Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, šeiminė padėtis – nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), elektrokrautuvo vairuotojas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. C. nežymiai sužalojo savo šeimos narį: 2025-07-27, apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė savo sugyventinę M. M., dėl ko ji ant kairės rankos ir kairio šono nugriuvo ant grindų, bei metė keptuvę jai į koją, tuo nukentėjusiajai padarė odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įtariamuoju V. C. pirminės apklausos metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad psichikos, psichiatrijos ir priklausomybių ligų centro įskaitose nėra. Gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dviese su savo sugyventine M. M.. Butas yra nuomojamas jo vardu. Su M. kartu gyvena nuo šių metų 2025 m. vasario pabaigos ar kovo mėn. pradžios, tikslios datos neprisimena. Jis šį butą išsinuomojo savo vardu ir pasikvietė M. pas save gyventi. Su M. veda bendrą ūkį. 2025-07-27 dviese su M. buvo namuose. M. namuose vartojo alkoholį, gėrė alų. Jis apie 13-14 val. atsigėrė apie 2-3 skardines alaus ir ruošėsi eiti pamiegoti, nes jam vakare reikėjo į naktinę pamainą. Snaudžiant M. jam priekaištavo, nes jis nori ir planuoja išvažiuoti į užsienį dirbti. Ji jam priekaištavo, kad ji jam nerūpi, kad jos nemyli, kad ji kaip baldas, kuriuo jis naudojasi. Jis pasakė, kad ją myli, o jeigu jai yra blogai su juo gali išsikraustyti. M. nesiramino. Jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Jis pakraipė galvą ją panervindamas, o ji paėmė keptuvę, su kuria vieną kartą sudavė jam į kaktą. Nuo smūgio keptuvė sulūžo. Ji paėmė keptuvės dalį ir ją metė į jį, tačiau pataikė į lempą. Jam trūko kantrybė. Jis paėmė keptuvės dalį ir ją metė į M., keptuvė jai pataikė į kojas. M. buvo nusiteikusi agresyviai. Jos nėjo nuraminti. Dar įtakos jos veiksmams turėjo alkoholis, nes nuo alkoholio ji tampa kitas žmogus, jos neina nuraminti. Todėl jis išvestas iš kantrybės sugriebė M. už plaukų, M. pradėjo juoktis. Pasakė jai, kad nėra juokinga, čia ne jų butas, kad jį niokoti ir įspyrė jai į kojas, kad ji nugriūtų ir nusiramintų. Tačiau ji nepargriuvo, todėl dar kartą spyrė jai į užpakalį. Po ko suėmė ją už abiejų rankų ir metė ją į lovą, kad ji nusiramintų. M. šaukdama pasakė, kad ji jam policijos nekvies, tačiau iškvies kaimynai. Jis liepė M. ramintis, bet ji toliau kėlė triukšmą. Tuomet jis ją išstūmė iš buto, kad ji dar kažko nesudaužytų. Išstūmęs ją iš buto, jis į laiptinę jai įmetė jos rūbų, planšetę ir telefoną. Butą užsirakino. Apsiavęs šlepetes ir išėjęs iš buto į laiptinę pamatė, kad jos nebėra, o rūbai likę ant grindų. Sugriebė rūbus ir įnešė atgal į butą. Butą užrakino ir pats išėjo į lauką pasivaikščioti ir nusiraminti. Jam buvo gėda dėl tokio įvykio prieš kaimynus. Pasivaikščiojęs jis ėjo link namų. Prie jo pristojo pareigūnai. Pasiteiravo ar jis V., pasakė, jog taip ir jį sulaikė. Konflikto metu M. jį taip pat sužalojo, ji kažkuriuo metu įdrėskė jam į dešinį skruostą, nugarą, dešinę ranką, sudavė į kaktą keptuve. Tačiau jis M. jokių pretenzijų dėl to neturi. Konfliktą pradėjo abu, jis pirmas ją panervino pakraipydamas galvą, o ji jam sudavė keptuve į kaktą. Viso įvykio metu jis M. norėjo sutramdyti, kad ji neniokotų buto, nes už buto priežiūrą atsako jis, už butą depozitą sumokėjo jis. Jis neturi kur išsikraustyti iš šio buto, nes už jo nuomą moka jis. M. gali iš jo išsikraustyti pas savo tėvus. Jis M. bute neužrakino. Pareigūnai ją pasitiko namo kieme. Daugiau papildymų neturi.

Kaltinamasis V. C. apklaustas papildomai parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Pilnai pripažįsta, jog konflikto metu jis pastūmė savo sugyventinę M. M., dėl ko ji ant kairės rankos ir kairio šono nugriuvo ant grindų ir metė į ją keptuvę, kuri pataikė jai į koją. Dėl savo elgesio ji nuoširdžiai gailisi. M. dėl šio įvykio jis atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Pripažįsta Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl M. suteikto gydymo paslaugų už 81,15 eurų. Civilinį ieškinį įsipareigoja atlyginti iki 2025-09-15. Sutinka ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu paskiriant laisvės apribojimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo patvirtina, jog 2025-07-27 adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apie 17:00 val., konflikto metu tarp sugyventinių M. M. (1,10 prom.) ir V. C.. V. C., pasak M. M., daugybę kartų sudavė kumščiais jai į veido sritį bei kitas kūno vietas, ją spardė kojomis bei keptuve du kartus sudavė į galvos ir kairės alkūnės sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant M. M. kūno matomi akivaizdūs sužalojimai. Metų laikotarpyje tuo pačiu adresu buvo du pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Vadovaujantis LR BPK 140 str. V. C. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos aps. VPK areštinę.

Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad bendraujant su M. M., ši paaiškino, jog konfliktas tarp sugyventinio V. C. ir jos kilo dėl to, kad V. C. pavydėjo dėl jos buvusio draugo, todėl pradėjo ją mušti. V. C. mušė M. M. rankomis, smūgiavo kumščiais nenustatytą skaičių kartų į ją, vėliau M. M. parvertė ant žemės ir spardė ją savo kojomis. V. C. M. M. sudavė iš keptuvės du kartus, vieną kartą į galvos sritį o sekantį į kairę alkūnę. Bendraujant su M. M. ši akivaizdžiai buvo šoke, jos kūnas drebėjo, ji verkė ir dėl to moteris nebegalėjo suteikti daugiau reikšmingos informacijos. Taip pat M. M. informavo, kad V. C. užrakino buto duris ir su savimi išsinešė buto raktus, kad vyras pasišalino iš įvykio vietos. V. C. nenorėjo nieko paaiškinti apie įvykį.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad gyvena dviese su savo sugyventiniu V. C. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Butas yra nuomojamas. Butas yra vieno kambario. Buto sutartis yra V. vardu. Jis pas V. atsikraustė, kai jis šiame bute jau gyveno. Pas V. ji atsikraustė 2025 m. gegužės mėnesio pabaigoje, nuo tada pradėjo kartu gyventi. Su V. pažįstami yra apie du metus. Jų artimesnė draugystė prasidėjo prieš jai atsikraustant pas jį. Su V. veda bendrą ūkį. 2025-07-27 dienos metu su V. dviese buvo namuose. Abu vartojo alkoholį, gėrė alų. Ji išgėrė apie tris skardines alaus ir V. taip pat panašiai išgėrė. V. vakare turėjo eiti į naktinę pamainą. Abu buvo prigulę į lovą. Tačiau žodis po žodžio jie pradėjo konfliktuoti dėl buvusių santykių. Jis jai priekaištavo, o ji jam. V. neužmigo. Apytiksliai apie 16 val. ji atsikėlė iš lovos, tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas. Su V. apsistumdė, kas kurį pastūmė ji neprisimena, bet tai jai fizinio skausmo nesukėlė. V. norėjo, kad ji išeitų iš namų. Pasakė, kad niekur neis. V. ją pastūmė, dėl ko ji ant kairės rankos ir kairio šono nugriuvo ant grindų, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Atsistojusi nuėjo į virtuvę, paėmė keptuvę, su kuria vieną kartą trenkė V. į galvą. Neprisimena ar keptuvė sulūžo. Su V. toliau pykdamiesi nuėjo į kambarį. Kambaryje V. metė į ją keptuvę, kuri pataikė jai į kairę koją, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Tada ji ranka sudavė į pakabinamą lempą, kuri įskilo. Norėjo, kad kaimynai išgirstų triukšmą ir iškviestų policiją. Tuomet V. ją išstūmė pro buto duris į laiptinę. Rankoje turėjo telefoną ir planšetę. Netrukus į laiptinę jis išmetė jos rūbus ir užsirakino bute. Lipdama laiptais į apačią, ji paskambino 112. Išėjus į kiemą nuėjo ant suoliuko laukti policijos. Kol laukė policijos, pamatė išeinantį V.. Po to, ji grįžo prie buto, norėjo susirinkti savo rūbus, galvojo tarp rūbų bus jos batai, nes iš buto ją išstūmė basą. Jos daiktų prie buto nebebuvo. Grįžo atgal į apačią laukti pareigūnų. Netrukus atvyko pareigūnai. Ji jiems papasakojo kas įvyko. Po įvykio buvo labai susijaudinusi, buvo išgėrus, sunkiai ėjo pareigūnams viską nuosekliai papasakoti. Jos V. užrakinęs bute nebuvo. Nuo buto turi tik vienus raktus, kuriuos įvykio metu V. pasiliko sau, kai ją išstūmė iš buto. Kai V. ją stūmė iš buto jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Ji V. nebijo. Jis jos gyvybei pavojaus nekelia. Jam jokių pretenzijų neturi. Mano dėl šio įvykio yra abu kalti, nes abu vienas kitą provokavo, negražiai vadino, konfliktui turėjo įtakos alkoholis, nes gražiai nemokėjo išspręsti žodinio konflikto. Esant būtinumui ji galės išsikraustyti iš V. nuomojamo buto, nes jo vardu yra nuomos sutartis. Ji neatmeta galimybės, kad stumdymosi metu ji V. galėjo įdrėksti į veidą, ranką ir nugarą. Kai stumdėsi ji norėjo jį atstumti nuo savęs, dėl to galėjo pas jį gautis sužalojimai. Jų stumdymaisi ir visas konfliktas vyko labai greitai, vienas ant kito pyko, žodžiais konfliktavo, visų smulkiai aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivi. Retai vartoja alkoholį, todėl neprisimena visų smulkių detalių. Dar nori paminėti, kad atvykę pareigūnai iškvietė GMP, kurie ją nuvežė į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninę. Daugiau papildymų neturi.

Asmens apžiūros protokolas patvirtina, jog M. M. pasiūlius parodyti sužalotas vietas bei šiai sutikus, atlikta asmens apžiūra. Apžiūrint M. M. veido sritį matomas įdrėskimas apatinėje, vidinėje lūpos dalyje bei raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Toliau tęsiant M. M. apžiūrą ant dešinės rankos nuo peties link riešo matomi paraudimai. Taip pat ant M. M. kairės rankos nuo peties link riešo matomi paraudimai, kairė alkūnė patinusi, paraudusi. Tęsiant apžiūrą ant M. M. kairės pusės šonkaulių matomi paraudimai (įdrėskimai). Apžiūrint M. M. kojas, ant kairės kojos kelio matomi įdrėskimai, raudono spalvos skystis, galimai kraujas. Ant kitų apnuogintų M. M. kūno vietų sužalojimų nepastebima, apžiūra baigta.

Specialisto išvada Nr. G 682/2025 (03) nustatyta, kad M. M. konstatuotas odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, jog apžiūrėtas pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai kameromis 2025-07-27. Vaizdo įraše „PSS-20250727-171633UTC+0300.mp4“ nufilmuota, kaip į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitinka prie laiptinės ant suolo sėdinti M. M. (duomenys iš tyrimo). Moteris verkia, nurodo, kad neturi galimybės pareiti namo, ant kūno, t. y., ant kairės alkūnės, dešinio kelio matosi sužalojimai. Policijos pareigūnas kviečia medikus. M. M. nurodo, kad ji buvo daužoma su keptuve. M. M. nurodo, kad ją sumušęs V. C. (duomenys iš tyrimo), avėjo juodas šlepetes, mėlynus šortus su žvaigždutėmis ir pilkus marškinėlius. M. M. nurodo, kad ji buvo mušama su keptuve, kojomis, rankomis. M. M. nurodė, kad jai skauda visą kūną. Policijos pareigūnė fotografuoja ant M. M. kūno matomus sužalojimus. M. M. telefonu bendrauja su buto savininke. M. M. skambina močiutė, teiraujasi apie įvykio aplinkybes. M. M. įtaria, kad V. C. yra būtent jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). 17:30 val. į įvykio vietą atvyksta medikai. M. M. įteikiamas šaukimas, ji perduodama medikams. Policijos pareigūnai duomenų bazėje ieško V. C. telefono numerio. Įrašo pabaiga. Vaizdo įraše „PSS-20250727-175904UTC+0300.mp4“ nufilmuota, kaip 17:59 val. pastebėtas (duomenys neskelbtini) gatve einantis V. C., kuris sulaikomas.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis V. C., 2025-07-27, apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę M. M., padarė jai sužalojimus, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą.

Kaltinamasis suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, nes suvokė, kad naudodama fizinį smurtą prieš savo šeimos narę gali sužaloti jos sveikatą, o galimybę atsirasti veikos padariniams numatė bendrai ir norėjo bet kokių padarinių atsiradimo, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Todėl ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo V. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenurodoma.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. C. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje. Anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamasis suvokė savo elgesio pasekmes. Tačiau kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Jis dirba. Nukentėjusioji dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, pretenzijų kaltinamajam nereiškia. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytas ir pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomas bausmės rūšis – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą bausmės sankcijos vidurkiui. Kaltinamasis padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į šeimos nario sveikatą, todėl jam skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, bei BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurie teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

V. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį 81,15 Eur sumai nukentėjusiosios M. M. gydymo išlaidoms atlyginti. Pateiktas civilinis ieškinys teisėtas, pagrįstas suteiktų paslaugų įkainiais. Kaltinamasis pareikštą civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, įsipareigojo atlyginti. Abejonių, kad turtinė žala padaryta neteisėtais tyčiniais V. C. veiksmais ir, kad tarp padarytos žalos ir kaltinamojo padaryto nusikaltimo yra priežastinis ryšys, nėra. Ginčo dėl turtinės žalos apimties nėra, todėl kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai padarytą žalą priteisiant iš kaltinamojo (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. C. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti V. C. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, V. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

V. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš V. C. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 81,15 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 15 ct) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.