- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-14
- Bylos Nr.
- AN2-270-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00051-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria jos skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 20 d. nutarimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2018 m. vasario 20 d. nutarimu nutarta administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl į jos žemės valdą, esančią (duomenys neskelbtini), savavališkai atvykusių keliolikos asmenų grupės, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos R. S. skundas dėl Institucijos 2018 m. vasario 20 d. priimto nutarimo atmestas, konstatavus, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta teisėtai ir pagrįstai, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų veiksmuose nesant savavaldžiavimo požymių.Pareiškėja R. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį, prašo ją ir Institucijos 2018 m. vasario 20 d. nutarimą panaikinti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, jog pareiškėjai priklausantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra priskiriami prie žemės sklypų, esančių miško žemės plotuose, rėmėsi ne kadastro ir registro duomenimis, o Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų išvažiuojamojo pasitarimo 2017 m. rugsėjo 28 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis, kurie negali paneigti ir tuo labiau prieštarauti kadastro ir registro duomenimis, ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat visiškai nepagrįstai, vėlgi remdamasis išimtinai Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų išvažiuojamojo pasitarimo 2017 m. rugsėjo 28 d. protokolo turiniu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pasitarimo metu joks ūkio subjektų veiklos ar privačių valdų veiklos patikrinimas nebuvo atliktas, todėl pareigūnai, vykdydami pasitarimą, neprivalėjo gauti pareiškėjos leidimo vaikščioti jai priklausančiuose sklypuose. Tačiau įsigilinus į minėto protokolo duomenis, matyti, kad buvo atliekamas pareiškėjai R. S. nuosavybės teise priklausančių sklypų patikrinimas, nes apžiūrėjus šiuos sklypus buvo nutarta tikslinti R. S. priklausančių žemės sklypų duomenis, esančius Miškų valstybiniame kadastre. Tai akivaizdžiai susiję su R. S. turtinėmis teisėmis į nurodytus žemės sklypus, todėl teismo argumentai, jog Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojai apie 2017 m. rugsėjo 28 d. patikrinimą neturėjo informuoti žemės sklypų savininkės, yra neteisingi.Skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų, jog 2017 m. rugsėjo 28 d. protokole yra nurodyti tik septynių Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų vardai ir pavardės, tačiau po R. S. privačią žemę vaikščiojo daugiau kaip dešimt asmenų, tai patvirtina tiek liudytojas, tiek filmuota medžiaga. Šiuo atveju apylinkės teismas turėjo nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu nurodyti asmenys vaikščiojo po pareiškėjai priklausančią žemės ūkio paskirties žemę, taip pat ar jų veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.Atsiliepime į pareiškėjos R. S. apeliacinį skundą Institucijos viršininkas nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra visiškai nepagrįsti ir skundžiama pirmosios instancijos nutartis turėtų būti palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos R. S. apeliacinis skundas atmetamas.ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia.Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja ginčija Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio specialistų (toliau – Miškų kontrolės skyriaus specialistai) teisę vaikščioti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.Byloje nustatyta, kad Miškų kontrolės skyriaus specialistai pareiškėjai priklausantį sklypą apžiūrėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. išvažiuojamo pasitarimo metu, vykdydami Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 5 straipsnyje numatytas tiesiogines pareigas, todėl jų veiksmuose tyčia savavaldžiauti skundžiamuose sprendimuose nenustatyta visiškai pagrįstai.Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad Institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi minėtomis Miškų įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis Miškų valstybinio valdymo ir Miškų įstatymo vykdymo priežiūrą, nes tik vienas jai nuosavybe priklausantis žemės sklypas (kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kadastrinius duomenis yra miškų ūkio paskirties, kas reiškia, kad Miškų kontrolės skyriaus specialistai neturėjo jokios teisės vaikščioti privačiame jos žemės sklype. Tokius argumentus apygardos teismas vertina kaip deklaratyvius.Visų pirma, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatas, matyti, kad R. S. priklausantis žemės sklypas, kuris pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriamas miškų ūkio paskirties žemės sklypui pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, patenka į miško sąvoką pagal Miškų įstatymą, todėl pareiškėjos manipuliacijos įstatymo sąvokomis nepaneigia teismo išvadų dėl Miškų kontrolės skyriaus specialistų veiksmų teisėtumo. Be to, pagal Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, visi fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, todėl Miškų kontrolės skyriaus specialistų, vykdančių savo tiesiogines funkcijas, teisė lankytis visuose regioninio parko miškuose, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) rekreacinėje zonoje esančiame privačiame R. S. nuosavybės teise valdomame miškų ūkio paskirties žemės sklype, negali būti kvestionuojama.Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos skunde įvardinti žemės ūkio paskirties sklypai, kuriuos 2017 m. rugsėjo 28 d. apžiūrėjo pareigūnai, pagal Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų išvažiuojamojo pasitarimo 2017 m. rugsėjo 28 d. protokolą Nr. 8 priskiriami prie žemės sklypų, esančių miško žemės plotuose, todėl pareigūnai, vykdydami MĮ 5 straipsnyje numatytas tiesiogines pareigas, turėjo teisę apžiūrėti minėtus žemės sklypus. Protokolu nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio darbuotojų išvažiuojamojo pasitarimo 2017 m. rugsėjo 28 d. metu joks ūkio subjektų veiklos ar privačių miško valdų patikrinimas nebuvo atliktas, todėl pareigūnai, vykdydami pasitarimą, neprivalėjo gauti pareiškėjos leidimo vaikščioti pareiškėjai priklausančiuose sklypuose.Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjos argumentus dėl aptariamo Miškų kontrolės skyriaus specialistų organizuoto susirinkimo jai kilusių neigiamų pasekmių. Tai, kad susirinkimo metu, apžiūrėjus žemės sklypus, buvo nutarta, kaip nurodoma 2017 m. rugsėjo 28 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini), miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimą atlikti atsakingai, atidžiai įsigilinant į esamą situaciją, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nereiškia, kad pareiškėjai kilo kokios nors teisinės pasekmės ar buvo padaryta kokia nors žala jos teisėtiems interesams.Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų Miškų kontrolės skyriaus specialistų veiksmuose esant ANK 518 straipsnyje numatyto savavaldžiavimo sudėties požymiams.Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nutartį ir pareiškėjos R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.