Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3068-817/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
1-3068-817/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-34890-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
S. S.
Nukentėjusysis
R. B. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3068-817/2015Proceso Nr. 1-01-0-34890-2015-4
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Gretai Čiuladaitei,dalyvaujant prokurorei R. Pečkaitytei,kaltinamajam S. S.,nukentėjusiajai R. B. S.,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą O. T.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio - profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. S. smurtaudamas sukėlė savo mažamečiui šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2015-06-21 apie 21.00 val. bute, Vilniuje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.61 prom. etilo alkoholio), konflikto metu savo dukrai R. B. S., gimusiai 2002 m., trenkė taburete į galvos sritį – kaktą, šiais savo veiksmais R. S. sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad tarp jo ir sugyventinės O. T. buvo konfliktas, tuomet R. S. atėjo pas juos ir jis jai netyčia sudavė taburete. Kaip taburetė atsirado jo rankose, kaltinamasis neprisimena, taburetę jis paėmė tam, kad būtų suduotas smūgis, tačiau jis norėjo suduoti sugyventinei, o ne dukrai. Konfliktas su sugyventine vyko koridoriuje, sugyventinė buvo už durų, o kaltinamasis su nukentėjusiąja koridoriuje, duktė norėjo ištraukti kaltinamajam taburetę iš rankų ir jis jai netyčia sudavė. Kaltinamasis nurodė, jog buvo išgėręs, susinervinęs, todėl sudavimo momento neatsimena. Kaltinamasis teigė, kad jis yra kaltas, gailisi, atsiprašo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. S. nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su juo kartu gyvena D. S., E. S., D. S., R. S., I. S., R. S., A. S. ir sugyventinė O. T., savivaldybei priklausančiame bute. Sūnus D. S. gyvena šiuo metu pas močiutę O. T. motiną. Su O. T. gyvena 23 metus. Santykiai šeimoje normalūs, su sugyventine buvo kilęs konfliktas metų pradžioje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris vėliau buvo nutrauktas. Jiedu su sugyventine susitaikė, nuo to laiko santykiai geri. Santykiai su vaikais normalūs, jie retai kada jo klauso, dažniausiai nekreipia dėmesio, vaikams nėra nei karto sudavęs, net ir auklėjimo tikslais. Niekada prieš vaikus smurto nenaudojo, stengėsi bendrauti žodžiais. Su R. santykiai normalūs, jie nesibara, R. labai atsikalbinėja, jo neklauso, ir mokykloje nelabai klauso, ji yra sunkaus charakterio. 2015-06-21 ryte su vaikais konfliktų nekilo, apie 10.00 val. išvažiavo pasivažinėti su dviračiu, paskui užėjo pas draugą į svečius, ten išgėrė alkoholinių gėrimų. Apie 19.00 val. grįžo namo. Namuose buvo jų sūnus D., R. ir I., taip pat buvo dukra D. ji yra su negalia, nekalba. Sugyventinės tuo momentu namuose nebuvo. Jis grįžo, nuėjo į virtuvę, iš paskos jam atėjo R. ir I. R. prikibo prie jo, kažko norėjo iš jo, jis tiksliai nepamena, susinervinęs buvo. Tarp jo ir R. kilo konfliktas, jie apsižodžiavo. Konflikto metu R. pradėjo mojuoti rankomis ir jis siekdamas apsiginti nuo R. paėmė taburetę į rankas. Netyčia gindamasis jis taburete trenkė R. į galvą, kadangi įvykus konfliktui abu buvo susijaudinę, R. mojavo rankomis, jis rankose laikydamas taburete taip pat ja mojavo. I. į konfliktą įsikišo tuomet, kai jis pradėjo mojuoti taburete prieš R. I. kažką pasakė ir atsistojo tarp R. ir taburetės. I. atsistojus tarp jo ir R. konfliktas nurimo. Kai iš kambario išėjo D., konfliktas buvo nurimęs, jis ėjo į vonią, o dukros į kambarį. Jos susiskambino su kažkuo. D. vonioje jai pasakė, kad ji nurimtų. Labai greitai atvažiavo policija, jiedu su sūnumi sunkiai atrakino duris, kadangi buvo užstrigusi spyna, policijos pareigūnai kurį laiką laukė už durų. Įėjus policijos pareigūnams, jie pabendravo ir po kurio laiko atėjo ir jo sugyventinė O., kur ji buvo visą laiką, jis nežino. Jų sūnus D. atvyko dar vėliau. Kas kvietė policiją, jis nežino. Taip pat nori pabrėžti, kad tokią jo gynybą išprovokavo dukros, kadangi anksčiau, prieš pusmetį, jos jį mušė su kumščiais per nugarą. Tuo metu policija nebuvo kviesta (b. l. 43). Pareiškus galutinį įtarimą ir apklausus įtariamuoju S. S. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos veikos jis prisipažįsta dalinai. Patvirtina savo parodymus duotus 2015-06-22 įtariamojo apklausos metu. Dukrai sudavė taburete netyčia. Matė, kad trenkia dukrai, tuo metu galimai buvo nusisukęs šonu (b. l. 48).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. B. S. parodė, kad ji R. B. S., gyvena kartu su motina, O. T. ir tėvu S. S.. Kartu su jais gyvena jos broliai D., E. ir D.. E. ir D. labiau gyvena pas močiute, jie visi pilnamečiai, taip pat jos seserys, D. 17 metų amžiaus, R. 15 metų amžiaus, I. 13 metų, A. 8 metų. Santykiai su tėvais normalūs, su tėvu irgi sutaria neblogai, kai jis negeria, tėtis gali negerti du tris mėnesius, o paskui geria kokias dvi dienas, dažniausiai tėvas grįžęs išgėręs eina miegoti, tačiau kai jis atsikelia dažnai pradeda bartis su mama. Kartais tėvas naudoja fizinę jėgą prieš mamą ir jos tai mato. Tėvas jų anksčiau nemušė, užvakar ją mušė pirmą kartą. 2015-06-21 visą dieną tėvas miegojo namuose, konfliktų jokių nekilo, tačiau į vakarą apie 21.00 val. tėvas atsikėlė ir pamatė, kad motina ruošiasi kažkur išeiti, ji tuo metu buvo kambaryje žiūrėjo filmą, su tėvais koridoriuje buvo jos sesuo I.. Tėvas iš virtuvės pasiėmė kėdę be atlošo (taburetę) ir norėjo vytis mamą, tačiau mama spėjo išbėgti į laiptinį ir užtrenkė duris. Tėvas su I. buvo koridoriuje, kai ji išėjo iš kambario. Tėvas norėjo atidaryti duris ir laužė rankeną, laikydamas rankose kėdę. Kadangi spyna užstrigo, I. paskui bandė atrakinti duris, nes mama namie paliko telefoną. Ji pribėgo prie jų ir bandė iš tėvo atimti kėdę, kad netrenktų mamai, kai I. atidarys duris. Ji pagriebė kėdę už kėdės kojos, o tėtis tuo metu atsisuko ir pasakė, jai, kad eitų žiūrėti televizoriaus, mosikavo kėde prieš ją, matėsi, kad tėvas yra piktas ir jis ištiesė ranka su kėde ir jai kėde trenkė į veidą, pataikė į kaktą virš nosies ir į nosį. Kraujas nebėgo tik labai skaudėjo, atsirado guzas ir mėlynė. Ji verkdama nuėjo į kambarį, paskui grįžo į koridorių, tačiau tėtis vėl ją nustūmė į kambarį, pasakė, kad eitų žiūrėti televizoriaus, paskui ją į kambarį atėjo ir I.. I. paskambino močiutei ir viską papasakojo, paprašė močiutės, kad ji iškviestų policiją. Jos į kambarį atsivedė dar seserį D., kuri yra neįgali. Tėvas tuo metu nuėjo į virtuvę, rūkė, jos norėjo eiti į virtuvę paimti ledo, tačiau ten buvo tėvas ir jos bijojo. Močiutė iškvietė policiją, taip pat paskambino D., kad jis atvažiuotų pas juos. Mama tuo metu buvo už durų. Po 5 minučių atėjo brolis D., motinos laiptinėje tuo metu nebuvo, ji išėjo pas draugę. D. su tėvu kai atvyko policijos pareigūnai atidarė duris. I. paskambino motinos draugei ir paprašė, kad motina ateitų į namus, tačiau ji nenorėjo ateiti. Policijos pareigūnai pakalbėjo su motina, ir ji atėjo pas mus. Paskui mama pasakė, kad uždėtų ledo ir išėjo pas draugę. Jie liko namuose su D., D., I. ir D., ir tada dar atvažiavo dėdė A.. A. atostogauti yra išvykus pas močiutę. Nenori, kad tėvas grįžtų namo, kadangi jis, kai išgeria, ji jo bijo, ir jai nejauku yra su juo. Kai tėvas išgeria jai yra baisu dėl mamos. Namuose yra ramiau be jo, nes kai jis yra, būna konfliktai (b. l. 16). R. B. S. papildomai parodė, kad konflikto metu jie abudu su tėvu laikė taburete, kadangi ji stengėsi iš jo atimti taburetę ir jie abudu tampė taburetę, tačiau tėtis buvo stipresnis ir atėmė iš jos taburetę. Tėtis taburetę laikė už kojų. Kai tėtis trenkė jai taburete ji jos savose rankose nelaikė, tėtis buvo atsisukęs į ją, jis matė, kad ji rankose nelaiko taburetės, kai jai trenkė jis tiesiog buvo piktas. Po to, kai tėtis jai trenkė taburete liepė eiti į kambarį, jis matė, kad jai trenkė ir kad jai skauda, tačiau nepriėjo prie jos. Tėtis jos atsiprašė tik vėliau, jau po kurio laiko. Ji tėčiui atleistų ir jie galėtų susitaikyti. Ji su tėčiu norėtų susitaikyti, ant tėčio nebepyksta (b. l. 21-22).

Liudytoja I. T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, I. T. S., gyvena kartu su motina, O. T. ir tėvu S. S.. Kartu su jais gyvena jos broliai D., E. ir D.. E. ir D. labiau gyvena pas močiutę, jie visi pilnamečiai, taip pat jos seserys, D. 17 metų amžiaus, R. 15 metų amžiaus , R. 12 metų, A. 8 metų. Santykiai su tėvais normalūs, su mama geri, su tėčiu įvairiai kartais būna geri, o kartais su tėvu kyla konfliktai, tėvas kartais būna piktas ir su juo neįmanoma bendrauti. Kai išgeria tėvas būna piktas ant mamos, tai jie tuo metu stengiasi nelysti prie jo. Tėvas jų nemušė niekada, tik kartais jis būna agresyvus, piktai rėkia. Tėvas smurtauja prieš motiną, kai yra išgėręs ir jie tai mato. 2015-06-21 tėvas kažkuriuo dienos metu, gal per pietus buvo išėjęs, važinėjo su dviračiu. Ji namo grįžo tik 20.00 val. Tėvas tuo metu miegojo. Tėtis atsikėlė nuo to, kad išgirdo, kad mama kažkur ruošiasi išeiti. Tėvas nuėjo į virtuvę, nes pamatė, kad mama aunasi batus virtuvėje, paėmė kėdę be atlošo ir nusivijo motiną iki koridoriaus durų, mama suspėjo išeiti į laiptinę. Jos su R. išėjo į koridorių ir pamatė, kad tėvas prie durų laiko taburetę, norėjo atimti kėdę iš tėvo, R. čiupo už kėdės kojų, ji taip pat pabandė atimti kėdę iš tėvo, tačiau nepavykus nuėjo paskambinti močiutei, močiutė iškvietė policiją. Tėvas tuo metu su R. liko dviese koridoriuje. Jai dar būnant koridoriuje, tėvas mosikavo kėde priešais R. lyg ir siekdamas trenkti, tačiau paties smūgio ji nematė. R. atbėgo pas ją į kambarį, jau po to, kai jai tėvas trenkė kėdę į kaktą ir nosį. R. atbėgo verkdama ir laikėsi už kaktos ir nosies, matėsi iškart guzas ant kaktos. Buto durys buvo užsikirtusios, motina tuo metu buvo už durų. Tėvas atėjo pas juos į kambarį ir dar išrėkė kad jos prie jo nelįstų, ir laikė rankose kėdę. Tėvas tai pasakė ir išėjo atidarinėti durų. Kai tėvas atidarė duris, už durų jau buvo brolis D. ir po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Motinos jau laiptinėje nebuvo, ji išėjo pas kaimynę. Po kurio laiko motina atėjo iš kaimynės, pakalbėjo su policijos pareigūnais. Jiems išvažiavus išėjo ir mama. Jie liko namuose su D., D., R. ir D., ir tada dar atvažiavo dėdė A.. A. atostogauti yra išvykus pas močiutę. Nenori, kad tėvas grįžtų namo, kadangi, kai jis išgeria, ji jo bijo, ir jai nejauku yra su juo. Namuose yra ramiau be jo, nes kai jis yra, būna konfliktai (b. l. 24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. T. parodė, kad ji, O. T. gyvena kartu su savo sugyventiniu, S. S. ir jų bendrais vaikais E., gim. 1994 m., D., gim. 1999 m., R., gim. 2000 m., I., gim. 2001 m., R., gim. 2002 m., A., gim. 2006 m., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savivaldybei priklausančiame bute. Taip pat jų bendri vaikai D., gim. 1997 m., D., gim. 1993 m., kartu su jais negyvena. Santykiai su vyru normalūs, kai jis negeria, tai jis normalus žmogus, o kai išgeria tampa agresyvus. Prieš ją anksčiau vyras smurtą yra naudojęs, kreipėsi į policiją anksčiau, prieš vaikus vyras niekada fizinio smurto nenaudojo. Vaikams vyras niekada negrasindavo, kaip ir kiekvienoje šeimoje būna, kad pakelia balsą auklėjimo tikslais. 2015-06-21 vakare apie 21.00 val. ji ruošėsi į tautinę šventę, kuri vyko Valakampiuose ir pradžia 22.00 val., laiką gali nurodyti, kadangi 21.30 val. jie jau turėjo išvažiuoti iš kiemo. Saulius tą dieną buvo namuose girtas, prieš tai buvo išėjęs ir su draugais išgėrė. Kai ji ruošėsi, jis miegojo. Ji buvo susitariusi su sūnumi D., kad jis kol jos nebus pabus su jų vaikais, kadangi matė, kad sugyventinis girtas. Truputį po devynių jai ruošiantis išeiti į virtuvę atėjo S. ir pradėjo rėkti, kad kur ji eina, ji jam nieko neaiškino, pasakė, kad tai ne jo reikalas ir jo tai neliečia. S. pradėjo rėkti, agresyviai elgtis, mosikuoti rankomis ir ji bėgdama nuo S. išbėgo į bendrą koridorių, jos telefonas liko pas I. rankose. Ji nežino, kaip atsitiko, kad durys iš koridoriaus į butą užsikirto ir niekas negalėjo nei išeiti, nei įeiti. Bute su S. liko jos trys dukterys D., R. ir I.. Kas vyko bute ji tik žino iš to, ką girdėjo už durų ir ką paskui pasakojo mergaitės. Už durų girdėjo tik tai, kad bute triukšmas, kai S. trenkė R. ji nematė. Tiksliai negali pasakyti, ar kai ji išbėgo iš buto S. turėjo rankose taburetę. Ji nuėjo pas kaimynę, kad paskambinti I., kai paskambino I., ji jai pasakė, kad jau močiutė iškvietė policiją, ir jos su ja susitarė, kad I. jai į tą patį numerį paskambins, kai atvyks pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, ji atėjo ir pamatė, kad durų spyna buvo išardyta, atvykęs jau sūnus D., ir pamatė, kad R. iššokęs guzas ant kaktos ir mergaitės jai papasakojo, kas įvyko. Dabar mergaitės jaučiasi gerai, atsigavo po įvykio, buvo stovykloje. Į teismo medicinos tarnybą atlikti kūno užduoties nesikreipė, kadangi po įvykio R. susirgo Roto virusu ir nebuvo įmanoma nuvykti į teismo medicinos tarnybą, praėjus ligai, ji išvažiavo į stovyklą (b. l. 26).

Teisme liudytojas R. K. nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis, asmeniškai S. S. nepažįsta. Liudytojas teigė, jog patruliavimo metu gavo iškvietimą dėl smurto prieš mažamečius vaikus. Atvykus į įvykio vietą, juos lipančius į penktą aukštą, pasitiko verkianti, išsigandusi apie 12 metų amžiaus mergaitė. Mergaitei buvo iššokęs raudonas guzas. Mergaitę nuraminus, ji papasakojo, kad tėvas buvo girtas, tarp jų kilo konfliktas ir jis jai trenkė taburete per galvą. Ji paaiškino, kad tėvas jai trenkė tyčia. Mergaitė teigė, kad konfliktai su tėvu kyla dažnai. S. S. pareigūnams nurodė, kad buvo užsitrenkusios durys, mergaitė norėjo išeiti ir kilo konfliktas, ji pagalvojo, kad tėvas ją specialiai uždarė ir neišleidžia. S. S. iškarto pasakė, kad sudavė vaikui, tačiau aiškino, kad smūgis buvo netyčia, kai jis atėmė taburetę. S. S. tuo metu nebuvo ramus, tačiau ir neagresyvus, buvo emocingas, nes išgėręs. Policijos pareigūnai į įvykio vietą iškvietė mamą, nes negalėjo palikti mažamečių vaikų vienų, o S. S. buvo pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2015-06-21 apie 21.20 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. K. gavo iškvietimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) smurtaujama prieš mažametį. Atvykus minėtu adresu jiems kylant laiptine, juos pasitiko verkianti mergaitė, kaip paskui paaiškėjo R. S., kai ją nuramino, ji jiems paaiškino, kad ji susipyko su tėvu ir tarp jų kilo konfliktas, kurio metu tėvas, S. S., jai taburete trenkė į kaktą. Ant merginos kaktos kairėje pusėje matėsi raudonas iššokęs guzas. Jie kartu su mergaite pakilo į butą. Bute buvo S. S., akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. S. S. paaiškino, kad užsikirto buto durys, kad jie su R. sukonfliktavo, jos rankose buvo taburetė, R. labai mosikavo taburete. Jis gindamas paėmė už taburetės ir nežino, kaip taip išėjo, kad trenkė R. su taburete į galvą. Kai jie jau buvo bute ir aiškinosi aplinkybes, susisiekė su O. T., kuri bendraujant telefonu nenorėjo ateiti į įvykio vietą, tačiau paskui ją įkalbėjo ateiti, atėjusi ji paprašė, kad jie kažką su juo darytų, nes tokie konfliktai vyksta dažnai, pareiškimą rašyti O. T. atsisakė, tačiau pasakė, kad jai baisu likti su S. S. ir palikti vaikus su juo. Pagal faktą S. S. buvo sulaikytas ir prisistatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 30).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2015-06-21 21.03 val. gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas muša vaikus (b. l. 4).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos 2 būrio vyresniojo patrulio R. K. Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2015-06-21 gavus pranešimą apie smurtą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad S. S., būdamas neblaivus, namuose triukšmavo, viską daužė, su taburete trenkė nepilnametei R. S. per galvą, dėl ko jai ant kaktos iškilo akivaizdžiai matomas guzas (b. l. 5-6).

Iš Alkotesterio kvito nustatyta, kad 2015-06-21 S. S. nustatytas 1,61 promilės girtumas (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Teisme S. S. nurodė, kad taburetę paėmė tam, kad suduotų ja savo sugyventinei, tačiau jo duktė norėjo ištraukti kaltinamajam taburetę iš rankų ir jis jai netyčia sudavė. Iš nukentėjusiosios parodynų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tuo metu, kai S. S. sudavė taburete nukentėjusiajai R.B. S., kaltinamojo sugyventinės koridoriuje jau nebuvo, ji buvo išėjusi iš buto, nepaisant to, S. S. trenkė laikyta taburete dukteriai į galvos sritį. Liudytojas R. K. taip pat nurodė, kad atvykęs pagal išvietimą į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutiko verkiančią R. S., kurios kaktoje matėsi raudonas iššokęs guzas, ir kuri jiems paaiškino, jog tėvas S. S. konflikto metu tyčia trenkė taburete jai į kaktą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog S. S. atliko smurtinį veiksmą – sudavė taburete mažametei dukteriai į galvos sritį. Teismo vertinimu, kaltinamasis, konflikto metu laikydamas rankose taburetę ir matydamas, jog toje pačioje patalpoje esanti jo mažametė duktė mėgina užstoti ir apginti mamą nuo galimo kaltinamojo smurto, turėjo suprasti, kad gali dukterį užgauti, tačiau, nors ir nenorėjo sukelti jai fizinio skausmo, sąmoningai leido nustatytoms pasekmėns kilti. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, suvokia, jog mojuodamas taburete prieš kitą žmogų gali sukelti tam tikras pasekmes - mažų mažiausia nukentėjusysis gali patirti fizinį skausmą arba jam gali būti padarytas kūno sužalojimas. Byloje teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo R. K. parodymus, konflikto priežastį ir eigą, kaltinamojo veiksmus ir atsiradusius padarinius, sprendžia, kad kaltinamasis minėtą veiką padarė netiesiogine tyčia.

Teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma (kaltinamojo, liudytojo R. K. parodymai teisiamajame posėdyje, nukentėjusiosios, liudytojos Ievos T. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytos aplinkybės) neabejotinai nustatyta, kad kaltinamajam S. S. pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamojo S. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

BK 140 str. 3 d. numato, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 55 str. įtvirtina, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis yra dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 65), neteistas (b. l. 64), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 72), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 71), Všį Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 73)), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant įstatymo sankcijoje numatytą 15 MGL dydžio baudą. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, asmenų, kuriems yra būtinas kaltinamojo teikiamas išlaikymas skaičių (kaltinamasis turi 8 vaikus, iš kurių 5 yra nepilnamečiai (b.l. 63-64)), nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas nei BVK 22 str. numatytas bendras dviejų mėnesių terminas, t. y. S. S. paskirtą baudą įpareigotinas sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2015-06-21 21.34 val. iki 2012-06-23 14.40 (b. l. 39, 58). Kaltinamajam į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas (LR BK 66 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam S. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 15 MGL, t.y. 564,9 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-06-21 21.34 val. iki 2012-06-23 14.40 val., viso 2 paras, kas atitinka 4 MGL dydžio baudą, t. y. 150,64 € baudą. Galutinį baudos dydį S. S. nustatyti 11 MGL, t. y. 414,26 € (keturių šimtų keturiolikos eurų 26 centų) baudą, įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. S., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktus, o būtent kompaktinį diską su garso įrašais (b. l. 35), palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė