Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2013-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-327-333/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
1-327-333/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00246-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Kaltinamasis
D. J.
Baudžiamoji byla Nr.1-327–333/2013Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00246-2013-7Procesinio sprendimo kategorija : 2.10.1; 2.10.1.4; 1.2.4.8.1; 1.1.7.2.5 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 7 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neįgalus, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) mieste, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-03-11 apie 10 val. buto, adresu(duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio žodinio konflikto metu, pykčio pasekoje, D. J. tyčia motinai L. J. sugriebė už plaukų, pargriovė ant lovos, o jai gulint kumščiu vieną kartą sudavė į nugaros sritį. Paskui sugriebęs ranka už kaklo ir laikė. Kai paleido, tėvukui A. J., bandant apginti savo dukrą L. J., įkando jam į kairę ranką. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, koridoriuje, L. J. sugriebęs iš nugaros už drabužių, stūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė į sieną ir susimušė kaktą dešinėje pusėje. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. J. sukėlė skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktos dešinėje pusėje, o A. J. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste bei odos nubrozdinimo kairiame žaste.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo D. J. parodymai (b. l. 33-34, 44-45). Kaltinamasis kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2013-03-11 apie 10 val. būdamas pas tėvuką A. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ruošėsi persodinti vazonines gėles. Mama L. J. iš pradžių leido, bet paskui ji pradėjo prieštarauti ir liepė gėlių nepersodinti. Jis virtuvėje išėmė vieną vazoninę gėlę iš vazono ir supykęs ant mamos, ją suplėšė, paskui spjovė mamai į veidą. Mama išėjo iš virtuvės ir nuėjo pas tėvuką į kambarį, kur ant lovos gulėjo tėvukas A.. Kas vyko kambaryje jis tiksliai neprisimena, nes iš pykčio aptemo protas, jis tik atsimena, kad jam iš nugaros tėvukas A. sugriebė ranka už kaklo ir pradėjo traukti į save. Jis tada jam įkando į ranką. Tėvukas ji paleido. Mama pasakė, kad kvies policiją. Jis supyko ir ją einančią iš kambario stūmė. Ji neišlaikė pusiausvyros ir atsitrenkė į sieną, susimušė kaktą. Ar jis mamą kambaryje sugriebęs už plaukų pargriovė ant lovos, o paskui sudavė kumščiu į nugarą, pasakyti negali, nes gerai neprisimena, bet jei tai padarė, tai to neneigia ir dėl savo elgesio nuoširdžia gailisi. Dėl ko jis taip supyko ant savo motinos, pasakyti negali, nes nežino, jam dažnai užeina pykčio priepuoliai, bet mamos nemušdavo.

Nukentėjusiosios L. J. parodymai (b. l. 19-20, 22-23). Nukentėjusioji parodė, kad įvykio jos tėvui A. J. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje jos sūnus D. J. ruošėsi persodinti vazonines gėles. Jai paprieštaravus, kad jis persodintų kitą dieną, D. supyko išrovė iš vazono gėlę ir ją suplėšęs. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus D. jai spjovė į veidą. Ji pamačiusi, kad D. įpykęs, išėjo iš virtuvės į kambarį, kur buvo jos tėvas A. J.. D. atėjo iš pasakos ir kambaryje iš nugaros sugriebęs jai ranka stipriai už plaukų, metė ją ant lovos. Ji griuvo ant lovos, pagrasinu kad iškvies policiją, D. pasilenkė virš lovos ir kumščius sudavė jai į nugaros sritį ties liemeniu, o paskui jis sugriebė ją už gerklės. Ji labai išsigando. D. jos nesmaugė, tik stipria suspaudęs laikė. Tada įsikišo jos tėvas. Jis priėjo prie D. ir bandė jį nuo jos atitraukti. Sugriebė jam iš nugaros, už kaklo, traukė nuo jos. D. ją paleido ir įkando tėvukui į ranką. Tėvukas liepė kviesti policiją. Jai einant link durų, tik išėjus iš kambario, koridoriuje D. pasakęs motinai, kad niekur neis, sugriebė iš nugaros už drabužių ir stūmė. Ji neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenkė koridoriuje į sieną ir susimušė dešinėje pusėje kaktą. T. D. išėjo iš buto. Tėvukas užrakino buto duris ir iškvietė policiją. Kadangi jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas ir stiprių sužalojimų nebuvo padaryta, ji medikų nesikvietė ir niekur medicininės pagalbos nesikreipė. Kai sūnus D. sugriebė jai už plaukų, paskui sudavė į nugarą ir sugriebęs laikė už gerklės, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji buvo išsigandusi, kad sūnus jos nesumuštų. D. civilinio ieškinio nereiškia, kadangi nepadaryta nei turtinė, nei neturtinė žala. D. ne pirmas kartas prieš ją vartoja smurtą, ne kartą yra rašiusi pareiškimus policijai dėl jo smurto, bet ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradedami. Paskutinį kartą pareiškimą buvo rašiusi prieš kokį pusmetį. D. yra alkoholikas, gydytas nuo alkoholio, bet nieko nepadėjo, jam dažnai užeina pykčio priepuoliai, kurių metu kenčia ji.

Nukentėjusiojo A. J. parodymai (b. l. 24-25). Nukentėjusysis parodė, kad įvykio dieną jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jo anūkas D. J. virtuvėje sukonfliktavo su savo motina L. J.. Jis tuo metu buvo kambaryje. Neužilgo į kambarį (tai buvo jo miegamasis), atėjo dukra L.. Jai iš pasakos atėjo D.. Jis kambaryje iš nugaros sugriebė L. už plaukų ir metė ant lovos. L. nukrito ant lovos šonu. Kai L. pasakė, kad kvies policiją, tada D. kumščiu jai sudavė į nugaros sritį, kur pataikė, jis gulėdamas nematė, bet ji suriko iš skausmo. T. D. sugriebė jai ranka už gerklės ir nepaleisdamas laikė. Jis išsigandęs, kad jo dukros nepasmaugtų, atsistojo ir apėjęs lovą bandė atitraukti anūką D.. D. L. nepaleido, todėl jis iš nugaros sugriebė D. už kaklo ir taip bandė jį atitraukti nuo L.. D. savo motiną paleido ir tada jam įkando į kairę ranką. Įkando aukščiau alkūnės kairės rankos viršutinėje pusėje, nes tuo jis ta ranka jam buvo sugriebęs iš priekio už kaklo. Jis po įkandimo D. paleido. Dukra sunkiai atsistojo ir išėjo iš kambario. Kas vyko koridoriuje jis nematė, nes jis liko kambaryje skambinti policijai. D. išėjo. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, D. sulaikė prie laiptinės. Kai D. jam įkando į ranką, tai jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau žymus sužalojimas nebuvo padarytas, todėl į medikus pagalbos nesikreipė. Jis anūkui D. J. civilinio ieškinio nereiškia, nes nepadaryta nei turtinė, nei neturtinė žala. D. prieš jį nėra fiziškai smurtavęs, yra keletą kartų bandęs, bet jam nepavykdavo. Prieš savo motiną L., D. yra smurtavęs ir ne vieną kartą, tai yra buvę ir prie jo.

Tarnybiniame pranešime (b. l. 1) užfiksuota, kad 2013-03-11 į policiją kreipėsi A. J., pranešdamas, kad jo dukrą L. J. namuose sumušė sūnus D. J..

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 3-5) nurodyta, kad įvykio vietoje rasta nukentėjusioji L. J., kuriai stebimi sumušimai kaktos dešinėje pusėje ir nugaroje.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 6-10) įvykio vieta užfiksuota (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant grindų pribarstyta žemių, guli vazoninė gėlė.

Protokole-pareiškime (b. l. 11) L. J. nurodė, kad konflikto metu ją sumušė sūnus D. J..

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 14-15) nurodyta, kad L. J. padaryta odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 17-18) nurodyta, kad A. J. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairiame žaste bei odos nubrozdinimas kairiame žaste. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Asmens testo alkoholiui protokole (b. l. 27) užfiksuota, kad po įvykio D. J. girtumas nenustatytas.

2013-05-10 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos Kauno 2-os teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (b. l. 81-84) nurodyta, kad D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu ne visiškai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir ne visiškai juos valdyti, dėl sveikatos stovio gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme bei atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas.

Nurodyti duomenys leidžia pagrįstai pripažinti, kad kaltinamasis D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 421 str. teisėja

nusprendė:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 9 mėnesių laisvės apribojimu. Šiuo laikotarpiu įpareigoti :

- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- per 4 mėnesius neatlygintinai dirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Remiantis LR BK 65 str. 1 d. 2c p. į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12, ir užskaityti laisvės apribojimo bausmės 2 dienų atlikimą.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti smurtą patyrusių asmenų apsaugos priemones, skirtas 2013-03-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų L. J. ir A. J., nebendrauti, neieškoti ryšių su jais bei įpareigojimą gyventi skyrium.

Per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė