, UAB „V“ (duomenys neskelbtini) priklausanti 3423,14 Lt vertes turta („Abriga“ degalineje isigijo degalu už 3423,14 Lt).

Apeliaciniu skundu A. S. neigia savo kalte del mokejimo instrumento panaudojimo 25 kartus (naudojantis juo 26-aji karta buvo sulaikytas policijos pareigunu) ir nurodo, kad jis kortele naudojosi tik 2 kartus, o naudojantis ja trecia karta – buvo sulaikytas policijos pareigunu. Todel apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje inkriminuotu jam neteisetu pakankamai daug kartu mokejimo instrumento panaudojimu. Taciau šis skundo argumentas atmestinas, nes A. S. kalte tiek pagal 182 str. 1 d., tiek pagal BK 214 str. 1 d. yra negincytinai irodyta byloje surinktu ir ištirtu irodymu visetu: 1) liudytoju P. U., V. Z., N. V. parodymais, patvirtinanciais, kad A. S., išeidamas iš darbo „Abriga“, degalu korteles Nr. (duomenys neskelbtini) negražino, nes nurode, jog kortele pamete (b.l. 31-32, 42-43), 2) liudytoju S. V., J. M. parodymais, kurie patvirtino, jog sulaikymo metu A. S. prisipažino, jog naudojosi UAB „V“ (duomenys neskelbtini) priklausancia degalines „Abriga“ degalu kortele ir nurode, kad atleidžiant ji iš darbo, korteles bendrovei negražino, nes nebuvo pareikalauta; 3) liudytojo A. J. parodymais, kuris patvirtino, kad apelianta pažista iš matymo, kadangi pastarasis dažnai pildavosi degalus „Abriga“ degalineje (b.l. 37-38); 4) kasos cekiai, patvirtinantys, kad laikotarpyje nuo 2006-06-02 iki 2006-09-05 UAB „Abriga“ degalineje buvo neteisetai pilami degalai, atsiskaitant mokejimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 66-71); 5) korteles Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo išklotine (b.l. 77); 6) PVM saskaitos – fakturos. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada del A. Š. kaltes pagal 182 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., t. y. del neteiseto disponavimo svetimu mokejimo instrumentu bei apgaules budu igyto svetimo turto yra paremta byloje esanciu irodymu analize. Todel apeliacinio skundo teiginys, kad nebuvo surinkta pakankamai irodymu, patvirtinanciu, jog apeliantas naudojosi kortele nuo jo atleidimo iš darbo iki sulaikymo, t.y. nuo 2006-06-01 iki 2006-09-08, atmestinas kaip nepagristas, nes ji paneigia byloje esanciu ištirtu ir ivertintu irodymu, del kuriu patikimumo teismui abejoniu nekilo, visuma. Juolab, kad pats apeliantas skunde nurodo, jog savo kalte del padarytu teises pažeidimu pripažista, tik nesutinka, kad jo veika butu kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d. kaip testinis nusikaltimas.

Apeliantas nurodo, kad kiekviena karta kortele imdavo iš segtuvo, esancio autobuse „Ikarus“, stovincio aikšteleje prie „Spaudos rumu“. Autobuso dureles nebuvo užrakintos, todel i ji galejo patekti ir paimti kortele pašalinis asmuo. Taciau nurodyti skundo teiginiai vertintini kritiškai, nes juos paneigia byloje esantys irodymai. Liudytojas V. Z. nurode, kad autobusas „Ikarus“ buvo laikomas nurodytoje aikšteleje, taciau buvo tvarkingas ir užrakintas, nes jis ne karta ji tikrino, taciau jokiu isilaužymo žymiu nepastebejes (b.l. 42-43). Liudytojas E. Š. taip pat parode, kad minetas autobusas buvo rakinamas (b.l. 46-47). Liudytojas D. G., atsakingas už AB „Spauda“ teritorijos apsauga, taipogi parode, kad aikšteleje stovejo autobusas „Ikarus“, kuris ilga laika nebuvo eksploatuojamas, taciau atveju, kad butu isibrauta i kokia nors transporto priemone ir sugadintos dureliu spyneles, nebuvo (b.l. 48-49). Taigi nurodyti liudytoju parodymai negincytinai paneigia apelianto teiginius apie tai, kad kortele iš autobuse „Ikarus“ buvusio segtuvo butu paemes kitas asmuo. Be to, nurodyti apelianto teiginiai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes. Taigi ikiteisminio tyrimo metu apžiureti nurodyta stovejimo aikštele ir autobusa nebuvo tikslinga.

Apeliantas skunda grindžia aplinkybe, kad kortele naudojosi tik du kartus, o siekiant panaudoti ja trecia karta, buvo sulaikytas policijos pareigunu. Šis apelianto teiginys vertintinas kaip reikšmingas, nustatant neteiseto degalu korteles panaudojimo fakta, o aplinkybe, kad kitus likusius kartus kortele panaudojo taipogi apeliantas, teismo buvo ištirta, irodyta ir del jos išsamiai pasisakyta apkaltinamajame teismo nuosprendyje. Abejoniu del nurodytu aplinkybiu konstatavimo teiseju kolegijai nekilo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkami kvalifikavo nuteistojo veika pagal BK 182 str. 1 d. kaip testini nusikaltima, apelianto manymu, jo veika turetu buti kvalifikuota kaip atskiri epizodai, t.y. del kiekvieno korteles panaudojimo. Taciau šis skundo argumentas atmestinas del sekanciu motyvu.

Testine nusikalstama veika – tai viena veika, kuria sudaro keli tapatus veikos epizodai, nukreipti i vieninga objekta, ir kuriuos apima vieninga kaltininko tycia. Tuomet padarytos nusikalstamos veikos epizodai laikomi nusikalstamos veikos sudetinemis dalimis, siekiant vieningo rezultato. Butent tokios aplinkybes apelianto padarytoje nusikalstamoje veikoje pagal BK 214 str. 1 d. ir yra nustatytos. Apeliantas pasinaudojant svetimu mokejimo instrumentu degalineje „Abriga“ apgaule daug kartu isigijo degalu. Visi jo veiksmai seke vienas paskui kita, buvo naudojamasi ta pacia kortele, padaryti per neilga laiko tarpa, esant bendram sumanymui pagrobti svetima turta. Todel darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas apelianto veika pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., kaip testine, o ne kaip atskirus epizodus del kiekvieno mokejimo korteles panaudojimo, tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Be to, atkreiptinas apelianto demesys, jog perkvalifikuojant jo veika pagal atskirus epizodus, butu pabloginta jo padetis, o tai prieštarautu BPK 320 str., reglamentuojancio bylu apeliacini nagrinejima, nuostatoms.

Apeliantas skunde nurodo, kad atsakomybe jam turetu kilti tik už administracini teises pažeidima. Taciau šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagristas, nes nuteistojo veika yra kvalifikuota kaip testine, t.y. teismas konstatavo fakta, jog A. S. panaudojo svetima mokejimo kortele kelioms finansinems operacijoms, viršijancioms 1 MGL dydi, atlikti, ir dare visa tai per santykinai neilga laikotarpi kartojamais veiksmais, igyvendindamas vieninga sumanyma.

Apelianto manymu, teismas nepagristai nuosprendyje nurode, jog jis atleidimo iš darbo metu buvo pasakes, kad mokejimo kortele yra pametes, taciau jis tokio pokalbio nepamena. Taciau nurodytas skundo teiginys atmestinas, nes ji paneigia byloje esantys liudytoju P. U., V. Z., N. V. parodymai, kurie buvo nuoseklus ir esminese detalese sutapo, todel abejoti jais teiseju kolegija neturi pagrindo.

Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad jis dažnai pirkdaves degalus „Abriga“ degalineje, negali patvirtinti jo kaltes, nes dar dirbant jam UAB „V“ (duomenys neskelbtini), degalus jis pildavosi butent nurodytoje degalineje. Taciau nurodyti apelianto teiginiai vertintini kritiškai. Teiseju kolegija pažymi, kad irodymu vertinimas yra teismo diskrecijos teise, todel kiekvienu atveju teismas nustato, ar pateikti duomenys patvirtina ar paneigia byloje esancias aplinkybes. Atkreiptinas demesys, kad liudyto A. J. parodymai buvo ivertinti kitu byloje surinktu duomenu kontekste ir tik ju visumos pagrindu buvo priimtas sprendimas. Duomenu, kad nurodytas liudytojas tureti tiksla apkalbeti nuteistaji, byloje nera. Todel del A. J. parodymu patikimumo teismui abejoniu nekilo.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai ivertino bylos faktinius duomenis, del ko prieme vienašališka, neobjektyvu nuosprendi, kuris turetu buti panaikintas. Taciau teiseju kolegija atkreipia demesi, kad bylos duomenis pirmosios instancijos teismas ivertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimu ir nuosprendyje pateike motyvuotas išvadas ne tik del liudytoju, nuteistojo parodymu, bet ir del faktiniu duomenu, paneigianciu nuteistojo A. S. versija apie tai, jog svetimu mokejimo instrumentu jis naudojosi tik du kartus.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytu nusikaltimu pobudi ir pavojingumo laipsni (nesunkus ir apysunkis), kaltes forma (tycinis), motyvus (savanaudiški), nuteistojo asmenybe – praeityje neteistas, dirba, turi legalu pragyvenimo šaltini, atsižvelge i tai, kad nuteistojo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Be to, teismas, skirdamas nuteistajam bausme, remesi BK 55 str. nuostatomis. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant i apelianto padarytos nusikalstamo veikos dideli masta (kas byloja apie didesni kaltininko asmenybes pavojinguma), i tai, kad padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, daro išvada, jog paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, nes paskirtos baudos nesiekia ju dydžio vidurkiu, yra artimos BK 47 str. 3 d. nustatytam minimaliam baudos dydžiui. Be to, paskirtos bausmes tinkamai subendrintos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bei nuteistajam palankesniu – apemimo budu. Taigi pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes ruši ir nustatydamas jos dydi, baudžiamaji istatyma pritaike tinkamai.

Apeliantas nurodo, kad teismas neivertino aplinkybes, jog jis gailisi del padarytos veikos. Taciau teismas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinejimo metu, apeliantas kaltu prisipažino tik iš dalies, todel toks jo gailejimasis del padarytu nusikalstamu veiku, nesudaro pagrindo pripažinti tai atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir skirti jam švelnesne bausme.

Ivertinant išdestyta, teiseju kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama A. S. kalte pagal BK 182 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. yra pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, nuteistojo veika kvalifikuota tinkamai. Todel keisti apylinkes teismo nuosprendi, išteisinant A. S. pagal BK 182 str. 1 d. ar sušvelninant jam paskirta bausme, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacini skunda atmesti.