- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-13
- Bylos Nr.
- I-7210-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01103-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Ina Kirkutienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5) prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM) 2496,10 EUR neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. taikymo ir neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo, panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas paaiškino, kad jam Vidaus reikalų ministerijos sprendimu nuo 2000-06-01 buvo paskirta 618,76 Lt (179,21 EUR) pareigūnų ir karių valstybinė pensija (vėliau padidinta iki 677,64 Lt), kuri ginčijamu laikotarpiu buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Su pensijos perskaičiavimu jis nesutinka, jaučiasi diskriminuojamas ir mano, kad jo teisėti lūkesčiai, konstitucinės teisės ir laisvės buvo pažeisti. Pareiškėjas teismo prašo skundą patenkinti.
LR VRM su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė bylą nutraukti (b. l. 17).
LR VRM nurodė, kad pareiškėjo pensija 2010–2013 m. buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Šiai normai atitikus Lietuvos Respublikos Konstituciją LR VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas. Atsakovo nuomone, pensijos perskaičiavimas taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, jau yra įvykdytas. Vidaus reikalų ministerija veikia pagal įstatymus, o teisės normos, pagal kurią ji galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui pensijos perskaičiavimą, nėra. Pabrėžė, kad pareiškėjo kreipimosi į teismą terminas yra praleistas ir yra praėjęs pernelyg didelis laiko tarpas nuo to momento, kai jis sužinojo apie savo pažeistas teises.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 trejų metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, jog asmuo į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo minėtoje byloje suformuotos išvados, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Pažymėtina, kad ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Žemesnės instancijos teismas
Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta valstybinė pensija J. B. už 2010 m. sausio mėnesį turėjo būti išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo jam nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą J. B. galėjo sužinoti tik iš atsakovės veiksmų – išmokėtos pensijos dydžio 2010 m. vasario mėnesį. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi tik su 2015-02-12 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises už 2010 m. sausio – 2011 m. gruodžio mėnesio susidariusios nepriemokos laikotarpį. Pareiškėjas žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.
J. B. nurodė, kad tai, jog pensijos sumažinimas yra neteisėtas, sužinojo Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-02-06 nutarimą, įsigaliojusį 2012-09-21, tačiau tikėjosi, kad toks pensijų mažinimas yra laikinas ir neišmokėta valstybinės pensijos dalis bus grąžinta per protingą terminą.
Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Teismas mano, kad nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo (2012-09-21) iki skundo padavimo už 2010 – 2011 m. laikotarpį praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, ir toks termino praleidimas negali būti pateisinamas, paduotas teismui nepagrįstai ilgai delsiant. Remiantis teismų praktika, aktyvaus pažeistų teisių gynimo siekio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų, suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Iš to seka, kad nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014). Taigi, J. B. skundo argumentai, kuriais grindžiamas procesinio termino praleidimas, teismo vertinimu, nepripažintini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą bylose AS602-1144/2014, Nr. AS602-1145/2014, AS-402-143/2015, AS-272-502/2015, AS-229-822/2015, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad teismas skundą tiek, kiek juo prašoma priteisti valstybinės pensijos skirtumą, negautą dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių ribojimų taikymo 2010–2011 m. laikotarpiu, atmeta kaip nepagrįstą.
Kita vertus, Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821), kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas buvo pratęstas iki 2012-12-31, pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius apribota valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2012 m. vasario mėn. (išmoka už 2012 m. sausio mėnesį), todėl akivaizdu, jog 3 metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų taikymo 2012-2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015-02-12 (skundo padavimo teismui dieną) dar nebuvo pasibaigęs (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS229-822/2015, LVAT 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-187-502/2015, LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-56-502/2015).
Konstatavęs tai, teismas iš esmės pasisako dėl pareiškėjo keliamo ginčo už 2012-2013 m. imtinai, todėl skundo reikalavimas dėl nuo 2012 m. sausio 1 d. negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. taikymą , priimamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta 677,64 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos buvo perskaičiuojamos taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę, taigi pareiškėjo paskirtos valstybinės pensijos koeficientas buvo 0,8602 ir pritaikius šį koeficientą perskaičiuota pensija sudarė 582,91 Lt (b. l. 19). Dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą grąžinimo nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. pareiškėjas 2015-01-14 su prašymu kreipėsi į LR VRM ir prašė pateikti pažymą bei paaiškinimą, kaip ir kuo vadovaujantis numatoma sumažintos pensijos nepriemoką grąžinti (b. l. 23). LR VRM 2015-01-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Šiuo sprendimu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad jos skundo dalies dėl nepriemokos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį institucija nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 19-20).
Iš administracinėje byloje esančių Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-30 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ bei Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-26 pažymos apie 2010–2013 m. pensijos dydį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pensija 2010-01-01–2013-12-31 buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį (b. l. 19–20, 21–22).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą. Laikinojo įstatymo 5 str. 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus.
Dėl pareiškėjo pensijos dalies, neišmokėtos pagal Laikinojo įstatymo 5 str., pažymėtina, kad pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31, t. y. laikotarpiu, kuriuo skundo reikalavimas dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies pripažintas paduotu nepraleidus procesinio termino iki 5 str. pripažinimo negaliojančiu, remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Vadovaujantis suvestiniais duomenimis, pateiktais Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM (b. l. 20-21), pareiškėjui dėl valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 priteistina 541,39 EUR (1869,31 Lt) nepriemoka, kuri susidarė išmokėjus sumažintą valstybinę pensiją pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotą koeficientą, atsižvelgiant į pareiškėjo turimų draudžiamųjų pajamų dydį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Taikant analogiją, pareiškėjui neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį turėtų išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama LR VRM.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
Atmesti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Pareiškėjo J. B. skundą dalyje nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui J. B. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 541,39 EUR (penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir trisdešimt devynis euro centus), susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.