Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-12-19 · Civilinė byla Nr. 2-5417-827/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-19
Bylos Nr.
2-5417-827/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04387-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Ieškovas
UAB „Adictus“
Atsakovas
UAB „Emons Spedition“
Advokatai
Mindaugas Badaras, Mindaugas Banelis
Civilinė byla Nr. 2-5417-827/2011Proceso Nr. 2-03-3-04387-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 60 (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2011 m. gruodžio 19 d.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Agnei Marčiulionytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Adictus“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui, atsakovo UAB „Emons Spedition“ Vilnius atstovui advokatui Mindaugui Baneliui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Adictus“ ieškinį atsakovui UAB „Emons Spedition“ Vilnius dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 3 200,00 Lt skolą ir 8,49 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas 48,00 Lt žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nurodė, jog 2011 m. sausio 18 d. ieškovas su atsakovu sudarė pervežimo sutartį – užsakymą, pagal kurią ieškovas atliko sutartyje nurodytą atsakovo krovinių pervežimą. Šiuo pagrindu ieškovas 2011-01-31 atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija ADT, Nr. 12719 3 200,00 Lt sumai ir pateikė atsakovui apmokėti, tačiau atsakovas minėtos ieškovo PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo ir liko skolingas ieškovui 3 200,00 Lt. Pretenzijų dėl krovinio pervežimo paslaugų kokybės ir apimties ieškovas iš atsakovo negavo. Atsakovo mokėtina procesinių palūkanų norma nustatyta pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimų prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1-2 punktuose, 2 straipsnio 3 dalyje, 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui teikiamas 2011 m. antrojo pusmečio laikotarpiu, taip pat į tai, kad 2011 m. birželio 30 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 1,49 procento, remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis iš atsakovo priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8,49 procento.

2011-09-15 teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Emons Spedition“ Vilnius ieškovo UAB „Adictus“ naudai 3 200,00 Lt skolą, 8.49 procento metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-15 iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 258,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, bei 7,10 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Atsiliepimas

Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodė, jog nesutinka su šiuo sprendimu, kadangi jis priimtas neatsižvelgus į bylos aplinkybes.

Nurodė, jog ieškovą ir atsakovą sieja ne vienkartiniai sutartiniai santykiai. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3200,00 Lt, tuo tarpu pagal pervežimo užsakymą Nr. 1059 suderinta kaina yra 3 390 Lt, o 3200,00 Lt yra kilusi iš ankstesnių santykių tarp šalių. Teigė, kad į atsakovą dėl krovinių pervežimo iš Olandijos į Lietuvą kreipėsi UAB Easting Express“. Vežimo atkarpai nuo Vokietijos iki Lietuvos atsakovas kreipėsi į ieškovą ir šalys sudarė pervežimo užsakymą Nr. 716, kuriuo susitarta, kad vežėjas UAB „Adictus“ veš krovinį iš Vokietijos į Lietuvą 2010-10-29 – 2010-11-02. Krovinys į pristatymo vietą buvo atvežtas laiku, tačiau sugadintas. Buvo surašytas automobilio iškrovimo aktas, kuriame nurodyti matomi sugadinimai bei ranka rašyti vairuotojo paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Easting Express“ pateikė pretenziją atsakovui, pastaroji pateikė pretenziją vežėjui pagal sutartį – UAB „Adictus“. Dėl sugadinto krovinio buvo kreiptasi į draudimo bendrovę UADB „Ergo Lietuva“, kuri savo rašte pasisakė dėl krovinio sugadinimo ir dėl atlyginamos žalos dydžio. UAB „Easting Express“ sumokėjo užsakovui 3 201,10 Lt ir įgijo regreso teisę į UAB „Emons Spedition“ Vilnius, kuri pasirašė su UAB „Easting Express“ skolų užskaitymo aktą dėl 3 2010,10 Lt ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į UAB „Adictus“, tačiau pateikus pretenziją ieškovui, šis nesumokėjo už krovinio sugadinimą, o nurodė, kad vežė ne UAB „Adictus“ o kita firma – S. Grinio įmonė. Dėl tarpusavio užskaitymo tarp ieškovo ir atsakovo buvo kalbėta ne kartą, tačiau ieškovas nesutiko pasirašyti užskaitymo akto. Atsakovas, siekdamas ginčą išspręsti taikiai, nesikreipė į teismą dėl 3 201,10 Lt sumos atlyginimo, tačiau ieškovas pasielgė priešingai. Dar neatsiskaitęs su atsakovu, už naują krovinio pervežimą kreipėsi į teismą, nors skolos tarpusavyje net nebūtų, jeigu ieškovas būtų atlyginęs nuostolius už krovinio pagal sutartį Nr. 716 sugadinimą arba pasirašęs tarpusavio skolų užskaitymo aktą.

Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, kad prieštaravimuose išdėstyti argumentai bei kartu su jais pateikti dokumentai yra nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl turi būti atmesti. Be to, atsakovo teiginiai dėl to, kad jis patyrė 3 201,10 Lt nuostolių būtent dėl ieškovo kaltės, yra nepagrįsti. Iš jo pateiktų dokumentų matyti, kad faktinis vežėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (juo labiau ekspeditorius UAB „Adictus“), kurie būtų priežastiniame ryšyje su atsakovo nurodomais nuostoliais. Atsakovas taip pat nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad jo deklaruojami nuostoliai buvo patirti. Ieškovo teisinio statuso niekaip negali įtakoti atsakovo susitarimai su trečiaisiais asmenimis, be to, jeigu atsakovas, būdamas neatidus ir nepakankamai rūpestingas, iš tiesų atlygino be pagrindo reikalaujamus nuostolius, būtent atsakovas turi prisiimti visą iš to kylančią riziką ir neigiamas finansines pasekmes. Prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio meti ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog su atsakovu buvo sudaryta sutartis, įvykdytas pervežimas, išrašyta sąskaita faktūra ir ji buvo neapmokėta.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių susiklostė ilgalaikiai santykiai. Viename iš ankstesnių pervežimų užsakovui buvo padaryta žala dėl krovinio sugadinimo. Žala sudarė 3 201,00 Lt. Reikalavimo suma su suderinimo aktu buvo išsiųsta ieškovui ir ta suma 3201,00 Lt buvo įskaityta į mokėtinas sumas. Skolos nėra, nes yra įskaityta vienašaliu įskaitymu, nes buvo padaryta žala. Ieškovas ieškinį grindžia pervežimo užsakymu, kurio kaina 3 390,00 Lt ir pateikė sąskaitą faktūrą, kurios kaina 3 201,00. Atsakovui nesuprantama, už ką išrašyta sąskaita, nes atsakovas sąskaitos tokiai sumai nėra gavęs. Neaišku, kokia sutartimi remiantis išrašyta tokia sąskaita, nes joje nurodyta suma nesutampa su šalių suderinta kaina. 3 201,00 Lt yra padaryta žala, kuri yra įskaityta į mokėtinas sumas, apie įskaitymą buvo informuotas ieškovas ir šiai dienai prievolė yra pasibaigusi įskaitymu ir ieškinys yra nepagrįstas. Apie įskaitymą ieškovas buvo informuotas telefonu ir pateikiant suderinimo aktą. Atsakovas negali pateikti teismui dokumento, įrodančio įskaitymą. Pervežimas Nr. 1059 buvo įvykdytas, tarp šalių nėra jokių skolų, kadangi buvo atliktas 3201,00 Lt įskaitymas, atsakovas negali pateikti įrodymų, kad skola pagal šį pervežimą yra apmokėta.

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 m. sausio 18 d. tarp šalių buvo sudarytas krovinio pervežimo užsakymas Nr. 110125000344, pagal kurį ieškovas įsipareigojo nugabenti krovinį Nr. 1104 iš Italijos į Vilnių, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 3 390,00 Lt pervežimo kainą per 30 dienų terminą po pristatymo ir dokumentų pateikimo (b. l. 8-9). Ieškovas krovinį iš Italijos į Vilnių pervežė sutartyje nurodytu būdu ir išrašė atsakovui 2011-01-31 PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija ADT, Nr. 12719, 3 200,00 Lt sumai, nurodydamas ją apmokėti iki 2011-03-02 (b. l. 12). Sąskaitą faktūrą išsiuntė atsakovui (b. l. 13-14). Atsakovas nesumokėjo ieškovui sąskaitoje nurodytos 3 200,00 Lt sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo šią 3 200,00 Lt sumą. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu, nurodydamas, kad ieškovo ir atsakovo santykiai buvo nevienkartinio pobūdžio. Ieškovas vykdydamas kitą atsakovo pervežimą, pagal užsakymą Nr. 716 2010 spalio – lapkričio mėn., krovinį pristatė į vietą, tačiau sugadintą, dėl ko atsakovas patyrė 3201,10 Lt nuostolių, kuriuos pareikalavo kompensuoti ieškovą, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti. Atsakovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad atliko įskaitymą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, todėl nėra skolingas ieškovui.

Iš į bylą pateiktų CMR važtaraščių, kurių serija AZ Nr. 1267672 ir 1267671, matyti, jog krovinys iš Italijos buvo pristatytas į Vilnių 2011-01-25, tai patvirtina važtaraštyje esanti krovinio priėmimo kontrolierės žyma (b. l. 10,11). Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, jog ieškovas krovinį iš užsakyme sutartos vietos Italijoje atgabeno į atvykimo vietą Vilniuje sutartyje numatytu laiku. Šalys nereiškia viena kitai jokių pretenzijų, dėl pervežto krovinio ar pervežimo kokybės. Tačiau atsakovas nesutinka su reikalavimus sumokėti 3 200,00 Lt pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, teigdamas, jog ieškovas turi pareigą atlyginti ieškovui 3 201,10 Lt patirtus nuostolius vykdant kitą pervežimą, todėl jis nėra skolingas atsakovui.

Teismas pripažįsta esant pagrįstais ieškovo argumentus, kad atsakovo atsikirtimai, kuriuose jis nurodo, jog nėra skolingas ieškovui, nes ieškovas skolingas atsakovui 3 201,10 Lt nuostolių atlyginimą, yra nesusiję su šio ieškinio dalyku ir pagrindu, kadangi šie argumentai yra susiję visai su kitu pervežimu, o šioje byloje nagrinėjamas ieškinio reikalavimas dėl atsiskaitymo už pagal 2011-01-18 pervežimo užsakymu Nr. 105911012500344 sutartas pervežimo paslaugas, kurių nei suteikimo fakto, nei kokybės atsakovas neginčija. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad negali pateikti įrodymų, jog yra atsiskaitęs su ieškovu už pagal užsakymą Nr. 110125000344 suteiktas pervežimo paslaugas. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė priešieškinio, todėl minėti atsakovo atsikirtimai nėra susiję su šia byla. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog vienašaliu įskaitymu ieškovo 3 200,00 Lt reikalavimą yra įskaitęs į atsakovo vienarūšį reikalavimą ieškovui, todėl prievolė apmokėti į bylą pateiktą sąskaitą faktūrą yra apsibaigusi. Tokie atsakovo atsikirtimai taip pat laikytini nepagrįstai, kadangi atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog jis ieškovo reikalavimą įskaitė į savo atitinkamą reikalavimą ieškovui. CK 6.130 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įkaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Atsakovas nurodė, jog ieškovui apie įskaitymą pranešės telefonu. Toks pranešimas negali būti laikomas tinkamu, kadangi nesant rašytinio pranešimo, kita šalis negali tokio įskaitymo nei įtraukti į savo buhalterinę apskaitą bei nurašyti reikalavimo, nei, esant nesutikimui su įskaitymu, kaip vienašaliu sandoriu, jo užginčyti. Ieškovas, pateikęs į bylą pervežimo užsakymą, CMR ir PVM sąskaitą faktūrą įrodė atsakovo pareigą sumokėti atsakovui 3 200,00 Lt už suteiktą paslaugą, tuo tarpu atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis šią pareiga yra įvykdęs, t. y. sumokėjęs atsakovui reikalaujamą sumą arba įrodymų, jog šią sumą yra įskaitęs į atitinkamus savo reikalavimus ieškovui. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 3 200,00 Lt priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, o preliminarus teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Šios straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamas 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti palūkanas apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad palūkanų normą sudaro vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniai punktais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo norma yra speciali norma atitinkamos normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK 6.210 straipsnis) atžvilgiu, todėl palūkanos už praleistą prievolei įvykdyti terminą priteistinos pagal šios specialaus įstatymo nuostatas. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 8,49 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai preliminarus sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 48,00 Lt žyminis mokestis (b. l. 6), 1210,00 Lt atstovavimo išlaidos (b. l. 5, 24). Be to, teismas turėjo 19,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsakovas prašo atstovavimo išlaidas ieškovui priteisti pagal teisingumo ministro įsakymu patvirtintus rekomenduojamus maksimalius dydžius, kadangi byla nėra sudėtinga. Atsakovo pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl teismas neturi pagrindo jų dar labiau sumažinti. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistina 1 210,00 Lt atstovavimo išlaidos bei 48,00 Lt žyminis mokestis ir 19,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, 258 - 259 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6-8 dalimis, teismas

nusprendė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo UAB „Emons Spedition“ Vilnius 3 200,00 Lt skolą, 8,49 procento metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 258,00 bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Adictus“.

Priteisti iš atsakovo UAB „Emons Spedition“ Vilnius 19,45 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Išaiškinti, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660. Sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė