Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. kovo 3 d. Teigia, kad kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 m². Nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo įrengtas teisės aktuose nustatytas kietasis inventorius. Pareiškėjas skunde taip pat prašė netaikyti ieškinio senaties termino. Prašyme nurodė, kad Lukiškių TI-K privalėjo pareiškėją supažindinti su jo atžvilgiu taikomais teisės aktais. Pažymėjo, kad jo laikymo Lukiškių TI-K metu negaliojo teisės normos, nustatančios ieškinio senatį. Taip pat nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencija nenumato jokio senaties termino dėl kankinimo.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. kovo 3 d.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas CK, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencija nenumato senaties termino skundui paduoti. Dėl šio pareiškėjo argumento teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimas Golder prieš Jungtinę Karalystę, p. 38).

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jo laikymo Lukiškių TI-K metu negaliojo teisės normos, nustatančios ieškinio senatį. Teismas pažymi, kad priešingai, nei nurodo pareiškėjas, jo laikymo metu Lukiškių TI-K CK (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. sausio 1 d., redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 18 d., aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-06-01) 1.125 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teismas vertina, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai turėjo sužinoti 2010 m. kovo 3 d., taigi skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2013 m. kovo 3 d., tačiau teismui skundą išsiuntė tik 2018 m. spalio 24 d. (b. l. 6), t. y. daugiau nei 5 metais praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės galimai patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skunde nurodė, kad senaties terminą praleido dėl to, kad Lukiškių TI-K nesupažindino jo su teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde teigė, jog buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimui prilygstančiomis sąlygomis, kilo grėsmė pareiškėjo sveikatai. Jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Taigi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų supratimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į ginčo šalies (atsakovės) prašymą taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, pareiškėjo reikalavimui priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 45 000 Eur neturtinę žalą, galimai padarytą laikotarpiu nuo laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. kovo 3 d., taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.