Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 20 MGL (753,20 Eur) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2020 m. spalio 18 d. apie 16.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu tyčia kumščiu keturis kartus sudavė sėdinčiam ant lovos R. K. į veidą, pastarajam dešine ranka užsidengus veidą, kumščiu sudavė jam du kartus į veidą, pataikydamas į dešinę ranką, tokiu būdu nukentėjusiajam R. K. padarė poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kairiajame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, dešinės alkūnės srityje, dėl ko nukentėjusiajam R. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis D. B. pripažino padaręs nusikaltimą. Paaiškino, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 16 val., būdamas neblaivus, grįžo namo. Namuose rado atėjusį R. K., kuris buvo atsinešęs butelį degtinės, ją gėrė su jo sugyventinės R. J. motina M. J.. Jis taip pat prisijungė prie jų ir gėrė degtinę. Begeriant, su R. K. tarpusavyje apsibarė, apsižodžiavo. Konflikto metu jis R. nuo akių nuėmė akinius ir juos numetė. R. K. jam pasakė, kad jis sulaužė akinių rėmo auseles ir dabar turi už sulaužytus akinius atiduoti 50 eurų. Jis R. atsakė, kad jis jam nieko nemokės ir K. iš jo namų išėjo. Maždaug po dešimties minučių jis, būdamas piktas ant R., nusprendė pas šį nueiti, buvo apie 16.50 val. Įėjęs į butą, jis R. K., sėdinčiam ant lovos, dešinės rankos kumščiu sudavė keturis smūgius į veidą. Po to dar kumščiu sudavė du kartus R. į veidą, tačiau tuo metu R. savo dešine ranka prisidengė veidą ir jis R. pataikė į šio dešinę ranką. Jo suduoti smūgiai R. į veidą ir į šio dešinę ranką buvo stiprūs, Rimutis nuo jo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Sudavęs Rimučiui smūgius, jis išėjo. Po kelių dienų jis R. K. atsiprašė, susitarė, kad jis sutvarkys šio akinius ir taip atlygins padarytą žalą už sugadintus akinius (b. l. 59-60, 61).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 16 val. jis, būdamas neblaivus, nuėjo pas D. B. išgerti kartu degtinės. D. namuose nebuvo, buvo tik šio sugyventinė R. Jis pas moteris išgėrė stikliuką degtinės. Tuo metu į namus grįžo D. B. ir, pamatęs, kad jis geria bei bendrauja su jo sugyventine R. šios motina, labai supyko ir ėmė su juo konfliktuoti. Konflikto metu D. sulaužė jo akinių rėmo auseles. Matydamas, kad su pastaruoju neina susikalbėti, jis išėjo namo. Prieš išeidamas, D. pasakė, kad už sulaužytus akinius turės atiduoti 50 eurų. Būnant namuose, apie 16.50 val., į buto vidų įėjo D. B.. Jis tuo metu kambaryje sėdėjo ant lovos. D., priėjęs prie lovos, jam, sėdinčiam ant lovos, dešinės rankos kumščiu sudavė keturis smūgius į veidą, pataikydamas į jo kairės pusės skruostikaulį. Jis nuo suduotų smūgių veide pajuto stiprų fizinį skausmą. Po to D. dar kairės rankos kumščiu jam bandė suduoti du smūgius į veidą, tačiau jis savo dešine ranka prisidengė savo veidą ir D. pataikė du kartus į dešinės rankos dilbį. Po suduotų smūgių D. iš jo buto pasišalino. Po kelių dienų D. B. atėjo pas jį ir atsiprašė, prižadėjo atlyginti žalą dėl sugadintų akinių rėmelių. Jis D. B. pretenzijų neturi, dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo atleidžia, civilinio ieškinio byloje jis nereiškia (b. l. 17-18, 19, 20-21, 22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. K. poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinės alkūnės srityje galėjo būti padaryti veikiant kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 32).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Dvaro g. 11-4, Vėžionių k., Prienų r., apžiūra (b. l. 12-13, 14).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. spalio 18 d. alkoholio matuokliu R. K. nustatytas 1,60 promilių neblaivumas (b. l. 5).

Teismas sprendžia, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi įrodyta, jog D. B. panaudojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu, t. y. keturis kartus sudavė sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam R. K. į veidą, pastarajam dešine ranka užsidengus veidą, kumščiu sudavė šiam du kartus į veidą, pataikydamas į dešinę ranką, taip smurtaudamas nukentėjusiajam R. K. padarė poodines kraujosruvas kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, kairiajame skruoste, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, dešinės alkūnės srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. K. sveikata ir nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiojo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta ir nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jis suprato, jog taip sukels fizinį skausmą ir tokių pasekmių norėjo.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės paskyrimui (b. l. 64).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis D. B. praeityje teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 49-50), dirbantis, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (b. l. 41). D. B. nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina (b. l. 62-63).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.