- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- ATP-596-719/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Loreta Kukelkienė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. spalio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu Rokiškio rajono apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį galutine nuobauda – 750 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. kovo 20 d. 21.33 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre vairuodamas automobilį būdamas neblaiviu (nustatytas vidutinis (2,03 ‰) girtumas) kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir šią bylą nutraukti. Jis pateikia savąjį įrodymų vertinimą ir išvadas, cituoja ATPK 256, 257, 284, 302¹¹ straipsnius, skundžiamą nutarimą ir mano, kad apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinęs bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą. Pažeidėjas abejoja liudytojų – policijos pareigūnų A. K. ir G. M. parodymų objektyvumu, mano, kad jie pyksta ant jo (Pažeidėjo). Be to, šie liudytojai įvykio tiesiogiai nematė, o apie įvykį žino tik iš kitų šaltinių. Taip pat Pažeidėjas dėsto savo prielaidas apie kraujo dėmės ant apgadinto automobilio stogo ties vairuotojo vieta atsiradimą, liudytojo T. J. teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Mano, kad liudytojų T. J. ir G. S. paaiškinimais, duotais policijos pareigūnams, vadovautis negalima, nes liudytoja G. S. nebuvo apklausta teismo posėdyje, o liudytojas T. J. teismo posėdyje davė kitokius paaiškinimus. Be to Pažeidėjas ginčija apgadinto automobilio priklausomybę jam. Apibendrindamas įvykių seką Pažeidėjas teigia, kad jis atsakomybėn buvo patrauktas faktiškai vien dėl to, kad labiausiai buvo susijęs su apgadintu automobiliu ir pasirinko jam tinkamą gynybinę taktiką. Pažeidėjo manymu pirminiai duomenys teismo posėdžio metu nepasitvirtino, todėl byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, skundžiamas nutarimas yra naikintinas ir ši byla nutrauktina.
Atsiliepiu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Ji cituoja skundžiamą nutarimą, apeliacinį skundą ir teigia, kad Pažeidėjas negerbia visuomenės elgesio normų, piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už jų pažeidimą baustas 57 kartus. Po šioje byloje tirto įvykio Pažeidėjas už naujus pažeidimus buvo nubaustas dar 3 kartus. Remdamasi šiomis aplinkybėmis Institucija mano, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Įvertinęs byloje esančius duomenis apylinkės teismas nustatė, kad Pažeidėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo pozicija Pažeidėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.
Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.
ATPK 256 ir 257 straipsniuose suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu bei teisine sąmone. Proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimų, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, o kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus Pažeidėjo kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Apylinkės teismo argumentai dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip jų visumą. Visi apylinkės teismo argumentai ir motyvai pakankamai aiškiai nurodyti skundžiamame nutarime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja.
Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutarimą. Byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina Pažeidėjo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.