- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- 1-213-1127/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00030-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė (pirm.)
- Kaltinamasis
- R. K.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinis socialinio draudimo fondas, Kauno apskrities VMI
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Ievai Čiulčinskaitei, Linai Stankūnaitei, Gabrielei Vaitkevičiūtei, Živilei Gedvilaitei,
civilinio ieškovo Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) atstovei A. M.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota teismui, esmė
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m,. spalio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir įmonės kasininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, taip pat už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, nesurašydamas ir nepateikdamas apskaitos dokumentų apskaitą tvarkančiai buhalterei N. D., nežinančiai apie jo nusikalstamus veiksmus, tyčia apgaulingai organizavo ir tvarkė teisės aktų reikalaujamą Įmonės buhalterinę apskaitą, t. y.:
pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) (toliau – ir LR BAĮ): 4 straipsnio nuostatą, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>; 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; ir 3 dalį „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“;
- pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 15 straipsnio 9 dalį (galiojo iki 2015 m. birželio 30 d.) ir 2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696 (galioja nuo 2015 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.“,
kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, įmonėje dirbusiems asmenims išmokėjo neapskaityto darbo užmokesčio: A. B. – 2 944,90 Eur; A. N. - 637,80 Eur; V. K. – 4 247,31 Eur; A. P. – 5 710,85 Eur; V. K. – 1 680 Eur; R. B. – 6 251,48 Eur, iš viso - 21 472,34 Eur;
Taip pat pažeidė: Lietuvos Vyriausybės nutarimu 2000 m. vasario 17 d. Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 ir 16 punktų reikalavimus, kad „3. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. 16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“, nes laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. UAB „Rigveda“ apskaitos dokumentais nepagrindė, apskaitos registruose neįregistravo ir į įmonės apskaitą neįtraukė pajamų neoficialiam 21472,34 Eur darbo užmokesčiui išmokėti;
be to, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. išmokėdamas 21 472,34 Eur neoficialaus darbo užmokesčio pažeidė:
- 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „<...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį,“, nes nesumokėjo 3 024,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio;
- 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (nauja redakcija 2012 m. birželio 19 d. Nr. XI-2079) 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos; 4 dalį,“, nes nesumokėjo 23,03 Eur įmokų į garantinį fondą;
- 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nauja redakcija 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535) 5 straipsnio 1 dalį „Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 10 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai, 6 dalį „Socialinio draudimo įmokų tarifai bei jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu”, 7 dalį „Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą nustatomas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu“; 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų <...> “; 9 straipsnio 1 dalį – „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. 2 dalį – Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus“, nes nesumokėjo 5 677,77 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Dėl išvardintų pažeidimų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir objektyvią tikrovę atitinkančios informacijos įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą mokesčių administratoriui, veikdamas per Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę N. D., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdamas tyčia Bendrovės naudai išvengti mokesčių, pažeidė:
2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „<...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį,“, nes laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2019 m. spalio mėn. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose nedeklaravo 21 472,34 Eur neoficialiai išmokėtų atlyginimų sumos, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 024,29 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, o būtent:
- 2015 m. vasario 9 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 781,56 Eur mažesnę išmokų sumą ir 97,20 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. vasario 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 905,78 Eur mažesnę išmokų sumą ir 112,17 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. balandžio 2 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 825,82 Eur mažesnę išmokų sumą ir 104,51 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. gegužės 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 822,76 Eur mažesnę išmokų sumą ir 104,04 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. birželio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 848,16 Eur mažesnę išmokų sumą ir 107,15 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 1 134,16 Eur mažesnę išmokų sumą ir 142,76 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 1 093,02 Eur mažesnę išmokų sumą ir 139,08 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. rugsėjo 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 1 238,64 Eur mažesnę išmokų sumą ir 154,90 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. spalio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 738,70 Eur mažesnę išmokų sumą ir 95,24 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. lapkričio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 743,01 Eur mažesnę išmokų sumą ir 96,11 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2015 m. gruosžio14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 838,38 Eur mažesnę išmokų sumą ir 107,11 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. sausio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2015 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 752,42 Eur mažesnę išmokų sumą ir 94,74 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. vasario 9 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 367,97 Eur mažesnę išmokų sumą ir 43,71 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. kovo 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 354,81 Eur mažesnę išmokų sumą ir 46,69 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. balandžio 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 170,79 Eur mažesnę išmokų sumą ir 45,38 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. gegužės 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 313,43 Eur mažesnę išmokų sumą ir 43,64 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. birželio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 577,37 Eur mažesnę išmokų sumą ir 74,75 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. liepos 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 1020,73 Eur mažesnę išmokų sumą ir 132,70 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 541,14 Eur mažesnę išmokų sumą ir 81,67 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. rugsėjo 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 393,42 Eur mažesnę išmokų sumą ir 69,80 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. spalio 17 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 32,30 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. lapkričio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 230,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 33,45 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2016 m. gruodžio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 239,54 Eur mažesnę išmokų sumą ir 38,63 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. sausio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2016 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 485,85 Eur mažesnę išmokų sumą ir 70,05 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. vasario 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 426,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 35,98 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. kovo 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 438,59 Eur mažesnę išmokų sumą ir 43,74 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. balandžio 18 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 404,17 Eur mažesnę išmokų sumą ir 46,85 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. gegužės 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 227,99 Eur mažesnę išmokų sumą ir 30,22 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. birželio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 226,65 Eur mažesnę išmokų sumą ir 33,54 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. liepos 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 46,40 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 22,39 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. rugsėjo 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 26,64 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. spalio 2 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 26,64 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. lapkričio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 25,30 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2017 m. gruodžio 13 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 11,84 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2018 m. sausio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje FR0572 V04 už 2017 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 25,69 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. kovo 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 15,20 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. kovo 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 27,04 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2018 m. balandžio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 180,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 27,05 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2018 m. gegužės 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 100,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 15,20 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2018 m. birželio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 100,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 15,20 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. kovo 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 100,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 15,20 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2018 m. rugpjūčio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 100,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 15,20 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2018 m. rugsėjo 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 100,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 15,21 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2018 m. spalio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 100,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 15,20 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2018 m. lapkričio 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 100,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 86,29 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. kovo 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2018 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 100,00 Eur mažesnę išmokų sumą ir 15,20 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. vasario 14 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2019 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 283,36 Eur mažesnę išmokų sumą ir 62,34 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. balandžio 4 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2019 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 441,02 Eur mažesnę išmokų sumą ir 97,03 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. balandžio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2019 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 418,73 Eur mažesnę išmokų sumą ir 92,12 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. liepos 11 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2019 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 101,03 Eur mažesnę išmokų sumą ir 22,23 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2019 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 18,67 Eur mažesnę išmokų sumą ir 4,10 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. rugsėjo 13 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2019 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 12,72 Eur mažesnę išmokų sumą ir 2,76 Eur sumažino mokėtino GPM;
- 2019 m. lapkričio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) V01 už 2019 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį, nurodė 175,95 Eur mažesnę išmokų sumą ir 38,71 Eur sumažino mokėtino GPM.
- 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nauja redakcija 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535) 5 straipsnio 1 dalies, 6 dalies, 7 dalies nuostatas, kad „1 dalis – Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 5 ir 10 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 6 dalis – Socialinio draudimo įmokų tarifai bei jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu; 7 dalis – Apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, pensijų socialinio draudimo įmokų tarifas pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą nustatomas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu“; 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų <...> “; 9 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, kad „1 dalis – Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą; 2 dalis – Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus“, nes Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai teiktuose SAM pranešimuose su priedais nurodė mažesnę mokėtiną apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų (socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, apdraustųjų pensijų socialinio draudimo įmokų) sumą, dėl ko nesumokėjo 5677,78 Eur mokėtino Privalomojo sveikatos draudimo, o būtent:
- už 2015 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį - 205,58 Eur;
- už 2015 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį - 238,24 Eur;
- už 2015 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį - 217,20 Eur;
- už 2015 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį - 216,41 Eur;
- už 2015 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį - 223,10 Eur;
- už 2015 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį - 298,31 Eur;
- už 2015 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį - 287,51 Eur;
- už 2015 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį - 325,79 Eur;
- už 2015 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį - 194,31 Eur;
- už 2015 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį - 195,44 Eur;
- už 2015 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį - 220,52 Eur;
- už 2015 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį - 216,64 Eur;
- už 2016 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį - 106,16 Eur;
- už 2016 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį - 93,33 Eur;
- už 2016 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį - 44,92 Eur;
- už 2016 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį - 82,44 Eur;
- už 2016 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį - 161,98 Eur;
- už 2016 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį - 268,48 Eur;
- už 2016 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį - 142,33 Eur;
- už 2016 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį - 103,48 Eur;
- už 2016 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį - 47,34 Eur;
- už 2016 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį - 60,50 Eur;
- už 2016 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį - 63,02 Eur;
- už 2016 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį - 127,78 Eur;
- už 2017 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį - 108,74 Eur;
- už 2017 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį - 113,07 Eur;
- už 2017 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį - 103,94 Eur;
- už 2017 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį - 57,26 Eur;
- už 2017 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį - 56,90 Eur;
- už 2017 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį - 45,13 Eur;
- už 2017 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį - 47,58 Eur;
- už 2017 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį - 47,58 Eur;
- už 2017 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį - 47,58 Eur;
- už 2017 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį - 65,96 Eur;
- už 2017 m. lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį - 57,51 Eur;
- už 2017 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį - 43,31 Eur;
- už 2018 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį - 49,64 Eur;
- už 2018 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį - 49,64 Eur;
- už 2018 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį - 49,65 Eur;
- už 2018 m. balandžio mėn. mokestinį laikotarpį - 28,50 Eur;
- už 2018 m. gegužės mėn. mokestinį laikotarpį - 28,50 Eur;
- už 2018 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį - 28,50 Eur;
- už 2018 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį - 28,50 Eur;
- už 2018 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį - 28,50 Eur;
- už 2018 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį - 28,50 Eur;
- už 2018 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį - 28,50 Eur;
- už 2018 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį - 28,50 Eur;
- už 2019 m. sausio mėn. mokestinį laikotarpį - 65,79 Eur;
- už 2019 m. vasario mėn. mokestinį laikotarpį - 102,39 Eur;
- už 2019 m. kovo mėn. mokestinį laikotarpį - 97,21 Eur;
- už 2019 m. birželio mėn. mokestinį laikotarpį - 23,46 Eur;
- už 2019 m. liepos mėn. mokestinį laikotarpį - 4,34 Eur;
- už 2019 m. rugpjūčio mėn. mokestinį laikotarpį - 2,96 Eur;
- už 2019 m. spalio mėn. mokestinį laikotarpį - 40,84 Eur.
Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. nedeklaravo ir į Valstybės biudžetą iš viso nesumokėjo 8 725,09 Eur mokėtinų mokesčių (174 MGL), iš jų: Gyventojų pajamų mokesčio – 3 024,29 Eur, Privalomojo sveikatos draudimo 5 677,78 Eur mokesčių ir 23,03 Eur garantinio fondo įmokų.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis R. K. dėl jam inkriminuojamų veikų nepripažino. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia nuo 1992 metų, įmonei vadovauja 12 metų. Prieš karantiną įmonėje buvo įdarbinti 129 darbuotojai, be Vilniaus padalinių, o su jais - 150 darbuotojų. Kadangi įmonė turi daug padalinių, turi ir nemažai vairavimo instruktorių, kurie yra pagrindiniai įmonės darbuotojai. 2016 metais įmonė sumokėjo 121 000 Eurų PVM, 380 000 Eurų GPM, 110 000 Eurų pelno mokesčio. Tas pats ir 2017 m., 2018 m., 2019 m. Ši byla kilo dėl nesąžiningos konkurencijos. Didžioji dauguma liudytojų, kurie teigė, kad gavo iš jo neapskaitytus pinigus, dirba konkuruojančioje bendrovėje. Konkurencijos tarnyboje buvo didelė byla, kadangi pripažino dalyvavę karteliniame susitarime, bauda buvo sumažinta iki 80 procentų, todėl natūralu, kad pagrindiniai konkurentai „ARV-Auto“ laikė pyktį ir atsirado ši byla. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2016 m. pradžios iki 2018 m. Byloje apklausti 28 darbuotojai, iš šešių keturi dirba konkuruojančioje bendrovėje, kurie sako, kad gaudavo daugiau pinigų negu uždirbdavo. A. B. sakydavo ne kartą, eidavo į bankus pasiimti kreditų. Visus finansinius rodiklius yra pateikę „Registrų centrui“. Negalėjo būti sudarytos išskirtinės sąlygos šešiems asmenims. Kalbama apie 9 000 Eurų prie jų 3000 000 apyvartos. 6 žmonėms nesuteiktų kažkokių vizijų, kitokių susitarimų ir fiziškai negalėtų to padaryti. Viskas vyksta per apskaitos programą. Yra apklaustų ne tik instruktorių, bet ir vadybininkų, kaip vyko pardavimai, kokius lapus atspausdino. Jie sako, kad viskas buvo oficialiai, kad be lapų jie nevažiuodavo.
Bendrovė mokėjo Lauko priedus ir mokės tol, kol tą leis VMI. Yra VMI 2014 m raštas ,,Dėl kompensacijų, išmokų darbuotojams“, rašoma, kad gali mokėti lauko priedą, tai oficialus dokumentas, tūkstančiai įmonių tai daro. Dirba lauko sąlygomis, instruktoriai važinėja tarp filialų, tarp miestų. Lauko priedai yra apskaityti pinigai, tačiau nuo jų nesiskaičiuoja mokesčiai. Visi pinigai buvo apskaityti. 2015-2016 m. jie gaudavo pagrindinį atlyginimą į kortelę ir dalį grynais - tai lauko priedai, už ką pasirašydavo. Yra visų jų parašai tarp dokumentų, perduotų teismui. Niekada nemokėjo „neoficialių“ pinigų. Pas juos yra 30 filialų, 150 darbuotojų, tuo tarpu, jis vienas. Kaip su šešiais darbuotojais kitaip susitarti negu su visais kitais, jie neturėjo kitokių susitarimų negu visi kiti. Jam buvo ne kartą pabrėžta, kad gali minimų priedų nemokėti, o mokėti visą oficialų atlyginimą, pasakydavo jiems, kad Bendrovė moka oficialų atlyginimą ir jeigu sąlygos netinka, gali paieškoti darbo kitoje kompanijoje. Byloje tik žodžiais yra akcentuojama, kad instruktoriai gaudavo daugiau pinigų, nei uždirbdavo.
Nuo 2015 m. iki 2022 m. turėjo du ar tris VMI patikrinimus dėl PVM, bet viskas gerai. Jis kaip vadovas nėra baustas, išskyrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pas juos yra 150 transporto priemonių, karantino metu, nusprendus savo automobilius susitvarkyti, turėjo gal penkias baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dirba su instruktoriais, jie žino Kelių eismo taisykles, yra mokytojai ir natūralu, kad padaro klaidų ir jis (kaltinamasis) prisiima atsakomybę.
Bendrovėje seniai yra buhalterinė programa ,,Rivilė“, prie kasos stovi kompiuteris, kuris spausdina pagal QR kodą čekius. Neįėję į buhalterinę programą, negali jokios operacijos padaryti. Natūralu, kad nesupranta, iš kur „(duomenys neskelbtini)“ vadovas gaudavo pinigų, nes jų nebuvo, visi pinigai buvo apskaityti. Jeigu reikia iš banko išsiimti, tarkim 10 000 Eurų, sumoka už išgryninimą. Įmonėje jis yra ir kasininkas. Filialai, kur arčiau yra bankai ir įnešimo bankomatai, jie patys įneša į banko sąskaitą. Filialus Druskininkuose, Prienuose, apvažiuoja jis, surenka pinigus, įneša į banko sąskaitą su ,, (duomenys neskelbtini)“ kortele. Nuo 2016 metų vidurio yra fiskaliniai blokai, atsikaitymai kortelėmis, bet tuo metu jų kontingentas atnešdavo didžiąją dalį grynų, natūralu, kad turėdavo pinigų. Jeigu jis nuvežą į banką, tai reikia ir sumokėti. Jeigu turi kasoje, tai kaip kasininkas išmoka instruktoriams lauko priedus grynais. Nuo 2016 m. liepos 1 d. ir lauko priedus mokėjo pavedimu. Dabar praktiškai grynų pinigų nėra, dažniausiai kortelėmis atsiskaito.
Vairavimo lapas yra pagrindinis dokumentas, svarbu yra VĮ ,,Regitra“, kur fiksuojami pridavimai mokymo pradžios ir mokymo pabaigos. Kaip sakydavo A. B., A. N., kad jie tiek pravažiuodavo, tai neįmanoma tiek pravažiuoti. Byloje skaičiavimai atlikti tik liudytojų parodymais. Jie visi dirbo po 12 valandų 6 dienas per savaitę, taip negali būti. ,,Regitros“ sistema ir vairavimo lapai sako ką kitą. Vairavimo lapai saugomi 3 metus, po to turi juos naikinti. Kai užsiklausė FNTT, vairavimo lapus pateikė už trejus metus. Kaip gali žmonės pravažiuoti daugiau, jeigu yra registruota tiek, neįmanoma. Kiek pravažiuodavo važiavimų, tiek gaudavo pinigų. Iki 2016 m. liepos 1 d. buvo mokamas valandinis darbo užmokestis ir lauko priedas. Duomenis apie išdirbtas valandas pateikdavo jis (R. K.), kadangi sudarinėdavo tabelius. Darbo užmokestį ir lauko priedą paskaičiuodavo buhalterija. Instruktoriai, kaip jie sako, dirbo po 12 valandų, nėra išskirtos atostogos, ligos. Jis išsitraukė dokumentus iš savo buhalterinės programos, kiek, tarkim, žmonės atostogaudavo. A. P. du mėnesius per metus nedirbo, o priskaičiuoti pinigai. Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. taikytas etatinis darbo užmokestis, mokamas konkretus darbo užmokestis. Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2019 metų mokėtas lauko priedas, vadinamas kompensacija už kilnojamą darbo pobūdį. Jeigu reikėtų patikslinti, kokie valandiniai įkainiai, kiek gaudavo lauko sąlygomis, kiek pajamų mokestis, turi visas lenteles. Buhalterija ištraukė net koks žmogus, kokį mėnesį sirgo, atostogavo. Jeigu žmogus serga ar atostogauja, lauko priedas nesiskaičiuoja. Skaičiavimus atlikdavo buhalterė ir atlikdavo sąžiningai, gerai. Tabelį jis sudarinėdavo, darydavo susirinkimus. Negalima lauko priedų nuimti, taip yra, tokia įmonės politika. SEB bankas kokius du metus jau vertina ir lauko priedą, bet anksčiau Swedbankas, kiti, jie mato, kad žmogus daugiau gavo pinigų, bet mokesčiai nesiskaičiuoja nuo lauko priedo dalies. Dėl to darbuotojai yra pikti ant jo. Būdavo išmokos mokamos papildomai. Kelis mėnesius mokėjo nuo ,,Regitros“ procentų, jeigu procentai aukštesni, tai papildomai skirdavo priedą, premiją, kuri apmokestinta, sumokėti mokesčiai. Kiekviename filiale stovi kameros, yra pateikę, užregistravę kiekvieną filialą, kiekvieną kamerą, neįmanoma pas juos gauti neapskaitytų pinigų. Gaudami lauko priedus, darbuotojai pasirašydavo atlyginimo žiniaraštyje, kurie pateikti teismui. Visus slaptažodžius tyrėjams perdavė, automobilį parodė, po žmonos stalčius žiūrėjo, netrukdė tyrimui. Pats vežiojo dokumentus į Laisvės alėją, nešė į trečią aukštą, noriai bendravo su FNTT pareigūne Laura, kad viskas vyktų greičiau. Yra nekaltas, tai eilinis, banalus konkurentų triukas. Tyrėja Laura žinojo, kad vyko konkurencijos tarybos tyrimas.
Kiekvienas instruktorius privalo atnešti savo kelionės lapą su kvitukais ir turi atnešti, kiek jie pradirbo valandų. Anksčiau būdavo ataskaita, dabar viskas su planšetėmis. Skenuoja, buhalterinė programa sugeneruoja QR. Negali važiuoti, kol buhalterinė programa nesudėlios QR kodų. Kol nepraeis buhalterinės programos ,,Rivilė“, tik po to gali eiti pas instruktorių. Jie mato kilometrus, bet turi atnešti ir „gyvai“, kadangi nori sutikrinti. Žiemą visada mažiau mokinių. R. B. dirbdavo su A kategorija sezono metu, ne sezono metu su B kategorija. Vairavimo lapas susiformuoja tik kai paima iš kliento pinigus ir išrašo vairavimo lapą, sistema sugeneruoja. Visi instruktoriai dirba su planšetėmis ar telefonais Jeigu į automobilį įdėtas GPS, jis turi planšetę ir vairavimo lapą, jis nusiskanuoja važiavimą. Jeigu automobilis nejuda, skanavimas negalimas, arba jeigu važiuoja, turi nusiskanuoti. Apjungė sistemą, kad instruktoriai neprisigalvotų nebūtų dalykų.
Kai mokinys išsilaiko įskaitą, atlieka visus praktinius vairavimus, pildomas vairavimo lapas, surašyta, kada važiavo, kiek važiavo, nufilmuojama ir tą pačią dieną turi priduoti VĮ ,,Regitra“. Jeigu pridavė mokymo pradžią, pridavė mokymo pabaigą, tada atsispindi ataskaitose, kurias pateikė. Visas mokymas prasideda, kai sudaro sutartį. Tiek apie teorinį, tiek apie praktinį mokymą informuojama ,,Regitra“ per 3 darbo dienas. Atidaromas mokinio krepšelis, priduoda į ,,Regitrą“, kad jis užsiregistravo į vairavimo mokyklą. Kai jis baigia išvažinėti ir nusifilmuoja, reiškia išlaikytas egzaminas, tą filmuką saugo vienerius metus ir tą pačią dieną, kai baigia, priduoda į VĮ ,,Regitra“, kad mokymas baigtas. Kitaip jis negalėtų laikyti egzaminų ,,Regitroje“. Negalima iš karto rinktis paslaugos su daugiau valandų. Važiuoja 30 valandų, tada mokinys gali nusipirkti įgūdžių tobulinimo sutartį ir gauna naują vairavimo lapą, kuris į ,,Regitrą“ neprisiduoda. Jeigu ,,Regitrai“ nepriduotas laikas ir instruktorių pravažiuotas laikas čia jis neatsispindės, bet vairavimo lapuose taip.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, sutartis su direktoriumi R. K. buvo pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 25 d., dirbo vairavimo instruktoriumi ir už tai gaudavo darbo užmokestį. Dirbo iki 2016 m. gegužės 7 d. Iš karto buvo aptarta, kad dalis atlyginimo bus į sąskaitą, o dalis neoficialiai. Kiek pravežiojo mokinių, tiek ir gavo atlyginimo. Turėdavo susistatyti savo darbo grafiką. Stengėsi, kad jo darbo grafikas būtų pastovus – dirbdavo nuo 7 val. iki 17.30 val. Būdavo išimčių, kada reikėdavo – anksčiau pabaigdavo, kada – pradėdavo vėliau. Direktorius R. K. leisdavo darbo grafiką derinti. Per dieną gaudavosi 7 vairavimo pamokos, padauginus iš 5 dienų susidaro savaitės pamokų skaičius. Viena pamoka yra dvi akademinės valandos – pusantros valandos. Kiek pravažiuodavo per mėnesį, buvo nustatytas tarifas ir taip buvo galima susiskaičiuoti, kadangi kiek pravažiuodavo ir su kokiu mokiniu, užrašydavo tam skirtame lape, kurį išduodavo administracija. Mokinys turėdavo vairavimo kortelę su numeriu, toje vairavimo kortelėje būdavo pravažiavimas, mokinio parašas, instruktoriaus ir buvo atskiras lapas – suvestinis. Pvz. su J. J. važiavo per mėnesį 5 pamokas, su P. P. važiavo 10 pamokų. Gale mėnesio instruktorius susumuoja, suskaičiuoja kiek pamokų turėjo. Šiuos duomenis pateikdavo direktoriui. Mokinys už važiavimo pamokas atsiskaitydavo filiale. Būdavo, kad mokinys duodavo pinigus instruktoriui, kuris už mokinį sumokėdavo, eidavo į filialą ir atiduodavo pinigus administracijai. Jis pats taip nesielgė, kad nebūtų kalbų, jog instruktorius ima į kišenę. Vesdavo pamokas ne tik iki egzamino išlaikymo ,,Regitroje“. Yra tobulinimai ir papildomos pamokos, kada jų neužtenka. Minimalus planas yra 15 užsiėmimų ir paskutinis gali būti mokyklinis egzaminas. Ne visiems užtekdavo planinių pamokų, reikėdavo ir 16, ir 20, ir 30 pamokų. Mokinys turi teisę pasirinkti papildomas pamokas. Būna atvejų, kai žmogus 10 metų nevažiavęs ir nori pasitobulinti. Dėl tobulinimo pildomas kitas lapas, kita sutartis. Darbo užmokestis priklauso nuo užimtumo, būdavo dirbama ir šeštadieniais, kai nori daugiau užsidirbti. 7 pamokos per dieną, per mėnesį yra vidutiniškai 21 darbo diena, pamoka įvertinta 18 litų. Atlyginimas jam buvo mokamas į kortelę. Jeigu uždirba, kaip pavyzdys, 800 litų, o jis pasiskaičiavęs 2000, tai skirtumas atkeliauja kita forma – į rankas. Iš bendrovės išėjo dėl atlyginimo mokėjimo būdo, kita priežastis – trūko jo paties, kaip instruktoriaus, įvertinimo. Su kitais kolegomis tuo laikotarpiu vienodai atsiskaitydavo. Gaudavo informaciją, kad jau laikas, visi laukdavo eilutėje pas direktorių priedo prie atlyginimo. Dalis grynų pinigų buvo iš bendros sumos. Vieną mėnesį į kortelę gaudavo 700, kitą – 800 litų, likusi suma būdavo grynais. Instruktoriai patys pasiskaičiuodavo, kokia galutinė suma atlyginimo turi būti. Nuo ko priklausydavo dalis kortelėje, nežino. Kai sumokėdavo grynais pinigais, tai kiek pamena, nepasirašydavo. Mano, kad direktorius tikrai pasirašydavo kam atiduoda.
Liudytojas parodė, kad į FNTT buvo iškviestas oficialiu laišku. Ką atsiminė, pasiskaičiavo. Lapų, kuriuose žymėdavosi darbą su mokiniu nekaupė, pateikdavo direktoriui. Viskas buvo gerai, kol jo neišsikvietė tarnybos. Neturėjo jokio popierinio įrodymo, kas liko galvoje sau pasiskaičiavo. Užrašus darė prieš einant į FNTT, pasirašė, pasidėjo. Į FNTT buvo kviečiamas du kartus. Antrą kartą einant, jau žinojo, kokiu klausimu. Kodėl kvietė du kartus, nežino. Ar protokolą pasirašė abu kartus, ar tik vieną, neprisimena. Ar abu kartus buvo oficiali apklausa nežino, nes buvo kviestas oficialiai laišku. Užrašus pasidarė į FNTT eidamas antrą kartą. Pirmą kartą pramikčiojo, pusės neprisiminė. Kitą kartą žinojo apie ką konkrečiau pasakyti. Užrašai padaryti iš galvos ir logiškais paskaičiavimais. Jo dienos planas būdavo įvykdytas, jeigu pravažiuodavo 7 pamokas. Apie 130 pamokų per mėnesį, noras buvo užsidirbti ir kartais pravažiuodavo daugiau, čia standartinis paskaičiavimas. Pagal ką buvo skaičiuojamas oficialus darbo užmokestis, nežino. Valandinė darbo apskaita ir minimalus užmokestis buvo įvardintas darbo sutartyje. Kokią gaudavo mažiausią, ar didžiausią sumą į rankas per mėnesį įvardinti negali. Duodamas parodymus FNTT vadovavosi loginiais savo skaičiavimais, kuriuos pasižymėjo savo užrašuose ir patirtimi. FNTT pareigūnai jam spaudimo nedarė. Buvo apklausiamas ilgai, jie klausinėjo, bet poveikių nebuvo.
Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jo darbdavys. Dirbo ,,Rigveda“ vairavimo instruktoriumi ir vairavimo teorijos mokytoju nuo 2013 metų birželio mėnesio iki 2017 metų liepos mėnesio. Darbas buvo ruošti vairuotojus, vakarais organizuoti teorijos pamokas. Važiavimų turėdavo kiekvieną dieną 5-6, jeigu nebūdavo paskaitų, jeigu būdavo paskaitos, tuomet 4-5. Vienas važiavimas dvi akademinės valandos arba 1.30 val. Būdavo pildomas vairavimo lapas, kuriame būdavo numeracija, data, parašas, pažymys. Važiavimo įkainių dabar nepamena, kokį atlyginimą gaudavo taip pat neprisimena. Atlyginimą mokėjo kiekvieną mėnesį R. K. asmeniškai visą, pasirašydavo algalapyje už tiek, kiek sumokėdavo. Pradžioje darbo gaudavo pilną atlyginimą grynais, paskui pervesdavo minimumą į kortelę, jeigu susidarydavo daugiau, tai išmokėdavo grynais. Grynais mokėdavo kas viršydavo minimalią algą. Apie tokį mokėjimo būdą pranešė direktorius, kad nuo tam tikros datos bus tokia tvarka, jis neklausė, kodėl tokia buvo tvarka. Darbo sutartyje, atrodo, įkainis buvo nurodytas už akademinę valandą, tačiau neprisimena. Vieną kartą buvo išmokėtas priedas prie atlyginimo už gerą darbą, nepamena ar už priedą pasirašė. Instruktoriaus atlyginimas priklausydavo nuo pravažiuotų valandų, dėstytojo – pagal išdėstytas paskaitas, irgi pagal valandas. Dėl paskaitų dėstymo taip pat buvo pildomas žurnalas. Vedamą apskaitą pateikdavo administratorei. Mokiniai jam tiesiogiai nemokėdavo. Nesidomėjo, kaip įmonės apskaitoje buvo užfiksuota ta dalis atlyginimo, kuri jam nebuvo mokama į banką, pasirašydavo bendrame žiniaraštyje už sumą, kurią gaudavo. Dirbo automobilyje, buvo įforminama kaip lauko darbai, kokios jo socialinės išmokos neskaičiavo. Kiekvieną mėnesį atlyginimas buvo skirtingas, mažiausiai gaudavo kelis šimtus, daugiausiai pasakyti negali, nes neatsimena. Nereikėjo pasirašyti už išmokas už darbą lauko sąlygomis. Žiniaraštyje pasirašydavo už darbo valandas. Jokio poveikio prieš duodant parodymus FNTT nebuvo, niekas nebuvo aptarinėjama.
Liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kažkada dirbo vairavimo instruktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartį sudarė su įmone, su buhaltere, darbo sąlygas aptarė su direktoriumi. Tikriausiai rašydavo grafiką, kažką rašydavo, tiksliai nežino, vedė pamokas “b” kategorijai gauti, važinėdavo lengva mašina po miestą, iš mokyklos atsiųsdavo žmones, jie pranešdavo, ateidavo į nurodytą vietą mokinukas, turėdavo vairavimo lapus, privalėdavo juos turėti, mokinukui priklausė 15 važiavimų, dėl papildomų važiavimų patys pirkdavosi. Lapuose pildydavo gal valandas, kiek pravažiuota ir koks mokinys, lapus pateikdavo į buhalteriją, dėl darbo užmokesčio neatsimena, seniai buvo, atlyginimas skirdavosi keliais eurais, priklausydavo nuo atlikto darbo, kiek pravažiuodavo su mokinukais, tiek ir gaudavo, atlyginimas priklausydavo nuo valandų skaičiaus, dirbo darbo dienomis, ten jei kas paprašydavo iš mokinukų, pavažiuodavo savaitgaliais, atlyginimas mokamas būdavo į kortelę, į buhalteriją duodavo pasirašyti, nesidomėjo už ką duodavo pasirašyti, nepamena, ką gaudavo į kortelę, ir ką grynais. Grynais išmokėdavo direktorius, nežino, gal ir paaiškindavo dėl sumos išmokamos grynais, nesureikšmindavo kaip jie tą buhalteriją vesdavo, priedai – gal ten ir būdavo priedai, kiek pravažiuodavo nuo mokinių skaičiaus, kiek išdirbdavo, tiek ir gaudavo į banką, ta sumą, pasiskaičiuodavo ir turėdavo gauti. Kiek pamena, pinigus gaudavo į kortelę ir grynais, duodavo pasirašyti ant lapelių. Apklaustas buvo 2020 m. kovo 2 d., buvo išaiškina dėl ko kviečia, buvo įspėtas dėl melagingų parodymų. Ką paaiškino neatsimena, tyrėja jam skaitė kitų parodymus sakė “šitas taip sakė, taip“, kad pas tyrėją buvo spaudimas, neatsimena. UAB „Rigveda” dirbo trumpai, neišdirbo ir metų, atostogų neėmė, darbo laikotarpiu sirgo 3 savaites dėl mažakraujystės, net ligoninėje gulėjo, už tą laikotarpį kiek gavo pinigų neatsimena, dėl darbo sąlygų lauke, kažkaip aiškino, bet neatsimena, kaip kas ten yra. Jam nesuprantamas dalykas, kaip jam išmokėdavo pinigus, paduodavo lapelį, užeidavo į buhalteriją, nes reikia pasirašyti, įkainio neatsimena. Grįžus iš Vokietijos, Ž. M. pasiūlė ateiti dirbti į „ARV-auto”, nes išeidinėjo, „ARV auto” dirba 3 metai.
Perskaičius liudytojo A. N. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, liudytojas papildomai parodė, jog buvo atvejų, kad „nedamokėdavo“, neatsimena aplinkybių dėl neoficialios darbo užmokesčio dalies, neįsivaizduoja, ką pasakyti, senokai buvo, spaudimas buvo, jei neatsimena žmogus, kam jį spausti, ten pradėjo tyrėja sakyti ką kiti parašė. Jo žodžiai „mane norėjo ne vieną kartą apgauti”, bet jam atidavė tuos pinigus, už 2 mėn. ar reikėjo kažkur pasirašyti, neatsimena, kaip kas buvo neatsimena, gaudavo grynais ir į kortelę. Tyrėja parodymus davė greitai perskaityti, o jis norėjo greičiau išeiti, kiek perskaitė, kiek ne. Tyrėjai pasakius, jog jis neatsimena, kiek gaudavo už pamoką, ji pasakė, kad tuoj primins, nes turi visą ,,Rigveda“ buhalteriją. Pasakė, kiek už pamoką gaudavo, virš 5 Eurų, pasakė paskutinę jo darbo dienos datą. Tyrėja nepagarsino parodymų, o tik pasakė, kad turi visą buhalterijos bylą ir pasakys, kiek įkainis už pamoką. Jis sakęs, kad neatsimena kas buvo, tyrėja sakiusi, kad galės pasakyti, kiek gavo. Niekada nepasirašinėdavo iškart, bet po savaitės ar kada, užsukdavo į buhalteriją ir duodavo pasirašyti. Nepasakys, ar tos sumos sutapo, seniai buvo.
Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje. Kaltinamasis ir liudytojas (A. N.) matyti, jie buvo proceso dalyviai ikiteisminiame tyrime. Ji atlikinėjo šio liudytojo apklausą. Liudytojo apklausa vyko įprastiniu būdu. Supažindinamas su teisėmis ir pareigomis, ir vykdoma apklausa, bet konkrečios apklausos detalių nurodyti negali, nes neprisimena dėl praėjusio laiko tarpo. Ar buvo kalbėta apie kitų liudytojų duotus parodymus, nepamena. Mano, kad jų negarsino, nes tiesiog pagal tvarką taip negalima. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ne jos tarnybiniu pranešimu, ar buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, nežino, ar buvo rašomi procesiniai dokumentai kriminalinės žvalgybos pagrindu, nežino, nes neatsimena. Tyrimo kryptis, bylos aplinkybės aptariama su vadovais. Ikiteisminį tyrimą gavo jau pradėtą ir kryptis jau buvo numatyta. Ikiteisminį tyrimą pradėjo kitas pareigūnas. Ji apklausė liudytojus. B., mano, kad apklausinėjo vieną kartą. B. ar buvo atvykęs kelis kartus, nežino, jai žinomas vienas kartas, jį iškvietė šaukimu. Asmuo atvyksta nebūtinai kaip liudytojas, paprastai yra aplinkybių, kada atvyksta kaip pareiškėjai, ar anoniminiai pareiškėjai, ar pateikę informaciją, tada kita tvarka tikrinama informacija. Ji šių funkcijų neatlieka ir pareiškimų nepriima, tai negali komentuoti jų dokumentacijos. Kriminalinės žvalgybos funkcijų neatlieka, ji – ikiteisminio tyrimo tyrėja. Ne visais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnas supažindinamas su kriminalinės žvalgybos medžiaga, bet negali komentuoti, nes nežino. Su kriminalinės žvalgybos byla, jeigu eigoje ji būna išslaptinta, tada galima susipažinti. Vadovai iš principo ikiteisminį tyrimą kuruoja ir tyrėją pakreipia teisingesne kryptimi, jei yra spragos ar žinių trūkumas. Bet kokiu atveju, didžioji dauguma procesinių veiksmų derinama su vadovais ir yra jų žinioje. Darbų planas būna numatytas, vadovas suderina, o prokuroras tvirtina. Jokiu būdu negalima garsinti liudytojų parodymų, nes tai ikiteisminis tyrimas, galima tik atitinkamai paviešint su prašymu ir prokuroro leidimu. Kodėl liudytojo tokie parodymai, nežino. Reiktų pažymėti, kad nei vieni liudytojai nėra patenkinti atėjimu, laiko trukdymu ir klausinėjimu apie buvusi darbdavį. Nesutinka su liudytojo A. N. teiginiais, bet laikosi savo pozicijos, kad jokių primestinių parodymų nesiūlė, skaičių, valandų nenurodė. Liudytojo apklausa nebuvo kuo nors išskirtinė nei kitos apklausos. Nenurodė, kokia suma galėtų būti, iš pačių liudytojų parodymų tos sumos ir nurodytos.
Liudytojas R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairavimo instruktoriumi iki šių metų spalio, kada įsidarbino nepamena. Pats rinkosi darbo grafiką, kiek turėti pamokų, dirbo pilnu etatu – 160 val. per mėnesį. Dirbo su „B“ kategorija, atlyginimas po truputį didėjo, pervedamas į banko sąskaitą. Atlyginimo dydis apie 800 – 1000 Eur, jis kardinaliai nesiskirdavo. Dirbant su minėta kategorija, gaudavo mažiau, priklausė nuo sezono, skyrėsi galbūt 30 Eur. Visą atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą. Mokami priedai taip pat būdavo pervedami į banko sąskaitą, kiekvieną mėnesį, atskirai už juos pasirašyti nereikėdavo. Būdavo vairavimo lapai, kuriuose žymėdavo valandas, pasirašydavo. Šiuos duomenis pateikdavo į ofisą, kam konkrečiai nepamena. Darbinantis atlyginimo dydį aptarė su R. K., atlyginimo dydis priklausė nuo išdirbtų valandų, litais tai buvo gal apie 600, tiksliai dabar negali pasakyti. Priedai buvo mokami dalimis, kažkokia nedidelė dalis grynais buvo mokama, mokėdavo R. K.. Gal pasirašydavo už tai, nepamena. Nėra tikras dėl, ar kur nors pasirašinėjo, būdavo kažkoks oficialus dokumentas. Tiksliai nepamena, ant ko pasirašydavo. Pirmus metus taip buvo, po to viskas būdavo pervedama į kortelę. Neklausė, kodėl dalis atlyginimo buvo mokama grynaisiais, tačiau kai norėjo gauti paskolą, ėmė domėtis. Buvo lauko priedai, kurių bankas nematė, nežino. Šis priedas mokamas už darbą lauke. Jam nebuvo paaiškinta, už ką tas priedas buvo mokamas. Nepamena, ar jis buvo įvardintas sutartyje. Pirmuosius metus priedai buvo iki 500, po to padidėjo, viskas buvo pervedama į kortelę. Atostogų ir ligos metu priedų negaudavo. Vieną kartą buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, įkainius paminėjo, jų dabar įvardinti negali. Dirbdami jie žinojo įkainius, jie keisdavosi, atlyginimai augo. Mokinys ateidavo su vairavimo lapu, kas reikšdavo, kad yra sumokėjęs, kartais mokiniai turėdavo kvitus, jis netikrindavo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimis, perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2014 m. gruodžio. Iš pradžių dirbo B kategorijos instruktoriumi, tačiau po apytiksliai metų perėjo į A kategorijos vairavimo instruktoriaus pareigas. A kategorijos instruktoriumi dirba motociklų sezono meta, t.y. nuo kovo mėnesio vidurio iki apytiksliai lapkričio. Žiemą dirba B kategorijos instruktoriumi. Jo darbo grafikas paprastai yra nuo 9 valandos iki 21 valandos, darbo dienomis. Per dieną planuoja 8 važiavimus, tačiau visada mėnesio eigoje pasitaiko, kad mokiniai neateina, todėl vidutiniškai sezono metu skaičiuoja 140 važiavimų per mėnesį. Pilnam etatui turi pravažiuoti ne mažiau 160 valandų, kas sudaro ne mažiau 107 važiavimų. Kiekvienam mokiniui privalomieji 5 važiavimai (10 ak. valandų, A kategorijos), tačiau praktiškai dauguma mokinių perka papildomus važiavimus, kadangi privalomųjų važiavimų yra ganėtinai per mažai. Prieš pradedant važiavimus privalo turėti mokinio važiavimo lapą, kuriame žymimi pravažiuoti važiavimai bei jų rūšis (papildomas ar pagrindinis). Jam yra mokamas skirtingas įkainis už pirminius 8 Eur/važ. ir papildomus 9 Eur/važ. Šis įkainis imtas taikyti nuo 2019 m., o iki tol važiavimo įkainiai buvo už pirminius buvo 7 Eur/važ, o papildomus 8 Eur/važ. Kiekvieną mėnesį buhalterijai reikėdavo pateikti savo pravažiuotų važiavimų ir jų rūšies ataskaitą, t.y. lentelėje nurodyti mokinio vairavimo sutarties numerį, mėnesio dienos, kuriomis buvo atlikti važiavimai su mokiniu, bei iš viso per mėnesį atliktų važiavimų skaičių ir jų rūšį. Pagal pateiktus duomenis ir numatytus įkainius būdavo skaičiuojamas darbo užmokestis, kurio dalis būdavo pervedama į banko sąskaitą, o kita dalis išmokama R. K. grynais. Turėtų paaiškinti, kad kai pradėjo dirbti jo oficialus atlyginimas buvo minimalus ir kasmet pamažu augo, tačiau iki apytiksliai 2019 m. sausio mėnesio būdavo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kuris labai priklausė nuo sezono, darbo krūvio ir panašiai. Galėtų pasakyti, kad atsižvelgiant į visus faktorius neoficialaus darbo užmokesčio dalis svyruodavo nuo 100 Eurų iki 500 Eurų į mėnesį. Jis mano, kad akivaizdus skirtumas turėtų matytis palyginus įmonėje esančius vairavimo lapus, kuriuose atsispindi instruktorių realiai pradirbtos valandos bei įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantys duomenys. Esami duomenys tikrai nesutaptų (1 t.; b. l. 167 – 168). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, kad nepamena datų, buvo pervedami į kortelę, teikdavo duomenis apie turėtus važiavimus. Galbūt turėjo omenyje lauko priedus. Lauko priedas yra neoficialus, nes bankas jo nemato, todėl taip galvoja. Mano, kad mokesčiai nuo to nebuvo mokami, taip įsivaizduoja, tokia jo nuomonė. Atsiskaitymo lapelių negaudavo, tačiau esant norui, būtų gavęs, yra to prašęs.
Liudytojas A. P. parodė, kad trumpai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie dvejus metus prieš, 6–7 metus, 2014-2017 m., Jonavos filiale, nuo 8.00 val. iki 17.00–18.00 val., pirmadienį–penktadienį. Važiavimus fiksuodavo lape, skaičiuodavo ir priduodavo tą lapą, galbūt R. K., nepamena. Atlyginimas buvo įvairus, gal 800, bet nepamena, daug laiko praėjo, atlyginimas buvo mokamas į kortelę, po to „damokėdavo“ grynais. Kas mokėdavo, nepamena, per susirinkimus mokėdavo, nepamena, kas. Būdavo įmonės susirinkimai, kur aptarinėjo darbą, įvykius, jie vykdavo įvairiai, gal kartą per mėnesį, gal rečiau, kartais dažniau. Atlyginimo dydis nebuvo fiksuotas, priklausė nuo pravažiavimų, dalį didesnę gaudavo į banką, o kitą dalį grynais, kuri būdavo paskaičiuota pagal važiavimus. Į banką gal buvo pervedama fiksuota suma, nepamena. Pasirašydavo už grynus pinigus lape, būdavo ten pavardės. Darbą pakeitė savo noru, dabar yra vaikų šeimynos vadovas. Darbas „(duomenys neskelbtini)“ patiko, ten buvo viskas gerai, išėjo be jokių konfliktų. Darbo metu teko atostogauti, yra sirgęs, tuo metu grynųjų pinigų tikrai negaudavo. Jis suprasdavo, kad gaudavo likusią dalį nuo algos, jam taip buvo patogu. Kokią sumą gaudavo grynais, nepamena. Didesnė suma būdavo vedama per banką. Sumų dabar negali patvirtinti, tie pinigai nebuvo fiksuoti, jie skyrėsi, priklausė nuo važiavimų.
Liudytojas V. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2018 m. dirbo instruktoriumi. Dažniausiai būdavo penkios darbo dienos, retai teko dirbti šeštadienį, minimaliai būdavo 4 mokiniai per dieną, maksimaliai 7–8, retai 9. Žiemą darbo mažiau būdavo. Darbo sutartį buvo pasirašęs, maksimalus pravažiuotų valandų skaičius ten nurodytas nebuvo. Atlyginimas priklausė nuo važiavimų, ir jis skyrėsi kas mėnesį, dalis buvo mokama per banką, dalis - grynais. Per banką ėjo 500-800 Eurai, kartais būdavo taip pat – 700, 500 Eurų. Grynais mokėdavo nuo 40 iki 600 Eurų. Jam paaiškino, kad dalis pervesta per banką, o priedai mokami grynaisiais pinigais. Kartais pasirašydavo pas buhalterę už „lauko priedus“, atskirai, kitu metu, nesigilino, ne tą pačią dieną. Sąlygos buvo aptartos, užmokestis už važiavimą – akademines valandas, gal 5,18 Euro. Važiavimo metu pildė „vairavimo lapą“ - kiek kilometrų, kiek tą dieną kuro pilta. Dokumentai būdavo darbiniame segtuve, po to pateikdavo į buhalteriją, korteles - į filialą. Grynuosius jam išmokėdavo direktorius. Išėjimą iš darbo įtakojo tai, kad bankas tokiomis sąlygomis nedavė paskolos, todėl pradėjo dirbti kitoje mokykloje. Jam netiko sąlygos, kad nebuvo rodoma visa oficiali alga. Tuo laikotarpiu jis atostogavo, sirgo kelias dienas. Viskas buvo pervedama į kortelę, pasirašydavo gal už priedus pas buhalterę, dėl gautų grynųjų nepasirašydavo.
Liudytoja N. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2014 m. gruodžio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, su keliomis pavaldinėmis tvarko visą įmonės apskaitą. Už atlyginimų skaičiavimą ji atsakinga tiesiogiai. Atlyginimai skaičiuojami nuo 2015 m., tai įmonėje nuo 2015 m. iki 2019 m. buvo taikomos kelios strategijos. 2015 m. buvo mokamas valandinis atlyginimas, o nuo 2017 m. vidurio – etatinis atlyginimas. Nuo 2019 m. keitėsi skaičiavimų pobūdis, buvo taikyta įvairi darbo užmokesčio sistema. Tokiu būdu buvo bandoma skatinti darbuotojus, kad dirbtų daugiau, kokybiškiau ir už tai gautų atitinkamą atlygį. Atskiros kategorijos, vieniems reikalingos didesnės kvalifikacijos instruktoriai, kitiems mažesnės. Skatinimai įvairūs, priklauso nuo laikotarpio. 2019 m. buvo suskirstytas valandinis įkainis brangesnis A kategorijos, nes patiriama daugiau lauko sąlygų, oras, vėjas, dėl to sunkiau mokyti. Darbo užmokestis įmonėje susideda iš darbo užmokesčio, tai gali būti pastovus, taip pat 2015 m. ir tolimesniais metais įmonėje buvo vadinamas lauko priedas, kuris šiuo metu vadinamas kompensacija už kilojamąjį darbą. Buvo mokama kompensacija, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba kilnojamojo pobūdžio. Tas dydis buvo nustatytas vyriausybės. 2015 m., 2016 m. tai dydis turėjo būti nedidesnis nei komandiruotpinigiai Lietuvoje. Buvo mokama už dirbtą dieną lauko sąlygomis, jeigu lauko sąlygų nebuvo, nebuvo mokamas priedas. Apie dirbimą lauko sąlygomis sužinodavo iš tabelio, jį pateikdavo direktorius. Atlyginimas, įskaitant priedus, mokamas įvairiai ir grynais pinigais, ir pavedimu į darbuotojo banko sąskaitą. 2014 m., 2015 m., 2016 m. iki birželio mėnesio priedas buvo mokamas grynais pinigais, darbo užmokestis bankiniu pavedimu. Vėliau buvo sudėtinga. Įmonė plėtėsi, darbuotojų daugėjo, mokėjo bankiniu pavedimu. Grynais mokėdavo įmonės kasininkas, vienas kasininkas yra. Lauko priedų dydžius skaičiuodavo ji pagal nurodytus tabelius. Atlyginimo žiniaraštyje buvo parašyta, kad lauko priedas, ten turėdavo pasirašyti darbuotojas. Atlyginimas buvo nustatyto dydžio iki 2019 m., o po to buvo nustatyti arba valandinis, arba etatinis atlyginimas. Suskaičiavus darbo užmokesti buvo galima suskaičiuoti, kiek yra kompensacija. Skaičiuojant priedus, įvertindavo atostogas, nedarbingumą. Kompensacijų dydį stengdavosi neskaičiuoti daugiau nei 50 procentų, netgi programiškai buvo uždėtas apribojimas neskaičiuoti daugiau nei 50 procentų. Priedus direktorius išmokėdavo grynais pinigais. Vadovui buvo išmokama atitinkama paskaičiuota suma, o jis padalindavo. Tai galėdavo atlikti per įmonės susirinkimus, susitikus asmeniškai, darbo patalpose. Buhalterinėje apskaitoje dirba su „Rivilės“ programa, elektroninės kasos sujungtos į vieną tinklą, be visų įplaukų, patvirtintų buhalterijos, negali būti išduodamas vairavimo lapas. Visos įplaukos turi būti suadministruotos ir tam, kad geriau suvaldyti informaciją. Pas direktorių grynieji pinigai atsirasdavo iš įmonės kasos, kuriuos jis dalinai įnešdavo į įmonės kasą, dalinai įnešdavo į banko sąskaitą. Kadangi anksčiau buvo įpratę atsiskaitinėti grynais pinigais, turėjo jų nemažai, o ekonomiškai buvo nepagrista vežti pinigus į banko sąskaitą, todėl didžioji dalis buvo laikoma grynais pinigais kasoje. Kompensacinės išmokos už darbą lauko sąlygomis – buvo visos darbo valandos apmokestintos ir nustatoma, ar tai buvo darbas lauko sąlygomis ar ne, ir už lauko sąlygas buvo mokami priedai pinigais arba kompensacija už kilnojamą darbą. Šios įmokos yra kompensacija, nuo jų nėra apmokami jokie mokesčiai, taip pat susiduriama su tokiu neapsišvietimu, nes kai išduodama pažyma, nuėjus į banką darbuotojai nemato lauko priedo, nes tai yra ne pajamos ir bankas jų neužskaito kaip pajamų ir gauna mažesnį kreditą. Tada iškildavo klausimų ir interpretacijų. Bankai neatsižvelgdavo kaip į darbo užmokesčio pajamas. Lauko priedai nebuvo skaičiuojami nei kai darbuotojas sirgo, nei būnant atostogose, net vairavimo mokytojui nebuvo skaičiuojami, jeigu jo darbas patalpoje. Jeigu dirbo ir tą, ir tą, tai atitinkamai buvo išskaidyta kiek dirbo lauke, kiek patalpoje. Duomenys į tabelį pas direktorių iš kur ateidavo jai nežinoma. Vairavimo lapas klientui negalėjo būti išduotas, nes apskaitos sistema lapą sugeneruoja, kai klientas nebeturi jiems įsipareigojimų. Kadangi įplaukos gali būti grynais pinigais, atsiskaitymo kredito, taip pat pavedimu, visa informacija yra programinė ir sukeliama į jų duomenų bazę ir formuojami vairavimo lapai. Kiekviena vadybininkė turi pasižiūrėti, ar klientas neturi skolų prieš išduodant lapą. Išduodamas pirminis dokumentas – kasos čekis kasos, pavedimu – suvedama į programą, į sistemą. Jeigu grynais – tai moka filiale, kiekvienas filialas turi elektroninę kasą. Nežinoma jeigu susimokėję būtų pas vadovą. Vairavimo lapai išduodami jų klientams į rankas. Klientas jeigu negauna vairavimo lapo tai vertinama, kad nesusimokėjo. Su vairavimo lapais ji nedirba, apie jų apskaitą pakomentuoti negali, tai neįeina į jos funkcijas. Lauko priedai yra kompensacija už kilnojamą darbą, iki 2017 m. vadinama priedu, nuo 2017 m. – kompensacija. Mokesčiai, kad neapskaitomi, šiuo metu negali nurodyti tai reglamentuojančių įstatymų. Dėl lauko priedų kompensacijų, jai pradėjus dirbti, jau buvo ši tvarka. Prieš tai buvo išsiųstas paklausimas į mokesčių inspekciją, kad vairavimo instruktoriams galima taikyti tokia kompensaciją. Gautas raštiškas atsakymas.
Specialistė Ž. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį tyrimą ir pateikė išvadą, kurią palaiko. Paaiškino, kad jai buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kas buvo susiję su atlyginimu, taip pat buvo pateiktos darbuotojų-instruktorių apklausos ir pagal užduotus tyrėjos klausimus tyrė darbo užmokesčio išmokėjimus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. ir lygindama išmokamus atlyginimus, lygino apklausose nurodomus darbuotojų gaunamus atlyginimus su apskaitoje esančiais priskaitymais ir išmokėjimais. Šiems darbuotojams gavus skirtumą, kurie paliudijo, kad gavo daugiau negu buhalterinėje apskaitoje, išvedus skirtumus paskaičiavo mokesčius. Specialisto išvada, kuri pateikta, atlikta pagal pateiktas apklausas, susipažinus su protokolais, bet jų nenagrinėjo, norint vėl iš naujo sulyginti, yra nelengva užduotis. Šiai dienai negali atsakyti į klausimą, ar pasikeistų specialisto išvada. Specialisto išvadoje įvertino lauko priedus. Lauko priedus vertino pagal apklausoje pateiktus duomenis, darbuotojai pasisakė, kiek gavo pinigų ir tiesiog pagal apklausose nurodytus dydžius, kiek gavo arba grynais, arba pavedimu, kaip pasakė žmogus. Iš įmonės dokumentų analizavo darbo užmokesčio priskaitymus, kitas įmokas. Buhalterė pateikė kitų išmokų detalizacijas ir matėsi jose kiek buvo mokama vadinamo lauko priedų ir kokios buvo kitos išmokos. Atliko lyginamąją analizę. Nurodytos išmokos buvo didesnės. Buvo vertinamas skirtumas. Nurodė darbuotojai, kiek gavo ir atėmė tai kas buvo apskaitoje. Likęs skirtumas neapskaitytas, išmokėjimo duomenų įmonėje nerado. Duomenis vertino iš liudytojų parodymų, pvz. liudytojas nuo 350 Eurų iki 400 Eurų gavo grynais pinigais, tada ėmė jo parodymus 350 Eurų, mažesnę sumą, ir tada pagausino iš tų kiek jis dirbo, 14 mėnesių ir lygino, kadangi gryni pinigai, lygino su jam išmokėtais pinigais per jo dirbtą laikotarpį. Jeigu nurodė kažkokias ribas, nurodė mažiausią. Taip nustatė, kad darbuotojams buvo išmokėti didesni atlyginimai. Iš ko buvo išmokėta, nenustatyta. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, iš kokių pajamų sumokėtas darbo užmokestis. Jos pateikta specialisto išvada sąlyginė, nevertina liudytojų parodymų, kurie buvo duoti teisme. Specialisto išvada surašyta iš pateiktų dokumentų, šiuo atveju buhalterinės apskaitos duomenų ir liudytojų apklausos. Lygino ikiteisminio tyrimo metu surašytų apklausų protokolus. Jeigu liudytojas duotų kitokius parodymus, tai būtų specialisto išvadoje surašyta pagal kitus duomenis, dabar tų parodymų, kurie duoti teisme įvertinti negali ir negali spręsti, kaip jie keistų specialisto išvadą. Kai vertino apklausas, duotas ikiteisminio tyrimo metu, nedarbingumo ir atostogų duomenys buvo skaičiuojami kitaip. Vertino pagal tai, kokią nurodė sumą. Jeigu išmokėta grynais pinigais, tai ir atimdavo tą dalį, kuri išmokėta grynais pinigais. Jeigu keičiasi liudytojų parodymai, ši specialisto išvada nesikeičia, jeigu būtų kiti duomenys nesikeistų, vėliau buvę pateikti lapai specialisto išvadai įtakos neturėjo. Buvo skaičiuojama pagal liudytojų parodymus vertino, ką jie buvo gavę. Šie duomenys apžiūros protokole yra teisingi. Įstaigoje atliekant objektų tyrimus, liudytoju parodymai yra kaip dokumentas.
Liudytojas D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo vairavimo instruktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, gal prieš 6 metus. Pildydavo vairavimo lapus, ten buvo nurodyta, kas atėjo vairuoti ir kokią pamoką važiuoja. Lapus palikdavo mokyklos administracijoje. Mokinys būdavo apmokėjęs už pamokas, čekis būdavo vairavimo lapuose. Jo atlyginimas priklausydavo nuo pravažiavimų skaičiaus, už vairavimus buvo nustatyta kažkokia suma ir tiek gaudavo pinigų. Į tuos vairavimo lapus užsirašydavo mokinį ir už tai gaudavo pinigus. Tuo metu ir sau asmeniškai žymėdavosi kiek pravažiuodavo. Atlyginimą visada gaudavo į banko kortelę. Gaudavo lauko priedus prie atlyginimo kiekvieną mėnesį, nežino kas tas lauko priedas ir už ką jis mokamas. Taip sakė valdžia, kad tai yra priedas. Priedas buvo mokamas grynais, kokio dydžio neatsimena, lyg reikėjo kažkur pasirašyti už priedą. Ar buvo mokami mokesčiai nuo priedo, nežino. Kaip kitiems buvo mokamas atlyginimas nežino, nes su kitais instruktoriais nebendravo.
Liudytojas N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. K. jam pažįstamas kaip buvęs darbdavys. Dirbo ,, (duomenys neskelbtini)“, gal prieš 5-8 metus. Dirbo vairavimo instruktoriumi gal apie 3-4 metus. Darbe pildydavo vairavimo lapus, ten atsispindėjo pravažiuoti kilometrai ir vairavimo laikas. Dirbo pusę etato, nes dirbo ir kitam darbe, kokie tie pinigėliai buvo neatsimena. Atlyginimą gaudavo į kortelę, pačioj pradžioj gal grynais. Visą atlyginimą gaudavau į kortelę, priedų negaudavo, nes dirbo mažai. Ką buvo sutarę, tą sumokėdavo. Nežino kokie priedai galėjo būti, apie tai negirdėjęs.
Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Įsidarbino instruktoriumi 2018 m. gruodžio pradžioje, 12 dieną. Važiavimų turėjo labai įvairiai, nes dirbo ne tik šitoj įmonėj, bet ir mokykloje, tai kartais mažiau, kartais daugiau. Darbe buvo mokinio vairavimo lapas ir planšetėse skanuodavo. Alga priklausydavo nuo važiavimo kiekio, kiek pravažiuodavo. Žymėdavosi, duomenys sutapdavo, dar būdavo tokia kontrolė, kad SMS reikėjo nusiųsti ar sutampa, nes planšetė į buhalteriją nueidavo ir jie tikrindavo. Planšete skenuodavo vairavimo lapą, viską fiksuodavo. Vairavimo lapai būna pas jį. Tik kai baigia vairavimą, su tuo žmogumi, lapą atiduoda. Į mėnesį turbūt uždirbdavo apie 700-800. Būdavo skirtingai, priklausė nuo vairavimų skaičiaus. Atlyginimą gaudavo į banko kortelę, priedų nebūdavo, atskirai nieko nemokėjo. Apie priedus nežino, su direktoriumi buvo sutarta, kad taip mokės ir taip buvo mokama.
Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. K. jam pažįstamas, dirbo vairavimo instruktoriumi jo vadovaujamoje įmonėje ,,Rigveda“, apie 3 metus, šiuo metu apie 5 metus nedirba. Darbe buvo vairavimo lapas, kur užrašomas mokinio vardas, pavardė ir kiek pravažiuota, pasirašo ir mokinys, ir jis. Lapus grąžindavo į mokyklą. Darbo užmokestis buvo pervedamas oficialiai, grynais lyg negaudavo. Ikiteisminiame tyrime apklaustas prieš du metus, visko neprisimena.
Teisėjai pagarsinus liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, 1 t., b. l. 125-126, liudytojas papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina. Paduodavo pinigus, pasiima ir viskas. Nunešdavo visus popierius, važiavimo lapus ir gaudavo grynais, o kita dalis į banką. Atlyginimo dydis priklausė nuo važiavimų skaičiaus. Neoficialiosios dalies neprisimena, gaudavo į kortelę ir jam gerai. Apie mokesčius nieko nežino, svarbiausia – atlyginimas. Darbo sutartį buvo pasirašęs, nežino kaip buvo nurodyta, ar pavedimu, ar grynais. Ką reiškia neoficialioji dalis, nežino, pinigai nebuvo juodi. Apklausa vyko pas tyrėją, pasikvietė, jis atvažiavo, pašnekėjo uždavė klausimus, jis bandė atsakyti. Kitų asmenų parodymai nebuvo garsinami. Bandė paklausti kas jį rekomendavo apklausti, bet neatsakė.
2020 m. gruodžio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-15-12238 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad tyrimui pateikti dvidešimt septynių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų apklausos protokolai. Iš viso apklaustiems dvidešimt septyniems darbuotojams, pagal pateiktus apskaitos dokumentus, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo priskaičiuota 522079,82 Eur darbo užmokesčio, išmokėta 406609,49 Eur darbo užmokesčio, iš šios sumos išmokėta iš banko sąskaitos - 354484,08 Eur ir grynais pinigais - 52176,50 Eur. Analizuojant pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir dvidešimt septynių darbuotojų apklausos protokolus, vienuolika atvejų liudytojų duomenys atitiko apskaitytus buhalterinėje apskaitoje duomenis; keturiais atvejais duomenys neženkliai skyrėsi; šešiais atvejais dėl nepalyginamų duomenų negalima apskaičiuoti skirtumų; šešiais atvejais darbuotojai nurodė, kad gavo didesnį darbo užmokestį. Šešiems darbuotojams - A. B., A. N., V. K., A. P., R. B., V. K. lyginant apklausos protokoluose pateiktus duomenis nustatyta 21472,34 Eur didesnė išmokėta suma, nei apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose. Jeigu šeši darbuotojai: A. B. per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 7 d. gavo 2944,90 Eurų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio; A. N. per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. gavo 637,80 Eurų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio; V. K. per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. gavo – 4 247,31 Eurų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio; A. P. per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. gavo – 5 710,85 Eurų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio; R. B. per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. gavo 6 251,48 Eurų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio; V. K. per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2018 m. kovo 30 d. gavo – 1 680,00 Eurų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio - iš viso 21 472,34 Eurų (2 944,90 + 637,80 + 4 247,31 + 5 710,85 + 62 51,48 + 1 680,00) buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokesčio, bendrovė „Rigveda“ išmokėjo 21 472,34 Eurų buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalies; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633 15 straipsnio 9 dalies (galiojo iki 2015 m. birželio 30 d.) ir 2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696 (galioja nuo 2015 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 7 dalies; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punktu. UAB „Rigveda“ darbo užmokesčio išmokėjimo 21 472,34 Eur nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįregistravo apskaitos registruose bei į įmonės apskaitą neįtraukė 21 472,34 Eur darbo užmokesčio ir nuo jo paskaičiuotų 5 677,78 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 3 024,29 Eur Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 23,03 Eur įmokų į garantinį fondą. Nepriskaičiuodama ir nesumokėdama mokesčių nuo galimai išmokėto neoficialaus atlyginimo, bendrovė „Rigveda“ nesivadovavo 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 23 straipsnio 1 dalimi „...kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį,“ – gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio išskaičiuojantis asmuo – bendrovė „Rigveda“ neapskaičiavo ir į biudžeto pajamas nesumokėjo 3 024,29 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (nauja redakcija 2012 m. birželio 19 d. Nr. XI-2079,) 3 straipsnio 1 dalies „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos; 4 dalies; 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (nauja redakcija 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535) 5 straipsnio 1 dalį, 6 dalį, 7 dalį; 7 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, 2 dalį. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 punktą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“. Taip pat buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuotos gautos pajamos, kurios buvo panaudotos neoficialaus darbo užmokesčio išmokėjimui. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Rigveda“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (2 t., b. l. 56 - 86).
2021 m. kovo 29 d. atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų deklaracijų ir nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų apžiūra, dalyvaujant specialistui, kurios metu pagal specialisto išvadoje nustatytus duomenis, specialistui apžiūrai pateikta UAB „Rigveda“ mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos forma FR0572 (2015-01-01 – 2018-12-31), forma (duomenys neskelbtini) (2018-01-01 – 2019-10-31); UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apdraustųjų asmenų SD įmokų suvestinės už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Apžiūros metu specialistei užduotas klausimas: ar UAB „Rigveda(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. įrašė į deklaracijas arba į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitą dokumentą teisingus duomenis? Jei ne, tai kokiose (GPM; VSDFV; PSD) deklaracijose pateikti neteisingi duomenys? Kada deklaracijos pateiktos? Kokie duomenys turėjo būti pateikti ir kokia turėjo būti mokėtinų mokesčių suma? Specialistas apžiūros metu pateikė išvadą, jog šešiems darbuotojams neapskaičius 21 472,34 Eur darbo užmokesčio, buvo priskaičiuota 8 725,10 Eur mokesčių, iš jų GPM – 3 024,29 Eur; 5 677,78 Eur PSD, VSD, papildomos pensijos kaupimui; 23,03 Eur garantinio fondo įmokų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio iki 2019 m. spalio mėn. pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose nedeklaravo 21 472,34 Eur neoficialiai išmokėtų atlyginimų sumos, neapskaičiavo, nedeklaravo 3 024,29 Eur mokėtino gyventojų pajamų mokesčio. Iš VSDFV suvestinėse pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „Rigveda“ VSDFV teiktuose SAM pranešimuose su priedais nurodė 5 677,78 Eur mažesnę mokėtiną apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų (socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, apdraustųjų pensijų socialinio draudimo įmokų) sumą (2 t., b. l. 153 - 159).
2021 m. liepos 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairavimo instruktorių vairavimo lapų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairavimo instruktorių R. B. ir V. K. vairavimo lapai. Dokumentai pateikti siekiant įvertinti tyrimui pateiktuose individualaus mokymo apskaitos žurnaluose esančius asmenų darbo laiko duomenis ir palyginti su specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-15-12238 nustatytais duomenimis. Apžiūros metu specialistui užduotas klausimas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vairavimo instruktorių vairavimo lapai keičia atlikto UAB „Rigveda“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadą? Specialistas įvertinęs pateiktus dokumentus nurodė, kad apžiūrai pateikti V. K. ir R. B. vairavimo lapai nekeičia specialisto išvadoje Nr.04/11-2-15-12238 V. K. bei R. B. priskaičiuotų mokesčių nuo papildomai išmokėto darbo užmokesčio sumos (1 t., b. l. 164 – 165)
Iš 2019 m. spalio 24 d. kratos protokolo matyti, kad atlikta krata UAB „Rigveda“ direktoriaus R. K. gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jo sutuoktinei G. K. – K.. Kratos metu G. K. – K. nurodė, jog 2019 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodytų daiktų ir dokumentų namuose nėra. Savanoriškai pateikė mobilųjį telefoną iPhone 11 su SIM kortele. Atliekant kratą gyvenamojo namo svetainės stalo stalčiuje rastas ir paimtas USB raktas „Kingston“ (1 t., b. l. 74-78).
Iš 2019 m. spalio 24 d. kratos protokolo matyti, kad atlikta krata UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) administracinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu paimtas R. K. asmeninis mobilusis telefonas iPhone X, įvairūs dokumentai susiję su darbuotojų darbo užmokesčiu, 18 lapų; įvairūs dokumentais 46 lapai; darbuotojų atlyginimų ataskaitos nuo 2019 m. gegužės iki 2019 m. rugsėjo mėn., 22 lapai; darbuotojų atlyginimų ataskaitos, 14 lapų; darbuotojų atlyginimo ataskaitos 11 lapų; kasos knyga 2019-10-01/2019-10-23, 2 lapai (1 t., b. l. 84-87).
Iš 2020 m. spalio 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta USB rakto „Kingston“ apžiūra, kurios metu apžiūrėtas USB rakte „Kingston“ esantis turinys. Apžiūros metu nustatyta, kad USB rakte laikomi 38 vnt. įvairių failų iš kurių 28 vnt. yra įvairūs aplankai. Apžiūrėjus aplankuose esantį turinį nustatyta, kad tyrimui galimai reikšmingų duomenų yra išvardintuose aplankuose: „g.“ (aplankas sukurtas 2019-06-16); „Kopija buh 2019-05-20“ (aplankas sukurtas 2019-06-16); „Kopija personalas 2019_05_20“ (aplankas sukurtas 2019-06-16). Aplankuose yra įvairūs failai, dokumentai atspindintys UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus, pajamas, darbuotojų pareigybių nuostatais ir kt. Tyrimui galimai reikšmingi duomenys perkelti į CD „Apžiūros priedas 1“ ir pridėti prie apžiūros protokolo (1 t., b. l. 106-109).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2021 m. gruodžio 29 d. raštu pateikti duomenys apie A. B., A. N., V. K., R. B. išduotus elektroninius pažymėjimus (3 t., b. l. 149-154).
VĮ „Regitra“ pateiktose išrašų kopijose užfiksuoti A. B., A. N., A. P., R. B., V. K., V. K. mokiniai (4 t., b. l. 36-49).
III. Veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – BAĮ – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai, kuri turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-334-677/2015, 2K-313-696/2017, 2K-159-696/2018).
Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas. Tačiau priimdamas sprendimą jis remiasi specialisto išvada, ją vertina visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696-2017).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad „asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Ištyrus įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, kad R. K. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, taip pat byloje nepasitvirtino ir kaltinimas, kad R. K. nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo kaltinime nurodytų mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
R. K. kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino, nuosekliai teigdamas, kad neapskaitytų lėšų jo vadovaujamoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, tuo tarpu, vairuotojų gaunamas darbo užmokestis susidarydavo iš dalies pagal išdirbtas valandas, o kita dalis – priedai, konkrečiai – Lauko priedas, nuo kurio nebuvo atskaitomi mokesčiai, tačiau kuris buvo apskaitomas buhalterinėje apskaitoje ir išmokamas darbuotojui (ankstesniu laikotarpiu atlyginimai buvo mokami grynaisiais, o vėliau pervedant per banką). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti kone 30 Bendrovės darbuotojų, šeši iš jų nurodė gavę dalį neapskaityto atlyginimo, kaip išsireiškė – atlyginimas buvo mokamas „neoficialiai“.
2020 m. gruodžio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-15-12238 konstatuota, kad R. K. aptariamu laikotarpiu, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei kasininku, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., įmonėje dirbusiems asmenims išmokėjo neapskaityto darbo užmokesčio (A. B. – 2 944,90 Eur; A. N. - 637,80 Eur; V. K. – 4 247,31 Eur; A. P. – 5 710,85 Eur; V. K. – 1 680 Eur; R. B. – 6 251,48 Eur, iš viso - 21 472,34 Eur), apskaitos dokumentais nepagrindė, apskaitos registruose neįregistravo ir į įmonės apskaitą neįtraukė pajamų neoficialiam 21472,34 Eur darbo užmokesčiui išmokėti, o taip pat ir nesumokėjo mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą.
Teismo posėdžio metu apklausta objektų tyrimą atlikusi ir minimą specialisto išvadą surašiusi specialistė Ž. L., kuri paaiškino, kad išvadą dėl neapskaityto darbo užmokesčio, atitinkamai ir nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą padarė lygindama bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus priskaitymus ir išmokėjimus bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų nurodytus gaunamus atlyginimus. Darbuotojų teigimu, gavo skirtumą, didesnį negu buhalterinėje apskaitoje. Specialistė nurodė, kad, vadovaudamasi liudytojų nurodomais skaičiais, būtent dėl jų gaunamo atlyginimo, paskaičiavo skirtumus ir tokiu būdu paskaičiavo mokesčius. Lauko priedus, teikdama išvadą, taip pat vertino pagal apklausoje pateiktus duomenis – darbuotojai pasakė, kiek gavo pinigų ir būtent pagal tose apklausose nurodytus dydžius (grynaisiais arba pavedimu). Taigi, iš darbuotojo nurodyto gauto darbo užmokesčio, buvo atimama tai, kas užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumentuose, ir vertinta, kad skirtumas tarp buhalterinėje apskaitoje atvaizduotų duomenų bei darbuotojų žodžiu įvardijamų per mėnesį gaunamų sumų, yra neapskaitytas darbo užmokestis.
Vis dėlto, teismo vertinimu, paminėtų liudytojų parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad UAB „Rigveda“ šiems asmenims dalis atlyginimo buvo mokama iš neapskaitytų lėšų. Pažymėtina, kad liudytojai nurodę tokias aplinkybes, įvairiai interpretuodavo grynųjų pinigų jiems išmokėjimą, t.y. tiek kaip priedus, tiek kaip atlyginimo dalį, tačiau nei vienas apklaustas liudytojas teisme negalėjo nurodyti, nei kokio dydžio išmokas gavo grynaisiais pinigais, nei kategoriškai patvirtinti, kad tokios lėšos buvo mokamos iš neapskaitytų lėšų ir buhalterinėje apskaitoje neatsispindėjo. Teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jo atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų skaičiaus, kad tokius duomenis fiksuodavo vairavimo lapuose, kuriuos vėliau pateikdavo vadovui. Kokio dydžio atlyginimą gaudavo asmuo nurodė tik apytiksliai, kokia buvo mažiausia ir didžiausia gaunama suma negalėjo įvardinti, nurodė ir nežinantis, pagal ką buvo skaičiuojamas jo nurodomas oficialaus darbo užmokestis. Paties liudytojo parodymais, tokių aplinkybių jis tiksliai neprisiminė ir apklausiamas FNTT pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad pirmojoje apklausoje pramikčiojo, pusės neprisiminė, buvo apklausiamas kitą kartą ir žinojo, apie ką konkrečiai kalbės, pasidarė užrašus, kuriuos pateikė ir teismui posėdžio metu. Liudytojas patvirtino, kad visi jo pateikti skaičiavimai ikiteisminio tyrimo metu buvo grįsti loginiais skaičiavimais ir patirtimi, t. y. jokių konkrečių, objektyvių duomenų apie konkrečiais laikotarpiais gaunamas sumas nepateikta.
Teisme apklaustas liudytojas V. K. neprisiminė nei važiavimo įkainių, nei atlyginimo dydžio. Liudytojo teigimu, dalis atlyginimo buvo mokama per banką, o dalis, kuri viršydavo minimalią algą, grynaisiais, nurodė, kad apie tokią mokėjimo tvarką informavo direktorius. Liudytojo teigimu, jis nesidomėjo, kaip įmonės apskaitoje buvo užfiksuota ta dalis, kuri nebuvo mokama į banką, pasirašydavo bendrame žiniaraštyje už sumą, kurią gaudavo. Gavo lauko priedus, už šias išmokas pasirašyti nereikėjo, jo atlyginimas svyruodavo. Liudytojas A. N., apklausiamas posėdžio metu, iš esmės negalėjo nurodyti jokių aplinkybių dėl darbo užmokesčio dydžio, paaiškindamas, kad šių aplinkybių, kurios buvo seniai, neprisimena, paaiškino, kad atlyginimas priklausydavo nuo dirbtų valandų, kiek atlikdavo važiavimų, tiek ir gaudavo, įkainių nepamena. Atlyginimas jam buvo mokamas į banko sąskaitą, buhalterijoje duodavo pasirašyti, tačiau nesidomėjo, už ką duodavo pasirašyti, o ką gaudavo į kortelę ir ką grynais, nepamena. Grynais sumokėdavo direktorius, kuris galbūt paaiškindavo dėl sumokamos sumos grynaisiais, nesureikšmindavo to, kaip buvo vedama buhalterija, galbūt ten būdavo priedai. Teisme aiškinantis aplinkybes dėl jo nurodytų konkrečių sumų, įkainių ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas tvirtino, kad tokie duomenys jam buvo pasakyti tyrėjos iš kitų asmenų apklausų, buvo daromas spaudimas, jis tokių aplinkybių tiesiog neprisiminė, t. y. tyrėjai pasakius, kad neprisimena, kiek gaudavo už pamoką, ji pasakė, kad primins, nes turi visą buhalteriją. Nors teisme dėl šių aplinkybių buvo apklausta ikiteisminio tyrimo veiksmus, o taip pat ir A. N. apklausą atlikusi tyrėja L. K., kuri paneigė minimo liudytojo nurodomas aplinkybes dėl tam tikrų duomenų iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotų duomenų pateikimo, tokios aplinkybės visgi duoda pagrindo abejoti A. N. parodymų, kas susiję su jam mokėtu darbo užmokesčio dydžiu, vairavimo valandos įkainiu ir apskritai iš ko susidarydavo jo gaunamas darbo užmokestis, objektyvumu, juo labiau, kad liudytojas nuosekliai teisme teigė, kad dėl praėjusio ilgo laikotarpio tokių duomenų jis neprisiminė nei teisme, nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas R. B. teisme parodė, kad visas atlyginimas, įskaitant ir mokamus priedus, jam buvo pervedami į banko sąskaitą. Atlyginimo dydis svyruodavo, tačiau kardinaliai nesiskyrė, palaipsniui didėjo. Priedai buvo mokami dalimis, kažkuri dalis buvo išmokama grynaisiais. Nepamena, ar už tai kažkur pasirašinėdavo, nėra dėl to tikras, kažkoks oficialus dokumentas būdavo. Taip buvo pirmuosius metus, o po to viskas būdavo pervedama į kortelę. Pradėjo domėtis šiomis aplinkybėmis prireikus paskolos, nes lauko priedų bankas „nematė“. Šiuo metu įkainių negali nurodyti, juos paminėjo ikiteisminio tyrimo metu, jie keisdavosi, atlyginimai augo. Perskaičius liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad iki 2019 m. sausio mėnesio buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, priklausantis nuo sezono, darbo krūvio ir pan., liudytojas nurodė, kad galbūt turėjo omenyje lauko priedus. Liudytojo supratimu, lauko priedas yra neoficialus, kadangi bankas jo „nemato“.
Liudytojas A. P. parodė, kad dalis atlyginimo buvo mokama į kortelę, dalis grynaisiais buvo primokama. Grynaisiais mokama dalis būdavo paskaičiuojama pagal važiavimus, o už grynais mokamą atlyginimą pasirašydavo lape, kur būdavo pavardės. Liudytojo supratimu, jis gaudavo likusią dalį atlyginimo, jam tai buvo patogu.
Liudytojas V. K. parodė, kad jo atlyginimas priklausė nuo važiavimo. Jam buvo paaiškinta, kad dalis atlyginimo pervedama per banką, o priedai mokami grynaisiais pinigais. Kartais pasirašydavo pas buhalterę už lauko priedus.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, vertinant, ar Bendrovėje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis bei nustatant jo dydį, atitinkamai ir paskaičiuojant mokėtinus mokesčius į valstybės biudžetą, buvo vertinami šešių UAB „Rigveda“ darbuotojų parodymai, t. y. jų nurodytas gauto darbo užmokesčio dydis, darbo valandos įkainis ir pan. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad tai, kas sudarydavo mokamą darbo užmokestį, buvo paremta jų samprotavimais, spėjimais. Dalis liudytojų nurodė apskritai nesidomėję, kokiu principu atlyginimas buvo mokamas, kokia dalis buvo mokama į banko sąskaitą, kokia grynaisiais, kodėl buvo pasirinktas toks būdas. Be to, kaip matyti, kad grynaisiais gaunamos sumos yra „neoficialios“, t. y. neapskaitytos buhalterinėje bendrovės apskaitoje, dalis liudytojų sprendė iš to, kad nuo tokios sumos nebuvo mokami mokesčiai, to „nematė“ bankas, kas sudarė kliūtis gauti paskolas ir pan. Liudytojai teisme negalėjo neabejotinai patvirtinti jų nurodytų išmokėtų sumų dydžių, nurodyti konkrečius duomenis apie jiems išmokėtų atlyginimų sumas, priedų dydžius, negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad už tokias gaunamas grynųjų pinigų sumas jie nepasirašydavo ant atitinkamų buhalterinės apskaitos dokumentų. Vertinti aukščiau aptartus liudytojų parodymus kaip patikimus, objektyviai pagrindžiančius neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo jiems faktą, nėra pagrindo.
Kad Bendrovėje vairavimo instruktoriams mokamas darbo užmokestis nebuvo neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta šios Bendrovės buhalterė N. D., paaiškinusi, kad 2015 m. ir tolimesniais metais įmonėje buvo vadinami lauko priedai, kurie šiuo metu vadinami kompensacija už kilnojamąjį darbą, ir toks dydis buvo nustatytas Vyriausybės. Atlyginimai, įskaitant lauko priedus, buvo mokami įvairiai, tiek per banką, tiek grynaisiais. Lauko priedo mokėjimas buvo fiksuojamas žiniaraštyje, kur darbuotojas turėdavo pasirašyti. Tokių priedų bankas neužskaito kaip pajamų, nes šios įmokos yra kompensacija. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos kratos tiek kaltinamojo darbo, tiek gyvenamojoje vietoje, buvo paimti ir apžiūrėti atitinkami daiktai, dokumentai, laikmenos, tačiau nebuvo rasta dokumentų, ar neapskaitytų grynųjų pinigų, kas galėtų patvirtinti kaltinimo aplinkybes, kad daliai darbuotojų buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nepasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog R. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atitinkamai ir kasininku, kaltinime nurodytu laiku šešiems darbuotojams mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, į įmonės apskaitė neįtraukė šių pajamų bei nesumokėjo kaltinime nurodytų mokesčių. R. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.
R. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo 21 472,34 Eur neoficialiai išmokėtų atlyginimų sumos, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3 024,29 Eur mokėtino Gyventojų pajamų mokesčio, taip pat, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teiktuose pranešimuose nurodė mažesnę mokėtiną apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, dėl ko nesumokėjo 5 677,78 Eur mokėtino Privalomojo sveikatos draudimo, tokiu būdu, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 8 725,09 Eur mokėtinų mokesčių.
Nesurinkus įrodymų dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, t. y. duomenų, kad kaltinime nurodytiems šešiems buvusiems UAB „Rigveda“ darbuotojams išmokėjo neapskaitytą darbo užmokestį, taigi nėra ir pagrindo išvadai, kad nedeklaruodamas neoficialiai išmokėtų atlyginimų sumos, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo kaltinime nurodyto dydžio bei rūšies mokesčių į valstybės biudžetą. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį R. K. taip pat išteisintinas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
IV. Dėl civilinių ieškinių
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieškinį dėl 3 024,29 Eur turtinės žalos, kurią sudaro nesumokėtas į valstybės biudžetą Gyventojų pajamų mokestis, atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad turtinė žala valstybės biudžetui padaryta tyčiniais neteisėtais Bendrovės direktoriaus veiksmais, kuriais iškreipta reali situacija apie UAB „Rigveda“ pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius, dėl ko Bendrovė išvengė turtinės prievolės – valstybei privalomų mokėti mokesčių, o valstybės biudžetas, netekęs įplaukų, patyrė žalą (2 t., b. l. 167-169).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 677,77 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl R. K. neteisėtų veiksmų Fondo biudžetui galimai padaryta 5 677,77 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų turtinė žala (1 t., b. l. 175-179).
Kadangi R. K. nuosprendžiu išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.
IV. Kiti klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, 2021 m. lapkričio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos lydraščiu Nr. 25/11-1-9-17350 perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams – iš viso 15 dėžių su 73 segtuvais, 1 aplanku, 2 USB laikmenomis, 1 pakuote), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“; kompaktiniai diskai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 3 024,29 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 5 677,77 Eur civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 2021 m. lapkričio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos lydraščiu Nr. 25/11-1-9-17350 perduotus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams – iš viso 15 dėžių su 73 segtuvais, 1 aplanku, 2 USB laikmenomis, 1 pakuote, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; kompaktinius diskus, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.