- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-660-302/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- E. N.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei E. N., tretysis asmuo uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. N. ieškovės naudai 22 540 Lt ieškovės butui (duomenys neskelbtini), padarytai žalai atlyginti; 25 500 Lt negautų pajamų dėl nutrauktos šio buto nuomos sutarties; 1739,65 Lt mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas; 314,70 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimą, viso 50 094,35 Lt; priteisti 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę E. N. savo sąskaita ne vėliau kaip per 3 mėnesius atlikti šiuos veiksmus, kuriais būtų užtikrintas tinkamas buto eksploatavimas: pašalinti atsakovei E. N. priklausančiame bute įrengtą naują grindų pagrindą, kurį sudaro 18 mm DSB plokštė, oro tarpas, puto polistirolo sluoksnis ir medinės lentos (2,5 x 10);pagal pridedamą brėžinį įrengti naują grindų pagrindą (brėžinyje nurodomą kaip Detalė Nr.3), kurį sudarytų 22 mm DSB plokštė, du sluoksniai kietos vatos KF40 (po 10 cm), 5 cm smėlio sluoksnis ir medinės lentos (2,5 x 10) atsakovei E. N. priklausančio buto patalpose (inventoriniai Nr.6 -8,6-9,6-10,6-11,6-13).
Ieškovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, A.Rotundo g.5-4A. Ji savo butą suremontavo 2002 m. ir iki atsakovės atliekamų buto A.Rotundo g.5-6, Vilniuje, remonto darbų pradžios jokių ieškovės buto apgadinimų ir defektų, kurie atsirado, kai atsakovė remontavo savo butą (plyšiai sienose ir lubose, įlūžo lubų gipso kartono plokštės, dėl sienų deformacijos išsipūtė ir susiraukšlėjo stiklo audinys, kuriuo buvo apklijuotos sienos), nebuvo. Žala ieškovės butui atsirado dėl to, jog atsakovė griovė buto vidines pertvaras, ardė grindis, pašalindama smėlį ir samanų užpildą iš tarpaukštinės perdangos, tuo sumažėjo perdangos apkrova, dėl ko tarpaukštinė perdanga pakilo ir ieškovės sienų ir lubų sujungimuose atsivėrė plyšiai. Atsakovė vonios kambario grindyse sulaužė betoną, o įlūžęs betono gabalas įkrito į ieškovės butą ir sulaužęs lubas, apgadino stovinčius baldus, ieškovės buto lubos virš antresolės buvo apgadintos (įgriuvo) tik dėl atsakovės veiksmų. Tarp atsakovės atliktų kambario pertvarų išardymo darbų, smėlio ir samanų pašalinimo iš tarpaukštinės perdangos, atliktų betoninio pagrindo ardymo darbų ir ieškovės bute atsiradusių defektų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad ieškovė savo bute pašalino juodlubes, neturėjo jokios įtakos defektų atsiradimui. Dėl ieškovės bute atsiradusių defektų yra kalta atsakovė, kuri neištyrusi tarpaukštinės perdangos konstrukcijos bei jos atliekamų darbų galimos įtakos, atliko tokius darbus, dėl kurių buvo apgadintas ieškovės butas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės žalai atlyginti 22540 Lt – pagal UAB „Ligivus“ sudarytą lokalinę sąmatą remonto darbų kaina yra 40 725Lt, kuri gali kisti, priklausomai nuo darbams atlikti reikalingų medžiagų vertės pokyčių ir, kadangi 18185Lt buvo atlyginta UADB „Ergo Lietuva“, žalos dydis mažinamas šia suma. Ieškovė butą nuomojo Suomijos pilietei, buto nuomos sutartis buvo sudaryta 2005 03 15 1m. laikotarpiui, nuomos kaina sudarė 1 500 Lt per mėnesį, dėl atsakovės kaltės ieškovės butas tapo netinkamas naudoti, nuomos sutartis buvo nutraukta, ieškovė patyrė žalą, t.y. negautos pajamos, kurios sudaro 18000 Lt negautų pajamų dėl nutrauktos buto nuomos sutarties ir 7500 Lt už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, viso – 25500 Lt negautų pajamų.
Atsakovė E. N. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovės kaltų veiksmų jos turtui buvo padaryta žala ir kad tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Žalą savo turtui padarė pati ieškovė, netinkamai atlikdama remonto ir rekonstrukcijų darbus savo bute. Gyvenamasis namas Rotundo g.5 yra pastatytas 1901m., tarpaukštiniai perdengimai atlikti iš medinių sijų. Ieškovės bute po laikančiomis sijomis buvo iškaltos juodlubės lentomis ir prie jų pritvirtintos skalos bei užtinkuota. Ieškovė nuplėšė skalas ir lentas, paliko tik laikančias sijas, taip pažeidė perdangos standumą, o pažeidus perdangą, sumažėjo jos laikomoji galia. Kai nuo perdangos sijų buvo nuplėštos juodlubės, pradėjo byrėti smėlis, todėl jis buvo pašalintas ir vietoje jo tarp medinių sijų ant lentų pakloto atsakovė sudėjo 150mm storio akmens vatos plokštes, o virš jų sudėjo 50mm storio polistireninio putplasčio plokštes. Ieškovė neleistinai išmontavo virš įrengto antresolinio aukšto tarp perdangos sijų lentų paklotą, ir tai yra grubus perdangos konstrukcijos suardymas. Vietoje lentų pakloto buvo sumontuoti metaliniai profiliai, kurie medvarščiais buvo prisukti prie atsakovės buto grindų. Prie šių profilių buvo pritvirtintos sauso tinko plokštės , ant kurių buvo uždėtos akmens vatos plokštės. Darant remontą, atsakovė išmontavo lentų paklotą, nežinodama, jog ieškovė išmontavo lentų paklotą, vonioje išardė buvusį vonios grindų betoninį pagrindą, o betono gabalai sulaužė sauso tinko lubas ir įkrito į ieškovės butą, nes pati ieškovė, išardžiusi perdangą, sudarė sąlygas atsakovės buto betoniniam grindų pagrindui įkristi į jos butą. Ieškovė savavališkai, nesuderinusi su atsakove susilpnino perdangos konstrukciją – išardė juodlubes su prie jų pritvirtintomis skalomis, o tai sumažino perdangos standumą, neleistinai virš antresolių išardė perdangos lentų paklotą. Kadangi ieškovė išardė tinką ir juodlubes , tai susidarė galimybė byrėti smėliui per plyšius tarp perdangos sijų ir sauso tinko plokščių.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Trečiojo asmens UADB „Ergo Lietuva“ reikalavimus atsakovei E. N. paliko nenagrinėtais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos. Žalos atsiradimą ieškovės bute Rotundo g.5-4a, Vilniuje, lėmė šiame bute savavališkai atlikti esminiai tarpaukštinio perdengimo pertvarkymo darbai, kurie buvo atlikti be projekto sprendinių, be bendraturčio 6 buto savininko (atsakovės) sutikimo ir statybos leidimo atlikti tarpaukštinio perdengimo konstrukcijos pertvarkymo darbus. Teismas sprendė, jog žala ieškovei atsirado ne dėl atsakovės, o jai pačiai nerūpestingai, nesilaikant statybos normų reikalavimų atliekant remonto darbus, todėl netenkino reikalavimų dėl žalos, negautų pajamų ir kitų išlaidų atlyginimo kaip nepagrįsto.
Nesant ieškovės kaltės dėl atsakovei atsiradusios žalos teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę E. N. savo sąskaita ne vėliau kaip per 3 mėn. atlikti šiuos veiksmus, kuriais būtų užtikrintas tinkamas buto eksploatavimas. Teismas nurodė, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad šiuos darbus atliktų atsakovė, nes, kaip nurodyta eksperto V. Zubraus akte, pertvaros trūkumams pašalinti būtina atstatyti buvusią perdangos konstrukciją, numatant perdangos medinių sijų sutvirtinimą bute Rotundo 5-4a, apjungiant jas ištisiniu juodlubių pakalimu 25 mm storio lentomis; perdangos ugniaatsparumo užtikrinimą, pakalant buto Rotundo 5-4a lubas 2 sluoksniais gipso kartono, vietoje pašalinto smėlio ant medinio pakloto įterpti mineralinės arba akmens vatos 100 mm storio demblius.
Šalies argumentai
Ieškovė J. M. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, visiškai neįvertino byloje atliktos ekspertizės trūkumų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Nurodo, jog ginčo atveju yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Ginčo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog žala ieškovės butui buvo padaryta atsakovės bute atliekamų remonto darbų pasėkoje. Apgadinimai ieškovės bute atsirado tik po to, kai atsakovė pradėjo vykdyti savo buto remonto darbus. Ieškovės butas buvo suremontuotas 2002 metais ir iki 2005 metų, t.y. atsakovės atliekamų remonto darbų pradžios, tokių defektų jos bute nebuvo. Atsakovės atlikti remonto darbai, lėmę žalos ieškovės butui atsiradimą, buvo atlikti pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus arba bendro pobūdžio reikalavimus elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vykdydama remonto darbus savo bute atsakovė išardė kambarių pertvaras, nuardė grindis, išmontavo juodgrindes, iš tarpaukštinės perdangos tarp mano ir atsakovės butų iškasė smėlio ir samanų užpildą, vietoj jo tarpaukštinėje perdangoje sumontavo akmens vatos ir polistireninio putplasčio plokštes, vonios kambaryje išdaužė tarpaukštinėje perdangoje išlietą betoninį grindų pagrindą bei atliko kitus statybos-remonto darbus.
Nepaisant to, ar atsakovė vykdydama remonto darbus savo bute turėjo gauti statinio bendrasavininkių sutikimus bei statybos leidimą atsakovė privalėjo įsitikinti, kad tokie jos atliekami darbai nesukels jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims bei jų turtui. Atsakovė vykdydama remonto darbus nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir vien dėl to jos vykdomi darbai sukėlė byloje nustatytas pasekmes - ieškovės buto apgadinimus. Prieš ardydama kambarių pertvaras savo bute bei prieš atlikdama tarpaukštinės perdangos pertvarkymo darbus (smėlio ir samanų užpildo iškasimą, akmens vatos ir polistireninio putplasčio plokščių įrengimą, betoninio grindų pagrindo ardymą) atsakovė neištyrė tarpaukštinės perdangos konstrukcijos, neįvertino ketinamų atlikti darbų reikšmės ir įtakos tarpaukštinės perdangos apkrovoms, nenumatė, kad nuardžius pertvaras bei iškasus smėlį sumažės tarpaukštinę perdangą veikiantis svoris, dėl ko ji deformuosis (pasikels) ir tai lems defektų mano bute atsiradimą. Atsakovė taip pat neįvertino aplinkybės, jog ardant betoninį pagrindą tiesioginio daužymo būdu, jis gali lūžti ir dėl didelio svorio krisdamas apgadinti perdangą, ieškovės buto lubas bei kitą turtą (kas ir atsitiko).
Nei vienas iš byloje įvardintų ir mano atliktų buto remonto darbų (juodlubių likučių pašalinimas bei pertvaros iš betoninių blokelių įrengimas) neturėjo jokios įtakos ir reikšmės žalai mano bute atsirasti.
Nurodo, jog prašymas įpareigoti atsakovę atstatyti tarpaukštinę perdangą taip, kad ji atitiktų statybos techninius reikalavimus buvo savarankiškas, su reikalavimu atlyginti padarytą žalą bei patirtus nuostolius tiesiogiai nesusijęs, reikalavimas, todėl jis turėjo būti nagrinėjamas savarankiškai.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, jog nepaisant to, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma, būtent eksperto V. Zubraus išvados buvo vienintelis įrodymas, kuriuo remdamasis teismas priėmė sprendimą. Ši ekspertizė atlikta nekvalifikuotai, surašyta paviršutiniškai, išvados nepagrįstos jokiais argumentais, neatsakyta į eilę klausimų. Byloje surinkti įrodymai paneigia daugelį eksperto padarytų išvadų. Be to, ekspertas V. Zubrus nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, patvirtintą teisingumo ministro.
Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant Civilinio proceso kodekso 263 straipsnio reikalavimus, numatančius, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismui buvo nurodyta eilė aplinkybių ir argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, turinčių esminės reikšmės ieškovės turtui padarytos žalos atlyginimo bei atsakovės įpareigojimo atlikti tarpaukštinės perdangos pertvarkymo darbus klausimui, tačiau teismas nei dėl vieno jų nepasisakė, to nemotyvavo, todėl teismo sprendimas neišsamus, nemotyvuotas.
Atsiliepimas
Atsakovė E. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovei J. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis A.Rotundo g. 5-4A, Vilniuje (t 1, b.l. 29-30). Atsakovei E. N. nuosavybės teise priklauso virš ieškovės buto esantis butas A.Rotundo g.5-4A, Vilniuje (t 1, b.l. 87-88). Atsakovė 2005 m. kovo mėnesį jai priklausančiame bute pradėjo buto remonto darbus. 2005-10-06 UAB „Ergo Lietuva“ apžiūros aktu Nr. 3838 yra fiksuota, kad ieškovei priklausančio buto sienose ir lubose atsirado plyšiai, įlaužtos lubų gipso kartono plokštės 3,8 kv.m plote, deformuotas stiklo pluošto audinys, kuriuo apklijuotos sienos (t 2, b.l. 8-9, 39-40). Tretysis asmuo UAB „Ergo Lietuvą, su kuriuo ieškovė 2005-03-25 buvo sudariusi pastatų draudimo sutartį 90 000 Lt draudimo sumai (t 3, b.l. 5-6), įvertino ieškovės butui padarytą žalą 18 185 Lt sumai (atskaičius frančizę), kurią 2006-08-18 sumokėjo ieškovei (t 1, b.l. 85-86). Ieškovė nurodė, kad draudimo bendrovė jai atlygino ne visus patirtus nuostolius ir prašo priteisti iš atsakovė 22 540 Lt butui padarytos ir neatlygintos žalos; 25 500 Lt negautų pajamų dėl nutrauktos buto nuomos sutarties, o taip pat 1 739,65 Lt sumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas bei procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovę atstatyti tarpaukštinę pertvarą.
Pagal 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Sprendžiant šį ginčą taikytinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245 - 6.249 straipsniai), tačiau ir statinio savininko atsakomybę reglamentuojančios normos.
Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatytas žalos padarymo faktas – ieškovei priklausančiame bute atsirado defektai: buto sienose ir lubose atsirado plyšiai, įlaužtos lubų gipso kartono plokštės 3,8 kv.m. plote, deformuotas stiklo pluošto audinys, kuriuo apklijuotos sienos (Civilinio kodekso 6,249 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas iš pateiktų įrodymų turėjo pagrindo nustatyti, kad žalos atsiradimą ieškovės bute lėmė būtent šiame bute savavališkai atlikti buto rekonstrukcijos darbai – esminiai tarpaukštinio perdengimo pertvarkymo darbai, kurie buvo atlikti be projektinių sprendinių, be statybos leidimo atlikti tarpaukštinio perdengimo konstrukcijos pertvarkymo darbus. Tokią teismo išvadą patvirtina 2005-12-12 Lietuvos Statybos inžinierių sąjungos Vilniaus klubo doc.dr. J.Gajausko duota išvada dėl ieškovės ir atsakovės butuose atliktų remonto darbų. Šioje išvadoje yra nurodyta, kad vykdant ieškovei priklausančiame bute remonto darbus savavališkai, nesuderinus su atsakove, yra susilpninta perdangos konstrukcija – išardytos juodlubės su prie jų pritvirtintomis skalomis, kas sumažina perdangos standumą; neleistinai virš antresolinio aukšto išardytas perdangos lentų paklotas, kuris yra neatskiriama perdangos konstrukcijos dalis, dėl ko sudarė sąlygas atsakovės buto betoniniam grindų pagrindui įkristi į atsakovės butą (t 1, b.l. 136-161). Minėtą išvadą patvirtina ir papildo teismo paskirta ekspertizė ir joje padarytos išvados, kurią atliko UAB „Statybos ekspertų biuras“ (t 2, b.l. 72-78). Ekspertas Vaclovas Zubrus akte nurodė, kad ieškovės buto perplanavimo projekte numatyti darbai priskirti prie paprasto remonto (STR 1,10,08:2002 14.3 punktas, tačiau atliekant bute remontą buvo atlikti esminiai tarpaukštinio perdengimo pertvarkymo darbai – nuplėštas ištisinis lubų lentų, sutvirtintų skalomis ir tinko sluoksniu pakalimas, o virš antresolinio aukšto pašalintas ir lentų paklotas su smėlio užpylimu, ko pasėkoje, pažeidus bendrą perdangos standumą, susilpninta perdengimo laikančioji konstrukcija, todėl tokie darbai priskiriami kapitaliniam remontui, ir šių darbų atlikimui turėjo būti gautas virš esančio buto savininko – atsakovės – sutikimas ir statybos leidimas (STR 1.07.01.2002 15.3 punktas). Ieškovės bute savavališkai vykdomi esminiai tarpaukštinio perdengimo pertvarkymo darbai, kurių metu buvo pašalinta perdengimo lubų konstrukcija – juodlubės pakaltos skalomis su tinko apdailos sluoksniu, o atskirose vietose ir lentų paklotas su smėlio užpylimu buvo pagrindinė priežastis buto defektams atsirasti. Ieškovės buto lubose esanti skylė (įgriuvusios lubos) atsirado ne tik dėl savavališkai įvykdytų esminių tarpaukštinio pertvarkymo darbų, net ir dėl to, jog ieškovės buto pakabinamų lubų laikikliai, esant pašalintoms juodlubėms, buvo įtvirtinti į atsakovės buto betoninių grindų pagrindą, jo dalis su ieškovės buto pakabinamų lubų laikikliais įtvirtintais į šį pagrindą įgriuvo. Pašalinus sandarią perdengimo lubų konstrukciją, per įrengtos pakabinamų lubų konstrukcijos plyšius, pradėjus vykdyti remonto darbus atsakovės bute, pradėjo byrėti smėlis į ieškovės butą, o po priverstinio smėlio pašalinimo tarp ieškovės buto pertvarų ir lubų atsivėrė plyšiai.
Teismas nustatė priežastinį ryšį tarp žalos, padarytos ieškovės butui ir jos neteisėtų veiksmų, darant bute remontą, ir pagrįstai sprendė, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad būtent tarp atsakovės atliekamų buto remonto darbų – kambarių pertvarų išardymo, smėlio ir samanų užpildo iš tarpaukštinės perdangos pašalinimo, betoninių grindų pagrindo vonios kambaryje ardymo - yra tiesioginis priežastinis ryšys su ieškovės bute atsiradusiais defektais. Tokią išvadą ieškovė daro analizuodama V.Merkevičiaus ekspertizės aktą (t 1, b.l. 14-25), liudytojų V.Merkevičiaus, G.L., J.Gajausko parodymus, eksperto V.Zubriaus paaiškinimus teismo posėdyje. Kaip jau minėta aukščiau, tiek J.Gajausko išvadose (t 1, b.l. 136-161), tiek V.Zubriaus teismo ekspertizės akte nurodyta, kad dėl ieškovės atliktų statybos darbų – savavališkai atlikti esminiai tarpaukštinio perdengimo pertvarkymo darbai, o ne atsakovės atliekami bute remonto darbai buvo ieškovės bute atsiradusių defektų priežastimi. Nors V.Merkevičiaus ekspertizės akte šį įrodymą kolegija vertina kaip rašytinį įrodymą, o ne kaip ekspertizės aktą, nurodyta, kad dėl atsakovės atliekamų buto remonto darbų atsirado ieškovės buto defektai, tačiau apklausus V.Merkevičių teisme, jis nurodė, kad darydamas tokią išvadą jis vertino tik atsakovės bute atliekamus remonto darbus ir nevertino ieškovės bute atliktų remonto darbų, nes jam nebuvo tokios užduoties kaip specialistui (t 3, b.l. 29-30. Todėl šis apeliantės nurodytas rašytinis įrodymas – V.Merkevičiaus išvada nėra pakankamas įrodymas, kad paneigtų aukščiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus, nes tokią išvadą specialistas padarė vienpusiškai ištyręs žalos padarymo aplinkybes.
Teisme apklaustas liudytoju G.L. parodė, kad jis matė ieškovės bute padarytus defektus, o taip pat matė, kad atsakovės bute yra daromas remontas ir darbininkai išnešinėjo smėlį sumaišytą su samanomis, kuris buvo semiamas iš po atsakovės grindų (t 2, b.l. 146-147). Šie liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia aukščiau nustatytų aplinkybių, o taip pat teismo nustatyto, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės daromo remonto ir ieškovės bute padarytų defektų, nes pagrindinė priežastis, dėl ko jos bute atsirado defektai, tai yra neteisėti ieškovės veiksmai remontuojant jai butą. Atsakovės bute remontas, kuris tiek jau minėtos teismo ekspertizės akte, tiek J.Gajausko išvadose pripažintas paprastais remonto darbais, kuriems nereikalingi nei sutikimai, buvo atliekamas nepažeidžiant norminių aktų, ką patvirtina ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-12-09 raštas Nr.(100)11.55-764 (t 1, b.l. 32) į ieškovės prašymą ištirti atsakovės neteisėtus veiksmus atliekant šį remontą (t 1, b.l. 37-38). Jeigu ieškovė nebūtų neleistinai pašalinusi išardytos juodlubės su prie jų pritvirtintomis skalomis, kas sumažino perdangos standumą; neleistinai virš antresolinio aukšto išardytas perdangos lentų paklotas, kuris yra neatskiriama perdangos konstrukcijos dalis, dėl atsakovės atliekamų remonto darbų nebūtų atsiradę defektai ieškovės bute, tai patvirtina savo išvadoje ekspertas V.Zubrus. Dėl nurodyto nepagrįstas apeliantės argumentas, kad bylą nagrinėjęs teismas be pagrindo nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir atsiradusios ieškovės butui žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygų.
Tokiu būdu teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių, o taip pat teismui nustačius, jog ieškovei žala atsirado dėl jos pačios neteisėtų veiksmų, yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo, todėl atsakovė neatsako pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio nuostatas. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovės, kaip nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareiga – nepažeisti įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl pastato savininkas turi pareigą rūpintis, kad pastate nebūtų trūkumų, juos pašalinti, jeigu jų yra, o savininko neteisėtu neveikimu laikytinas nurodytos pareigos nevykdymas bei kartu bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso 6.246, 6.266 straipsniai). Ieškovė savavališkai atlikusi buto rekonstrukcijos darbus – esminius tarpaukštinio perdengimo pertvarkymo darbus, kurie buvo atlikti be projektinių sprendinių, be statybos leidimo atlikti tarpaukštinio perdengimo konstrukcijos pertvarkymo darbus, tuo labai rizikavo, įvertinant tai, kad namas, kurio bute buvo taip atliekamas remontas, yra labai senas, elgėsi labai neatsargiai - nesilaikė pareigos, nurodytos Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 d., todėl atsakomybė už atsiradusias pasekmes tenka jai.
Nors apeliantė nurodo, jog atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes atsakovė pertvarkydama statinio konstrukcinį elementą – tarpaukštinę perdangą pažeidė jos technines charakteristikas, tačiau pakankamų įrodymų padaryti tokiai išvadai ji nepateikė. Dėl V.Merkevičiaus surašytos išvados kaip rašytinio įrodymo vertinimo kolegija pasisakė aukščiau – šis įrodymas yra nepatikimas dėl jo trūkumo, jog išvadą V.Merkevičius surašė nevertindamas ieškovės bute atlikto remonto bei jo teisėtumo, o tik vertino atsakovės bute atliekamus darbus. Vien ieškovės paaiškinimai nėra pakankamas įrodymas padaryti išvadai dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo. Kaip matyti, ieškovė kreipėsi su prašymu į visą eilę savivaldybės ir valstybinių institucijų ištirti ar atsakovės bute remontas atliekamas teisėtai (t 1, b.l. 37-38), tačiau į bylą iš šių institucijų jokių atsakymų nepateikė, išskyrus jau minėtą vieną atsakymą iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, kuriame nurodyta, kad darbai atitinka STR 1.01,08:2002 VIII skyriaus nuostatas (t 1, b.l. 32), nors būtent jos kompetentingos įvertinti atsakovės veiksmų atliekant savo bute remontą teisėtumą.
Teismas sprendęs, kad atsakovė neturi atsakyti už ieškovės butui padarytą žalą, taip pat tais pačiais motyvais pagrįstai netenkino reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę atstatyti tarpaukštinę pertvarą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).
Apeliantė skunde nurodo, kad teismas neturėjo vadovautis UAB „Statybos ekspertų biuras“ atlikta teismo ekspertize, nes ji atlikta nekvalifikuotai, išvada surašyta paviršutiniškai, išvados nepagrįstos jokiais argumentais, kad ekspertas atsakė ne į visus klausimus. Kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo motyvu. Teismui 2007-02-13 nutartimi paskyrus ekspertizę, ją atlikti buvo pavesta UAB „Statybos ekspertų biuras“ projektų ir statinių ekspertizės vadovui, inžinieriui Vaclovui Zubrui (t 2, b.l. 60-62). Ekspertui buvo pavesta atsakyti į 11 klausimų ir visus klausimus ekspertas atsakė, arba nurodė, kad negali atsakyti ir tai išdėstė ekspertizės akte (t 2, b.l. 72-78). Ieškovės atstovo iniciatyva ekspertas ekspertizės aktą papildė, pasitelkdamas statinio projekto dalies vadovę Larisą Makarovą, kuri atsakė į tuos klausimus, į kuriuos negalėjo atsakyti Vaclovas Zubrus (t 2, b.l. 109-113). Taip pat ekspertas V.Zubrus buvo iškviestas į teismo posėdį ir atsakė į proceso dalyvių klausimus dėl savo pateiktų išvadų ekspertizės akte (t 3, b.l. 31), tokiu būdu proceso dalyviai galėjo išaiškinti visus neaiškumus jiems kilusius dėl surašytų ekspertizės aktų. Teismas neturėjo pagrindo dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nevertinti ekspertizės akto ir juo nesivadovauti. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Kolegija nenustatė procesinės teisės, reguliuojančios įrodymų vertinimo, pažeidimų.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad sprendimą reikia naikinti dėl teismo sprendimo trūkumų. Teismas sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 270 straipsnis). Teismas taip pat nurodė įrodymus, kuriais remiasi ir padarė išvadą dėl to, jog nėra iš nurodytų įrodymų nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarė išvadą dėl žalos atsiradimo priežasčių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).
Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsakovei - 1000 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-330 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. M. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme E. N..