- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2-7056-911/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05844-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Pareiškėjas
- A. N., V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos gyventojų
- Advokatai
- Audronė Mikalauskienė
suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei A. R.,
nedalyvaujant pareiškėjai V. L., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. L. ir A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos V. L. ir A. N. kreipėsi į teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos jų tėvo P.J. K. (įkalinimo dokumentuose nurodyto kaip K. P., P.), gim. (duomenys neskelbtini) m., įkalinimo metu laikotarpiu nuo 1951-09-25 iki 1956-07-29 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja A. N. pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų tėvas P.J. K. 1951-09-25 buvo neteisėtai nuteistas 25 metams laisvės atėmimo pagal tuomet galiojusio Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį dėl pagalbos partizanams ir išvežtas į lagerį Karangados srityje. Po tėvo suėmimo jos su motina nebegalėjo likti gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nes jų šeimą planavo išvežti į Sibirą. Pareiškėjų motina apie tai sužinojusi su dukterimis, t.y. pareiškėjomis, pabėgo ir pasislėpė pas savo seserį J. A., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Ten gyveno iki tėvo grįžimo iš kalėjimo, t.y. iki 1956 m. Jam grįžus šeima apsigyveno (duomenys neskelbtini), tačiau bijodami trėmimų buvo priversti persikelti į Radviliškio rajone esančius kaimus. Šeima ilgą laiką negalėjo gyventi vienoje vietoje, tėvas vis turėdavo keisti darbą. 1965 m. tėvai nusipirko dalį namo ir visa šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur tėvai gyveno iki mirties. Juridinį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų įgyti tremtinio statusą. Prašo pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjos V. L. atstovė advokatė Audronė Mikalauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjų tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau tėvas P. J. K. iš tos vietos buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo. Pareiškėjų motina su pareiškėjomis turėjo palikti savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kadangi jas būtų ištrėmę į Sibirą. 1956 m. spalio mėnesį P.J. K. grįžo pas savo šeimą. Grįžus tėvui, šeima ilgai pasilikti gyventi vienoje vietoje negalėjo, nes kaip liaudies priešas tėvas nenorėjo šeimai užtraukti nemalonumų. Taip keliavo iki tol, kol pasikeitė politinė situacija. Prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovė prašo pareiškimą tenkinti ir nustatyti prašomą juridinį faktą.
Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Nukentėjusiųjų asmenų kategorijų sąvokas apibrėžia bei jų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus nustato Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas, kurio 5 straipsnio 4 dalis numato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio teisinis statusas. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos V. L. ir A. N. yra P. K., P., dukros; pareiškėja V. L. gimė (duomenys neskelbtini), o pareiškėja A. N. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 10, 11). Pranciškus J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pažymėjimo Nr. 8-4286/90 matyti, jog K. P., P., gimęs 1924 m., gyvenęs Klaipėdos raj. taryb. ū., buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietoje Karagandos srityje nuo 1951-09-25 iki 1956-07-29 (b. l. 12). Iš pareiškėjos paaiškinimų, byloje esančių gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiškėjų tėvo P.J. K. trėmimo metu pareiškėjos buvo nepilnametės. Pagal 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir atstatomos visos jo teisės (b.l. 12). Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymoje nurodoma, kad pareiškėjų tėvas P. K., P., gim. 1924 m., buvo politinis kalinys (b.l. 13). Teismas P.J. K. vardo neatitikimą pareiškėjų gimimo liudijimuose, mirties liudijime bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pažymoje laiko neatidumu pildant dokumentus. Pareiškėjos A. N., V. L. atstovės paaiškinimais bei liudytojų D. V., A. D. parodymais nustatyta, kad pareiškėjos A. N., V. L. su savo tėvais P.J. K. ir E. K. gyveno (duomenys neskelbtini). 1951 m. rugsėjo 25 d. P.J. K. buvo ištremtas. Dėl šios priežasties pareiškėjos su motina E. K. nebegalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir su dukterimis pabėgo pas savo seserį, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Prieš tai, pareiškėjos su motina glaudėsi kurį laiką pas kaimynus. Pas seserį, (duomenys neskelbtini), gyveno iki tėvo grįžimo iš kalėjimo, t.y. iki 1956 m.. Jam grįžus šeima, bijodama trėmimų, buvo priversta nuolat keisti gyvenamąją vietą. 1965 m. tėvai nusipirko dalį namo ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur tėvai gyveno iki mirties.
Minėtų byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos nuo 1951 m. rugsėjo mėn. 25 d. iki 1956 m. liepos 29 d. negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, slapstėsi, kad išvengtų trėmimo. Todėl nustatomas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Faktas nustatomas tam, kad pareiškėjos įgytų tremtinio teisinį statusą, kuris joms sukels asmenines ir turtines teisines pasekmes (CPK 447 str.).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo P.J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu laikotarpiu nuo 1951 m. rugsėjo mėn. 25 d. iki 1956 m. liepos 29 d. negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.