Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-05-15 · Byla Nr. ATP-229-309/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-15
Bylos Nr.
ATP-229-309/2012
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00707-2011-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-229-309/2012Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00707-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimo, kuriuo D. V. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirta administracinė nuobauda – 2100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų terminui.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nubaustas už tai, kad 2011-10-10, apie 13.00 val. Joniškio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią D. V., būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. D. V. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir už tai jam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnas 2011-10-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. V. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu ir mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Kadangi tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir teismo posėdyje tvirtino, tiek ir šiame skunde tvirtina, jog jis jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė ir atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, nes nevairavo ir nebuvo sulaikytas neblaivus vairuojant automobilį. Pasak apelianto apylinkės teismas bylą išnagrinėjo remdamasis prielaidomis, todėl priėmė neteisėtą nutarimą.

Apeliantas teigia, kad 2011 m. spalio 10 d. savo automobiliu atvažiavo į Joniškį su reikalais, susitiko draugą ir sugalvojo išgerti. Gėrė automobilyje, o po to jis atsibudo, kai automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio. Kad automobilio nevairavo, tiek suvokė, nes atsibudo ant automobilio galinės sėdynės. Vėliau paaiškėjo, kad automobiliu jį vežė buvusi žmona A. V., nes jis jai buvo paskambinęs ir ją dukra atvežė prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur jį rado miegantį automobilyje. Vėliau jam A. V. papasakojo, kad sukant sankryžoje atsisuko į jį pažiūrėti, nes jis keistai sugargaliavo, ir nuvažiavo nuo kelio.

Apeliantas nurodo, kad jis neginčija to, jog buvo neblaivus, jog buvo automobilyje, gal ir buvo jį užvedęs, neginčija, jog jo automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio, tačiau jis neblaivus šio automobilio nevairavo. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime apsiribojo įrodymų išvardinimu, tačiau neišdėstė išvardintų įrodymų vertinimo, todėl jis negali spręsti, kokiu būdu šie teismo išvardinti įrodymai įrodo, kad jis vairavo automobilį.

Pasak apelianto, teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad policijos pareigūnas ir liudytojai A. S. ir I. S. su juo nėra pažįstami, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Tačiau visi šie teismo minimi liudytojai (pagal iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas Ž. B., įvykio vietoje sustoję R. R., A. S. ir I. S.) nei savo tarnybiniame pranešime, paaiškinimuose, nei duodant parodymus teisme nenu­rodė, kad jis vairavo automobilį. Apeliantas taip pat neturi pagrindo netikėti jų parodymais, kad automo­bilis buvo užvestas, o jis sėdėjo vairuotojo pusėje ir prašė padėti išvažiuoti iš griovio, tačiau jie visi privažiavo kai automobilis jau buvo nuvažiavęs nuo kelio, nei vienas nežinojo, kiek laiko jo automobilis stovėjo nuvažiavęs nuo kelio, patvirtino, kad jis buvo stipriai apsvaigęs ir sunkiai orientavosi. Kad jis girtas atsibudęs prašė pagalbos, nereiškia, kad jis tą automobilį vairavo iki įvykio vietos.

Nei vienas liudytojas, išskyrus policijos pareigūną Ž. B., neparodė, kad apeliantas (D. V.) prisipažino vairavęs automobilį. Apeliantas nemano, kad policijos pareigūno parodymais, kurių daugiau niekas nepatvirtina, galima besąlygiškai remtis ir laikyti jį visiškai nesuinteresuotu asmeniu, mano, kad kiekvienas pareigūnas yra suinteresuotas įrodyti, kad jo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrįstas.

Liudytoja teisme apklaustos jo buvusios žmonos A. V. išsamius parodymus apie tai, kaip ji su dukra atvažiavo jo parsivežti ir kaip sankryžoje nuvažiavo nuo kelio, teismas vertino kritiškai, kaip sukurtą gynybinę versiją, kadangi ji yra buvusi jo sutuoktinė. Jo ir A. V. santykiai po santuokos nutraukimo nėra tokie geri, kad ji kurtų versijas ir jam padėtų išvengti atsakomybės. Apelianto teigimu, jo parvežti ji važiavo ne savo gerų ketinimų skatinama, o dukros M. V. prašoma, būtent dukra ją atvežė iki Joniškio. Todėl teismo išvada apie A. V. tariamą pagalbą jam išvengiant atsakomybės yra paremta tik prielaida, o ne realiais duomenimis apie jo ir A. V. santykius po santuokos nutraukimo.

Teismas skundžiamame nutarime neatsižvelgė į tai, kad jis jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, kad jis automobilio nevairavo. Jo paaiškinimas protokole nerišlus ir sunkiai suprantamas, nes jis jį rašė dar būdamas girtas, nežinodamas, kaip jo automobilis nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės atsirado kelyje ir nuvažiavo nuo kelio, bet suvokdamas, kad jis jo tikrai nevairavo. Automobilį vairuoja beveik 20 metų, nėra visiškas abstinentas, tačiau turi tvirtą nuostatą, kad neblaivus negali vairuoti, todėl ir skambino buvusiai žmonai.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad policijos pareigūnai, gavę jo paaiškinimą, jog jis nevairavo automobilio ir nurodę, kad automobilis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, turėjo pareigą imtis priemonių paneigti jo paaiškinimą ir patvirtinti savo prielaidą, kad automobilį vairavo jis, t. y. paieškoti liudininkų ar apsaugos kamerų įrašų. Buvo dienos metas, jo automobilis prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės stovėjo gana ilgai, neabejoja, kad būtų atsiradę žmonių, mačiusių jį miegantį automobilyje ir kas juo nuvažiavo.

Teismas visiškai nevertino to, kad protokolas jam buvo surašytas esant neblaiviam. Protokole nenurodytas jo surašymo laikas, tačiau pareigūnas Ž. B. teisme patvirtino, kad protokolą surašė jį išleidžiant iš policijos komisariato. Iš byloje esančio jo administracinio sulaikymo protokolo ir 2012-03-06 Joniškio r. PK rašto Nr. 40-62-4-S-258 matyti, kad jį išleidžiant girtumas nebuvo patikrintas. Taigi, 13.20 val. jam buvo nustatytas 2,14 prom. girtumo laipsnis, o 18.50 val. nurodyta, kad jis išblaivėjo, neatliekant neblaivumo patikrinimo. Viešoje erdvėje po rezonansinių eismo įvykių teismo medicinos ekspertai yra skelbę, kad per valandą gali sumažėti apie 0,20 prom., taigi per tris penkias valandas areštinėje jis tikrai nebuvo išblaivėjęs tiek, kad su juo būtų galima aiškintis įvykio aplinkybes, rašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Taigi, apelianto teigimu, bylą išnagrinėjęs teismas neturėjo jokių objektyvių įrodymų ir neturėjo pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad jis neblaivus vairavo automobilį, nes visi teismo ištirti įrodymai patvirtina tik tai, kad automobilis stovėjo nuvažiavęs nuo kelio, o ne tai, kad jis jį automobilį atvairavo iki tos vietos.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Institucijai (LVAT nutartys bylose Nr. N'⁵-156/2007, Nr. N444-216/2011, Nr. N444-619/2011,Nr. N62-3460/2011 ir kt.).

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą. Atsiliepime nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Nes skundo argumentai yra niekiniai, kadangi visų pirma D. V. prisipažino vairavęs automobilį, vėliau sukūrė gynybinę versiją neva automobilį vairavo buvusi žmona, o jis miegojo ant galinės sėdynės, automobiliui įvažiavus į griovį ji išėjo ieškoti pagalbos, o jis perlipo į vairuotojo vietą, nors pagalbą ji galėjo išsikviesti telefonu. Nurodo, kad sankryžoje nėra jokio posūkio, o važiuojant per šią sankryžą prieš kertamą kelią yra pastatytas kelio ženklas „STOP“, kuris draudžia važiuoti nesustojus. Sprendžiant iš to, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio, prie „STOP“ ženklo sustota nebuvo. Be to, D. V. sėdėjo už automobilio, su dirbančiu varikliu, vairo ir bandė išvažiuoti iš griovio, o tai reiškia, kad D. V. vairavo transporto priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, esant neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Už tai ATPK 126 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė, kur nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, nesurinko visų galimų įrodymų, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Ir sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. V. padarė jam inkriminuotą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (3 b. l.); liudytojų paaiškinimai (4; 5; 6 b. l.); asmens blaivumo testas (7 b. l.); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (8 b. l.); fotonuotraukos (15 b. l.); apylinkės teismo posėdžių metu liudytojų Ž. B., R. R., A. S., I. S. duoti parodymais (46-47 b. l.).

Policijos pareigūno Ž. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam atvykus į įvykio vietą, liudininkai R. R. ir A. S., nurodė asmenį nueinantį nuo automobilio ir paaiškino, kad būtent šis asmuo buvo už automobilio vairo ir išlipęs iš jo bando pasišalinti. Apylinkės teismo posėdžio metu apklausiamas Ž. B. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, bei nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pristatytas į komisariatą iš pradžių pripažino, kad vairavo automobilį, po to kai išsiblaivė ėmė neigti.

Liudytojo R. R. 2011-10-10 paaiškinime nurodyta, kad pamatė į griovį nuvažiavusį automobilį, iš už vairo išlipo pilietis, kuris sunkiai orientavosi aplinkoje ir pradėjo eiti nuo automobilio. Atvykus policijai nurodė minėtą asmenį, kurį išsivežė.

Liudytojos I. S. 2011-10-10 paaiškinime nurodyta, kad ji kartu su vyru A. S. pastebėjo į griovį nuvažiavusį automobilį, automobilio variklis buvo užvestas. Jos vyras priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės ir su vairuotoju pradėjo kažką kalbėtis. Ji pamatė, kad vyras pradėjo traukti telefoną. Vairuotojas užgesino variklį, išlipęs iš automobilio nukrito, išsitraukė telefoną ir svirduliuodamas nuėjo, atvykus policijai jos vyras ir kitas pilietis nurodė tą pilietį, kuris buvo už automobilio vairo.

Liudytojo A. S. 2011-10-10 paaiškinime nurodyta, kad pastebėjo į griovį įvažiavusį automobilį, priėjęs prie automobilio pamatė automobilyje buvusį vairuotoją, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Automobilis buvo užvestu varikliu, vairuotojas paprašė, kad padėtų išvažiuoti iš griovio ir jis toliau galėtų tęsti kelionę. Pastebėjęs, kad vairuotojas neblaivus, vairuotojui pasakė, jog jokios pagalbos nebus ir jis kviečia policiją. Po šių žodžių vairuotojas užgesino automobilį ir lipdamas iš automobilio nugriuvo. Atsistojęs nuėjo, atvykus policijai nurodė būtent tą asmenį buvusį už automobilio vairo.

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojai R. R., I. S., A. S. patvirtino paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, bei parodė, kad paaiškinimuose nurodytos aplinkybės atitinka įvykio aplinkybes.

Iš šių įrodymų visumos matyti, kad D. V. sėdėjo už automobilio vairo, kurio variklis buvo užvestas, bei prašė liudytojo A. S. padėti jam išvažiuoti iš griovio, kad jis galėtų tęsti kelionę, ir tai rodo, kad D. V., būdamas neblaivus, 2011-10-10, apie 13.00 val. Joniškio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, policijos pareigūno Ž. B., liudytojų R. R., I. S., A. S. duotais parodymais, kuriais jie patvirtino tarnybiniame pranešime ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, be to byloje nėra nustatyta, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus ar siekti nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, daro išvadą, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė D. V. buvusios žmonos, liudytojos A. V., duotus parodymus ir D. V. pateiktą versiją, kad automobilį nuvažiavusį nuo kelio vairavo A. V., kadangi ši versija ir liudytojos parodymai prieštarauja bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų nurodytų aplinkybių visumai. Byloje nėra duomenų, kad apelianto santykiai su buvusia žmona yra ne tokie, kad ji kurtų versijas ir jam padėtų išvengti atsakomybės, todėl laikoma, kad šie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas D. V. surašytas po jo išblaivėjimo ir administracinio sulaikymo, nepatikrinus jo galimo neblaivumo laipsnio, savaime nepaneigia jo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apelianto svarstymai apie jo galimą išblaivėjimo laiką nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis, todėl nėra vertinami.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta daro išvadą, kad Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2012 m. kovo 29 d. nutarimą D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas