Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asiogrupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Steika“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad 2021 m. lapkričio 15 d. su atsakove sudarė Montavimo darbų sutartį Nr. ASIO 01/11-21 (toliau – Sutartis) dėl nuotekų valymo įrenginių montavimo ir vandens valymo prekių, o vėliau žodinį susitarimą dėl papildomų nuotekų valymo įrenginių montavimo darbų. Atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai, su ieškove atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 1 997,93 Eur sumą. Atsakovė turi sumokėti ne tik skolą, bet ir 200 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.

4. Atsakovė UAB „Steika“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais ir teismo priimtu preliminariu sprendimu. Savo poziciją atsakovė grindžia tuo, kad įmonė nėra pasirašiusi atliktų darbų priėmimo–perdavimo dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas darbų perdavimo faktas. Atsakovė ne kartą telefonu pranešė ieškovei, kad įmonės atlikti darbai yra nekokybiški (prasėdęs gruntas, keturi šuliniai sukritę). Atsakovė yra dirbusi su ieškove ir anksčiau, tuomet į žodines pretenzijas būdavo reaguojama, tačiau ne šį kartą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

6. Ginčas šioje byloje – įvertinus ieškinio ir prieštaravimų pagrindą, yra kilęs dėl to, ar atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už pastarosios pagal Sutartį parduotus šulinius ir atliktus jų montavimo darbus, aprašytus 2021 m. lapkričio 19 d. sąskaitose Serija ASIO Nr. 21/301 ir 21/302 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 1 ir 6 dalys).

7. Nuo ieškovės pareikštų reikalavimų atsakovė ginasi dviem atsikirtimais, suformuluotais prieštaravimuose dėl pareikšto ieškinio: 1) ieškovė nekokybiškai atliko darbus ir juos perdavė vienašališkai; 2) ieškovė neturi teisės reikalauti atsiskaityti už atliktus darbus, kol nėra pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas. Šių atsikirtimų pagrįstumo įvertinimas yra betarpiškai susijęs su fakto klausimais, t. y. Sutarties vykdymo eiga, daiktų perdavimo aplinkybėmis bei pačios sutarties nuostatų aiškinimu.

8. Kiek tai susiję su paminėtais atsakovės prieštaravimais, pirmiausia pasisakytina, kad atsakovė neneigia, jog Sutarties 2.2 punkte aprašyti daiktai ir jų sumontavimo rezultatas atsakovei buvo perduotas. Atsakovė taip pat neginčija ieškovės paaiškinimų, kad tarp įmonių buvo sudarytas ir žodinis susitarimas dėl papildomų nuotekų valymo įrenginių montavimo darbų atlikimo pagal tos pačios Sutarties sąlygas. Atsakovė nekvestionuoja ir ieškovės pareikšto turtinio reikalavimo dydžio pagrįstumo.

9. Iš Sutarties 1.5, 2.2 punktų sąlygų aišku, kad ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei nuotekų valymo įrenginius ir juos sumontuoti (b. l. 4). Sutarties pagrindu ieškovė 2021 m. lapkričio 19 d. išrašė atsakovei dvi sąskaitas Serija ASIO Nr. 21/301 ir 21/302 (b. l. 7, 8). Sąskaita Nr. 21/301 247,93 Eur be PVM išrašyta už montavimo darbus, o sąskaita Nr. 21/302 2 479,34 Eur be PVM – už šulinių pardavimą.

10. Sprendžiant dėl to, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp bylos šalys, visų pirma, pažymėtina, kad tiek įrenginių pardavimas, tiek jų sumontavimas yra ieškovės pagal Sutartį prisiimtų prievolių dalykas. Montavimo darbai pagal savo pobūdį formaliai atitinka statybos rangos sutarties dalyką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 2 dalis). Tačiau Sutarties 1.5, 2.2 punktuose įrenginių pardavimas ir sumontavimas apibrėžti kaip ieškovės prievolės sudėtinė dalis, t. y. atsakovė įsigijo įrangą ir jos montavimo darbus kaip visumą. Sutartyje vartojamos prekių pirkimo–pardavimo santykius atitinkančios sąvokos (pvz., Sutarties 3 skirsnis „Prekių priėmimo–perdavimo tvarka“), kurios atitinka pirkimo–pardavimo sutarties turinį, apibrėžtą CK 6.305 straipsnio 1 dalyje. Sąlygų, kurios atitiktų vartojamas rangos sutarčių atvejais, Sutartyje nėra. Iš Sutarties sąlygų taip pat aišku, kad ieškovė įsipareigojo ne pagaminti filtracinius ir lietaus surinkimo šulinius pagal atsakovės užsakymą, o tokius daiktus parduoti atsakovei. Taigi vyraujantis interesas, išreikštas Sutartyje, – daiktų perdavimas už sutartą kainą atsakovei nuosavybės teise, o ne statybos rangos darbų atlikimas. Juolab, kad šulinių montavimo darbai turėjo būti standartinis veiksmas, kuriam atlikti nereikėjo didelių darbo apimčių ir kt. Kaip jau nurodyta, šulinių kaina – 2 479,34 Eur be PVM, o montavimo darbų – 247,93 Eur, t. y. montavimo darbų kaina yra dešimt kartų mažesnė nei prekių.

11. Atsižvelgus į šalių ginčo sutartinį interesą, taip pat į atsakovei parduotų prekių ir ieškovės atliktų darbų kainos santykį (prekių kaina dešimt kartų viršija darbų kainą), konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai, o Sutartis kvalifikuotina pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.645 straipsnio 4 dalis).

12. Kaip prieš tai pasisakyta, atsakovė pripažįsta, kad ieškovė įmonei pristatė ir perdavė Sąskaitoje Nr. 21/302 nurodytus daiktus: keturis filtracinius šulinius ir du lietaus surinkimo šulinius, juos sumontavo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Prieštaravimuose atsakovė nenurodo, kad turėtų pretenzijų dėl ieškovės įmonei perduotų šulinių, kaip savarankiškų daiktų, kokybės.

13. Atsakovė faktiškai teigia, kad ieškovė neteisingai sumontavo šulinius. Tačiau šio įmonės atsikirtimo nepagrindžia jokie įrodymai. Iš į bylą atsakovės pateiktų nuotraukų aišku tik tai, kad šuliniai buvo sumontuoti, tačiau ar tai padaryta nekokybiškai vien tik iš nuotraukų negalima nustatyti (b. l. 38–41). Aplinkybę, kad montavimo darbai turėjo būti atlikti tinkamai, patvirtina visetas kitų faktinių duomenų. Visų pirma, į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovė būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl šulinių kokybės (įskaitant montavimo dalį) (CK 6.348 straipsnio 1 dalis). Antra, taip pat nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų, kad montavimo darbai iš tiesų būtų buvę atlikti nesilaikant šalių sutartų sąlygų. Kaip galima spręsti iš atsakovės nurodytų aplinkybių, tariamas netinkamas šulinių montavimas turėjo būti vizualiai matomas. Taigi darbų trūkumas, jeigu toks buvo, turėjo būti ieškovei nurodytas arba daiktų perdavimo metu, arba nedelsiant po to (CK 6.337 straipsnio 2 dalis, 6.348 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovės paaiškinimas, kad reiškė ieškovei žodines pretenzijas, yra prieštaringas. Viena vertus, to nepatvirtini kiti įrodymai. Antra vertus, atsakovė nepaaiškina, kodėl ieškovei neįteikė rašytinės pretenzijos, jeigu įmonė nereagavo į žodžiu atsakovės pareikštas pretenzijas.

14. Priešingai nei teigia atsakovė, savarankiški daiktų priėmimo–perdavimo aktai neturėjo būti sudaryti. Aktų funkciją atliko ginčo sąskaitos. Tai įrašyta ne tik sąskaitoje Nr. 21/301, bet ir nurodyta Sutarties 3.4 punkte. Pagal šią sutartinę nuostatą prekių priėmimo–perdavimo įforminimas galėjo būti atliktas, pasirašant vieną iš šių dokumentų: priėmimo–perdavimo aktą, važtaraštį arba PVM sąskaitą–faktūrą. Ieškovės išrašytos sąskaitos atsakovei išsiųstos elektroniniu paštu 2021 m. lapkričio 19 d. (b. l. 11). Atsakovė neneigia, kad sąskaitas gavo. Taip pat atsakovė neįrodinėja, kad sąskaitas grąžino ieškovei ar pranešė, kad atsisako jas priimti. O tai reiškia, kad sąskaitas ir šulinius bei jų montavimo darbus atsakovė priėmė. Taigi atsakovė be pagrindo atsikerta remdamasi atliktų darbų priėmimo–perdavimo dokumento nepasirašymo faktu. Juolab, kad Sutarties objektas atsakovei faktiškai perduotas.

15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, prieitina prie išvados, kad atsakovės prieštaravimai nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. preliminaraus sprendimo išvadų pagrįstumo. Ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovė atsiskaitytų už įmonei parduotas ir perduotas prekes (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Dėl to preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Šioje vietoje pridurtina, kad, patenkinus ieškinį, pripažįstama tik tai, jog atsakovė turi pareigą sumokėti įsigytų daiktų kainą, nes nepagrįstai sustabdė savo prievolių vykdymą pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį, bet ne tai, jog atsakovė neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytais savo teisių gynybos būdais, jeigu tam yra faktinis pagrindas.

16. Taip pat pastebėtina, kad ginčo išsprendimo teisinis rezultatas būtų toks pats ir tuo atveju, jeigu šulinių montavimo darbai būtų kvalifikuoti kaip susitarimo dėl statybos rangos darbų atlikimo dalykas, o pati Sutartis kaip mišri, t. y. dalis dėl šulinių pardavimo kaip pirkimo–pardavimo, o dalis dėl montavimo darbų atlikimo kaip susitarimas dėl statybos rangos (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Montavimo darbų rezultatas atsakovei buvo perduotas ir tai padaryta laikantis Sutarties 3 skirsnyje nustatytos tvarkos. Atsakovė turėjo teisę reikšti ieškovei pretenzijas dėl montavimo darbų kokybės, tačiau nepagrindė, kad iki šiol tokią teisę būtų realizavusi CK XXIII skyriuje ir Sutartyje nustatyta tvarka. Kaip jau pasisakyta, įrodymų, kurie pagrįstų, kad šulinių įmonė negali naudoti pagal paskirtį, atsakovė į bylą nepateikė.

17. Prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo dalių, kuriomis iš atsakovės priteistas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimas, procesinės palūkanos, atsakovė nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, dėl paminėtų ieškovės reikalavimų atskirai nepasisakoma, nekartojant preliminariame sprendime išdėstytų motyvų.

18. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur. Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Steika“ 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.