- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-62-1852-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00248-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarties G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 15 d. nutarimu G. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalį skirta 500 Lt bauda už tai, kad 2010 m. birželio 1 d., apie 17 val., jam priklausantis mišrūnų veislės šuo bendrojo naudojimo teritorijoje, būdamas palaidas, be antsnukio ir pavadėlio, įkando D. S. į dešinę koją, tuo padarydamas žalą žmogaus sveikatai, G. S. tokiu būdu pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių, patvirtintų 2002 m. spalio 24 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-539, 31, 43 ir 114 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
G. S. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos 2010 m. liepos 15 d. nutarimą. Teigė, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nurodo, kad pragyvenimo šaltinio neturi, mokosi Lieporių gimnazijoje, nukentėjusiosios geranoriškai atsiprašė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi G. S. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. liepos 15 d. nutarimu skirtą administracinę nuobaudą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog G. S. nurodytos priežastys nėra pakankamos tam, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir mažinti paskirtą administracinę baudą ar jos visai neskirti, nes pagal susiformavusią teismų praktiką, ATPK 30¹ straipsnio taikymas sietinas su kokių nors ypatingų, ypač pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, tačiau nagrinėdamas šią bylą teismas tokių aplinkybių nenustatė.
II.
Apeliaciniu skundu G. S. prašo skirtą administracinę pakeisti arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Su padarytu pažeidimu sutinka ir pažymi, kad mokosi gimnazijoje, finansinių galimybių sumokėti baudą neturi. Mano, kad jam skirta nuobauda yra per didelė, nes nukentėjusiosios jis atsiprašė, ji jam atleido ir skundo policijai nerašė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo G. S. skundo netenkinti ir Institucijos 2010 m. liepos 15 d. nutarimu skirtą baudą palikti nepakeistą. Teigia, kad administracinė nuobauda apeliantui skirta nepažeidžiant ATPK 30² straipsnio reikalavimų.
Atsileipimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji D. S. prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Institucijos nutarimu apeliantui G. S. skirta minimali – 500 Lt bauda – už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl minėto pažeidimo.
Apeliaciniame skunde G. S. kelia skirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą teigdamas, kad skirta bauda yra per didelė.
Pažymėtina, kad galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. G. S. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė buvo tinkamai įvertinta skiriant minimalią baudą pagal ATPK 30² straipsnyje įtvirtintas taisykles, todėl dar kartą apelianto naudai nebevertinama. Nustatyta, kad G. S. atsiprašė nukentėjusiosios, kas teigiamai charakterizuoja jo asmenybę, jis neturi pajamų. Tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės, kurių pagrindu galėtų būti švelninama skirta minimali bauda. Dauguma tokio amžiaus asmenų mokosi ir negauna pajamų, ir šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apeliantui skiriama minimali bauda yra aiškiai neteisinga ar neprotinga administracinė nuobauda. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), kas skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. S. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.