Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) atstovams A. B. ir A. J., pareiškėjo M. P. atstovams advokatui R. S. ir advokato padėjėjai K. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atstovo advokato R. S. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimo Nr. VDI-ANR_N- 692-2023, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundžia teismui. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos išvada padaryta nepagrįstai, darbuotojų atrankos procesą netinkamai traktuojant kaip darbą, kandidatams buvo siūloma atlikti praktines užduotis. Prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą bei priteisti iš Institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas A. B. paaiškino, kad institucijos tyrimas atliktas išsamiai, nuodugniai. Buvo nustatyti nelegalaus darbo požymiai, todėl palaiko atsiliepimo motyvus, o skundą prašo atmesti. A. B. manymu Pareiškėjo atstovė gana laisvai traktuoja darbo santykius. Yra suformuota teismų praktika, kurioje parašyta, kad visiškai nebūtinas darbuotojo ir darbdavio prisipažinimas, tuo atveju, jeigu nustatyta, kad nelegaliai dirbantis asmuo dirbo įmonės naudai ir turi teisę bent jau į minimalų atlyginimą. Dėl darbo sutarties ir susitarimo, tai tie jaunuoliai ėjo į darbą ir kalbėjo apie darbą, tas akivaizdu iš jų parodymų. Taip pat jie buvo susitarę bent jau dėl minimalių darbo sąlygų, t. y. dėl darbo pozicijos ir dėl darbo vietos. Tai kad nebuvo su jais sudaryta darbo sutartis, tai Institucijos atstovo nuomone, kitaip patikrinti rūpestingumą, kruopštumą, tai nėra kitos galimybės, kaip nustatyti išbandymo laikotarpį. Tačiau šis laikotarpis gali būti nustatytas tik darbo sutartyje. Dėl atrankos, tai ji atrodo daugiau nei keistai. Nei vienam iš įmonės atstovų nebuvo įdomu, kaip tie žmonės dirba, ar jie rūpestingi, ar sugeba padaryti tą darbą. Nepilnamečiai 4 valandas atlieka mechaninį darbą, plauna indus. Padavėja A. L. H. aptarnauja klientus, atneša maistą, paimta nešvarius indus, o ją prižiūri kita mergaitė, dirbanti 4-5 dienas ir šiuo atveju pareiškėjo atstovė bando traktuoti tai kaip atranką. Institucijos įsitikinimu, tai nėra atranka. Konkrečiu atveju čia buvo darbo funkcija, kuri nebuvo tinkamai įforminta. Tie nepilnamečiai vykdė nurodymus, buvo pasakyta nuo kada iki kada dirbs, tačiau nebuvo sudaryta darbo sutartis. Dar, sprendžiant iš parodymų, iš skelbimų, nors atstovas negali dabar neginčijamai to įrodyti, visgi mano, kad buvo pasinaudota nepilnamečių gyvenimiškos patirties stoka, nebrandumu ir jie buvo išnaudojami, kitaip jie nebūtų rašę žinučių, ar gali pradėti dirbti.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė K. S. paaiškino, kad ji prašo skundą patenkinti, kadangi čia nebuvo nelegalaus darbo. Šiuo atveju buvo tik atranka ir jokio konkretaus darbo nepradėta dirbti. Konkrečioje situacijoje nebuvo jokio atlygintinumo ir jokia forma net nebuvo susitarta, atlyginimo klausimas nebuvo iškeltas. Nebuvo susitarimo tarp šalių, ne tik kad raštu, bet apskritai net ir žodinio susitarimo. Jeigu kalbama nelegalaus darbo kontekste, tai darbuotojas žino, ką dirbs, kur dirbs, susitaria ir darbuotojas žino. Bet šiuo atveju to nebuvo. Darbo sutarties nebuvo. Šalys neapsitarė atlygintinumo klausimo, apskritai nebuvo kalbos apie darbą, kada ateiti į darbą, kaip tą darbą atlikti. Nebuvo vykdomas joks tęstinis darbas. Šiuo atveju buvo atranka, kurioje kandidatai atliko praktinę užduotį 3-4 valandas. Dabar Institucija bando sakyti, kad įvyko apgaulė, kad bandoma nuslėpti darbą. Tačiau kandidatai puikiai suprato, kad jie neatlieka darbo. Patys kandidatai sako, kad „mums pasiūlė ateiti ir pabandyti“ ir jie tiesiog ėjo į atrankos etapą. Visus kandidatus reikėjo įvertinti, kažkurį pasirinkti, nors pati Institucija nurodo atsiliepime, kad tyčia pasireiškia, bet kaip tai nustatyti, tai nustatyta nebuvo. Koks nelegalaus darbo tikslas, tai tikslas nemokėti mokesčių, o šiuo atveju šito nebuvo. Dėl anksčiau išdėstyto, pareikėjo atstovė prašo jų skundą tenkinti bei panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, tai pat numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis, tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais, įtvirtinta DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje.

Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-19-2013).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-87-895/2015, 2AT-25-942/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nutarime nurodyti nepilnamečiai vykdė darbines funkcijas 4 valandas, todėl neabejotinai jiems turėjo būti už tai atlyginta. Vien faktas, kad darbdavys tą vadina atranka nepaneigia darbinių santykių susiformavimo ir jų netinkamo įforminimo (tiksliau jo nebuvimo), kadangi realiai jiems nebuvo pranešta, kad bus atranka, jie buvo įsitikę, kad jau pradeda dirbti, be to buvo išduoti darbiniai drabužiai, nebuvo „atrankos“ tinkamos patikros. Skundo medžiagoje pasigendama ir bet kokių rašytinių dokumentų apie tai, kad priimant į darbą vykdomos atrankos, kita vertus tokiu atveju teisingiausia būtų gauti atrankoje dalyvaujančio asmens rašytinį sutikimą, kadangi darbo kodeksas numato ne atranką, bet bandomąjį laikotarpį.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad šiuo atveju 2023 m. birželio 24 d. nepilnamečiai nelegaliai dirbo, o ne dalyvavo atrankoje. Teismas taip pat daro išvadą, kad nutarime teisėtai ir pagrįstai nustatyta, jog Pareiškėjas neužtikrino ir nekontroliavo, kad nepilnamečiai A. - L. H. ir P. K. pradėtų dirbti, tik sudarius su jais darbo sutartis ir pranešus Sodros teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios, dėl to jie nutarime nurodytu laikotarpiu dirbo nelegaliai UAB „V.“ naudai.

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų dydį. ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios nuobaudos skyrimo taisykles, numato, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobaudos vidurkį atitinkanti bauda, buvo įvertintos visos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, pateikti jų motyvai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas surinkus pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jame buvo pagrįstai pripažinta, kad M. P. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta tinkamai individualizuota nuobauda, todėl pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir motyvais skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, kadangi pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas, nėra teisinio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų,.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,

nutaria:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N- 692-2023 palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. P. atstovo skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.