Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-05-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (225,90 Eur) bauda.

2. 2011-09-19 Kauno miesto apylinkės teismo nusprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams, bausmę subendrinus su 2011-05-16 Kėdainių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 MGL bauda. 2012-06-07 lygtinai paleistas iš Kybartų pataisos namų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2016-09-20 apie 13.00 val., būdamas V. B. įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, V. B. įmonei priklausantį turtą – automobilių gabenimo priekabą „Tauras 2001“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės, taip padarydamas V. B. įmonei 2000 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, kad jis pavogė iš V. B. įmonės kaltinime nurodytą priekabą. Jam priekabos reikėjo automobilio gabenimui į Angliją. Iš pradžių galvojo priekabą išsinuomoti, tačiau pavogė, nepamena tiksliai ar kokius dokumentus pasirašė, gali būti, kad sutartį pasirašė. Priekabos laiku negrąžino, po kurio laiko pastatė ją aikštelėje, kurioje ji ir buvo surasta. Savo poelgį vertina labai blogai, sutinka su paskaičiuota turtine žala, ją pasižada atlyginti, dėl neturtinės žalos palieka spręsti teismo nuožiūra.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-09-20 apie 13.00 val., į jam priklausančią V. B. įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko klientas automobiliu „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu jis verčiasi priekabų nuoma. Klientas užėjo į patalpas, kur stovi jo darbinis kompiuteris ir atsistojo prie stalo. Klientas pasakė savo asmens kodą, kurį suvedęs į savo kompiuterį pastebėjo, kad anksčiau jis jau buvo išsinuomavęs automobilinę priekabą ir paklausė jo ar nepasikeitė jo duomenys. Jis pasakė, kad pasikeitė jo gyvenamosios vietos adresas, kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Taip pat pasikeitęs jo telefono numeris. Per kompiuterį sužinojo, kad tai D. K., tačiau jis jam savo asmens dokumento neparodė. D. K. paprašė traliuko, t. y. automobilių gabenimo priekabos, vežti automobiliams. Kieme stovėjo automobilių gabenimui skirta priekaba „Tauras – 2001“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminta 1997 m. Pokalbio metu, biuro patalpose, ant stalo padėjo priekabos dokumentus. Prieš pasirašant nuomos sutartį D. K. paprašė, jog jie prikabintų priekabą prie automobilio ir patikrintų ar visos šviesos veikia. Išėję į lauką, prie automobilio „MB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabino priekabą, padavė atsarginį ratą, keturis tvirtinimo diržus ir padavė atraminį ratuką bei sutepė priekabos prikabinimo mechanizmo įvores. Priekaba tapo paruošta nuomai, po to grįžo į biuro patalpas užpildyti nuomos sutartį ir ją pasirašyti. Dėl priekabos nuomos kainos jie nesitarė, kadangi priekabų nuomos kainos yra surašytos ant blanko, kuris padėtas ant jo darbinio stalo. Biuro patalpose D. K. pasakė, kad eina į gretimas patalpas nusiplauti tepaluotų rankų. Gretimose patalpose užtruko apie 4 minutes, o grįžęs D. K. nerado, kuris nuo stalo buvo paėmęs priekabos dokumentus ir iš kiemo pavogęs priekabą. Jis savo automobiliu iškarto išvažiavo ieškoti pasišalinusio D. K., tačiau jo jau nerado. D. K. skambino daug kartų, tačiau jis sakė ir prašė, kad tik aš nesikreipčiau į policiją. Jis žadėjo viską atlyginti. Dėl automobilių gabenimui skirtos priekabos „Tauras – 2001“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės jam padaryta 2000 eurų žala, kadangi priekaba buvo visiškai atrestauruota, percinkuota (1 t., b. l. 18-19, 21-22).

Liudytojas M. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) meistru, įmonė teikia krovinių, keleivių pervežimų, statybines paslaugas. Automobilis „Mercedes Benz 313“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Minėtas automobilis yra baltos spalvos, aštuonių vietų, keleivinis automobilis, jo langai yra nestandartiniai, tamsinti, t.y. panoraminiai. Tiksliai pasakyti gali, kad 2016-09-20 minėtu automobiliu naudojosi D. K.. Jis minėtą vyrą pažįsta jau maždaug pusę metų, kadangi maždaug prieš tiek laiko jis atvyko į UAB (duomenys neskelbtini), ieškodamas vairuotojo - ekspeditoriaus darbo. Darbuotojas atsakingas už naujų darbuotojų priėmimą bendravo su D. K., derino tai su juo ir buvo priimtas į darbą. Vos tik jam įsidarbinus, į minėtą įmonę pradėjo eiti daug laiškų iš antstolių, kaip jis suprato, tai jis yra labai daug kam skolingas, kadangi antstoliai labai daug nuskaičiuodavo nuo jo atlyginimo, tai jis padirbęs maždaug mėnesį ar du savo noru išėjo iš darbo. Po jo išėjimo iš darbo jis jam pasiūlė vežioti žmones, krovinius iš Anglijos į Lietuvą ir atgal, jis sutiko, vėliau jo idėją jis pats plėtojo ir organizavo, jo buvo tik automobilis. Sutarė taip, kad pradžioje pabando pavažiuoti kelis reisus, žiūrės kaip seksis, o vėliau susitars dėl automobilio nuomos kainos. Šių metų rugsėjo pradžioje (tikslios datos neatsimena) jis išvyko į pirmą reisą, į Angliją, kiek jis žino, tai jis gavo užsakymą, t.y. automobilį iš Kėdainių nuvežti į Angliją. Jį jis informavo, kad jis mėnesiui išsinuomojo automobilio transportavimo priekabą, su kuria jis vežė minėtą automobilį. Pirmas reisas, pasak jo, pavyko sklandžiai, po kelių dienų jis sužinojo, kad su jo automobiliu „Mercedes Benz 313“, jis be jo žinios toliau kursuoja į Angliją, tačiau jis nežino nei ką jis vežė, nei pas ką vežė, nuo tada jis juo jau nebe pasitikėjo, jis jam pasirodė įtartinas, todėl jis gražiuoju, po truputį iš jo norėjo atgauti savo automobilį. D. K. žinioje jam priklausantis automobilis buvo maždaug nuo šių metų rugsėjo pradžios iki rugsėjo 26-27 dienos, kur jis minėtą automobilį laikė jis pasakyti negali, nes nežino. 2016 metų rugsėjo 25 ar tai 26 dieną arba spalio 3-4 dienomis, jis tiksliai neatsimena, bet jis, jo prašymu, atvarė jam priklausantį automobilį ir jis jo jam daugiau nebedavė, automobilį grąžino tvarkingą, apie rugsėjo 20 dieną nuomotą priekabą jis pasakyti nieko negali, nes nežino, bet pagal datas ir jo žinias kada jis buvo išvykęs, D. K. tokiu laiku turėjo būti Lietuvoje. Jam šitas faktas yra girdimas pirmą kartą, todėl jis nieko pakomentuoti negali (1 t., b. l. 37).

V. B. įmonės savininko V. B. 2016-11-10 pareiškime nurodyta, kad 2016-09-20 apie 13 val., D. K. iš įmonės teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (Priekabų nuoma), pavogė įmonei priklausančią, apie 2000 eurų vertės, priekabą automobilių gabenimui „Tauras – 2001“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visos asmeninės pastangos susigrąžinti pavogtą priekabą rezultatų nedavė, todėl prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. K., surasti bei grąžinti įmonei priklausančią priekabą su dokumentais ir priedais (1 t., b. l. 11).

Apžiūros protokole užfiksuota, jog 2016-11-28 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur stovi dviejų aukštų nuosavas namas, aptvertas medine tvora. Patekus į nuosavo namo teritoriją pro automatiškai atsidarančius vartus, kurie praverti. Apie 2 m. kairėje pusėje stovi trys automobilių priekabos, kurios uždengtos tentais. Dešinėje pusėje, prie namo, pavėsinės tipo patalpa su stogu automobiliui laikyti. Priešais, apie 15 metrų atstumu nuo vartų, yra rudos spalvos plastikinės durys, skirtos įeiti į namo pusrūsį. Pro jas įėjus patenkama į ofiso tipo patalpą. Dešinėje stovi stalas, ant kurio kavos aparatas, spausdintuvas ir kompiuterio vaizduoklis, kairiau stovi staliukas. Apžiūrėjus namo teritoriją, jokių nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota. Taip pat įėjus pro vartus į nuosavo namo teritoriją, dešinėje pusėje matosi penkios automobilinės priekabos. Sudarytas „Planas-Shema“ (1 t., b. l. 14-16).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2016-12-19 protokole užfiksuota, jog V. B. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, tai yra D. K., nurodydamas, kad šis asmuo buvo atvykęs į jo įmonę nuomotis automobilių gabenimui skirtos priekabos. Tai tas pats asmuo, apie kurį jis davė parodymus. Asmuo pažymėtas nuotraukoje Nr. 3. Pridėta asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo fotolentelė (1 t., b. l. 24-28).

2017-01-23 poėmio protokole užfiksuota, jog dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) direktorei (duomenys neskelbtini), ir pareikalavus atiduoti nurodytus daiktus L. Z. pareiškė, jog atiduoda automobilio gabenimo priekabą „Tauras – 2001“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 42).

2017-01-23 nutarime grąžinti daiktus nurodyta, jog V. B. įmonės savininkui V. B. grąžinta 2017-01-23 poėmio protokolu iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės L. Z. paimta automobilių gabenimui skirta priekaba „Tauras – 2001“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, teik atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas svetimo turto vagyste D. K. pasitvirtino. Kaltinamasis savavališkai, tyčia pagrobė svetimą, V. B. įmonei priklausantį turtą – automobilių gabenimo priekabą „Tauras 2001“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur vertės. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, kadangi juos patvirtina byloje esantys ir ištirti įrodymai – apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, poėmio protokolas, liudytojų V. B. ir M. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamasis slapta pagrobė svetimą turtą, gavo turtinę naudą ir padarė žalos turto savininkui – V. B. įmonei. Jo padaryta nusikalstama veika baigta, nes jis užvaldė svetimą turtą ir elgėsi savo nuožiūra. Pagrobtų daiktų vertė viršija 5 MGL, todėl konstatuotina, jog D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

D. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, nusikalstama veika baigta. Jis ankščiau teistas, taip pat už nusikaltimą nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, tik iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę (nesumokėta bauda), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 74-76, 77-78). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 71-73), dirba pagal verslo liudijimą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ir į tai, jog kaltinamasis ankščiau buvo paleistas lygtinai, neatlikęs visos laisvės atėmimo bausmės, tačiau išreikšto pasitikėjimo nepateisino, padarė dar vieną nusikalstamą veiką, D. K. skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurio terminas, atsižvelgiant į lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatomas mažesnis nei termino vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Paskirta bausmė bendrinama su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį (BK 64 str. 1, 2 d.). Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, D. K. išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime (BK 66 str.).

D. K. padarė nesunkų nusikaltimą, gailisi padaręs nusikaltimą, nusikaltimas nesukėlė itin sunkių pasekmių, pagrobtas turtas surastas ir grąžintas turto savininkui, teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog dirba pagal verslo liudijimą ir gauna pajamas, jo sveikata sunki, reikalingas gydymas, todėl D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės skyrimo, o paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą (BK 67 str. 2 d. 4 p.), kas bus pakankamai efektyvu siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl V. B. įmonės reikalavimo atlyginti turtinę žalą

Civilinis ieškovas V. B. įmonė civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš D. K. 368 Eur turtinę žalą ir 433 Eur negautų pajamų. Ieškinyje nurodė, jog dalį turtinės žalos sudaro išlaidos, kurias įmonė patyrė, siekiant gauti naujus dokumentus, nes jie įmonei nebuvo grąžinti, tai priekabos registracijos liudijimas Nr. R 798065 – padaryta žala 12,16 Eur, techninės apžiūros dokumentas B-03 Nr. 215095 – padaryta žala 4,30 Eur, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliusai LT/AYA 9828219 – padaryta žala 15,18 Eur, taip pat išlaidos dėl atsarginio rato negrąžinimo (padanga ir ratlankis) – padaryta žala 93,65 Eur (įvertinus 30% padangos nusidėvėjimą, padangos likutinė vertė yra 55,13 Eur, įvertinus 30% ratlankio nusidėvėjimą, ratlankio likutinė vertė yra 38,52 Eur). Taip pat įmonei grąžinta su defektais keturios aukšto slėgio priekabos padangos, įvertinus 30% nusidėvėjimą vienos padangos likutinė vertė yra 55,13 Eur, visų keturių padangų vertė yra 220,52 Eur, sulankstytas priekabos atraminis ratukas, įvertinus 30% nusidėvėjimą, atraminio ratuko likutinė vertė yra 22,26 Eur. Iš viso dėl negrąžintų daiktų, bei daiktų, grąžintų su defektais, padaryta 368,07 Eur turtinė žala. Taip pat įmonei padaryta žala, pasireiškianti negautomis pajamomis. Įmonė užsiima tik priekabų nuoma, keturis mėnesius ir 21 dieną įmonė negalėjo nuomoti priekabos ir gauti pajamų. Priekaba atstatyta ir paruošta nuomai nuo 2017-02-11. Per analoginį 2015 m. ir 2016 m. laikotarpį, t. y. nuo 2015-09-20 iki 2016-02-11 priekaba uždirbo 433 Eur, todėl tai laikytina negautomis pajamomis. Iš viso turtinę žalą sudaro 801 Eur (1 t., b. l. 133-134). Kaltinamasis D. K. su paskaičiuota žalos suma sutiko, ieškinyje nurodytų sumų neginčijo.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia yra įtvirtinta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Negautos pajamos (nuostoliai), kaip turtinės žalos rūšis, atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Dėl to kaltininkas privalo atlyginti ne tik tiesioginę, bet ir netiesioginę nusikalstama veika padarytą žalą. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str. 1 d.). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Civilinio ieškovo V. B. įmonės pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais: PVM sąskaitomis-faktūromis, pinigų priėmimo kvitu, draudimo sutartimi, duomenimis apie rato, ratlankio ir atraminio ratuko kainas, priekabos apžiūros defektiniu aktu, negautų pajamų paskaičiavimu (1 t., b. l. 135-143). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš D. K. civilinio ieškovo V. B. įmonės naudai priteistina 801 Eur turtinė žala (CK 6.263 str. 2 d., BK 115 str. 1 d.).

Dėl V. B. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

Nukentėjęs asmuo V. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad už įmonės veiklą, administravimą yra atsakingas V. B.. Jis dirba vienas, samdomų darbuotojų neturi, vienas prižiūri priekabas, atlieka smulkius remonto darbus, tvarko įmonės buhalteriją. Po priekabos vagystės, jam teko bendrauti su policija, Kauno miesto automobilių stovėjimo aikštelėse ieškoti paliktos priekabos. Palikęs darbo vietą, negalėjo priimti užsakymų, prarado potencialius klientus, įmonė negavo pajamų, dėl ko V. B. pergyveno, nervinosi. V. B. nėra malonu aiškinti kaimynams ir klientams, kodėl atvykę policijos pareigūnai vaikščioja po įmonės teritoriją, ją apžiūrinėja, taip pat teko pačiam lankytis policijoje. Po priekabos vagystės V. B. kankino nemiga. Savo neturtinę žalą jis vertina 500 Eur (1 t., b. l. 133-134). Kaltinamasis neturtinės žalos priteisimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, nustatant žalos dydį, taip pat turi būti užtikrinta skirtingų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-137-693/2017). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Byloje nustatyta, jog nukentėjusiuoju asmeniu pripažintas V. B. yra individualios įmonės savininkas. Individuali įmonė užsiima iškirtinai priekabų nuoma. Viena įmonės nuomojamų priekabų buvo kaltinamojo pagrobta, todėl V. B., kaip individualios įmonės savininkas, neabejotinai turėjo nepatogumų dėl pagrobto turto, išgyveno dėl prarandamų nuolatinių pajamų, kurias ir gaudavo nuomojant priekabą. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais teismas daro išvadą, jog nukentėjusiajam dėl vagystės yra padaryta ir turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Tačiau jos dydis, teismo vertinimu, yra per didelis. Teismas įvertina tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog dvasinius išgyvenimus, nerimą, nukentėjusysis patyrė labai ilgą laiką ir tai sukėlė ilgalaikes pasekmes, duomenų, jog nukentėjusysis vartojo medikamentus, dėl pablogėjusios sveikatos ar nemigos kreipėsi į gydytojus taip pat nepateikta. Nėra ir duomenų, jog nukentėjusiojo, kaip individualios įmonės savininko, reputacija dėl nusikalstamos veikos ypač pablogėjo. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (šeimos pajamos apie 800 Eur į mėnesį), neturtinės žalos dydis mažintinas iki 250 Eur. Konstatuotina, kad priteistina 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka protingą balansą tarp realios kompensacijos už nukentėjusiojo objektyviai patirtą psichologinį diskomfortą, nepatogumus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.250 str. 2 d., BK 115 str. 1 d.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį ir skirti D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 6 MGL (225,96 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalimi, skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti V. B. įmonei padarytą turtinę žalą – 801 Eur.

Į bausmės laiką įskaityti D. K. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-07-10 iki 2017-08-10, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Įpareigoti D. K. per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad pilnai sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo V. B. įmonės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. K. civilinio ieškovo naudai 801 Eur turtinę žalą.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K. nukentėjusiojo naudai 250 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.