Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-23 · Civilinė byla Nr. e2-1429-381/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-23
Bylos Nr.
e2-1429-381/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00490-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skaldikas“
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1429-381/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00490-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 126.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skaldikas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-4174-590/2015 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skaldikas“, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Skaldikas“ iškėlimo. Nurodė, kad 2015 m. kovo 2 d. duomenimis atsakovas skolingas valstybės biudžetui 1440,40 Eur. Mokestinės nepriemokos ieškovui išieškoti nepavyko, taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs, įmonė realizuotino turto neturi, visos išieškojimo galimybės išnaudotos, antstolis grąžino vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimumo aktu. Atsakovas nuo 2006 m. birželio 30 d. yra įgijęs likviduojamos įmonės statusą, likvidatorius V. M.. Ieškovo vertinimu, atsakovas negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, todėl, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis, atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka su bankroto bylos atsakovui UAB „Skaldikas“ iškėlimu. Nurodo, kad atsakovas įsiskolinimo VSDFV biudžetui 2015 m. kovo 13 d. neturi, visi UAB „Skaldikas“ darbuotojai atleisti 2006 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad įmonė veiklos nevykdo ir ieškovo nurodytos 1 440,40 Eur nepriemokos sumokėti negalės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Skaldikas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Skaldikas“ klausimą, vadovavosi teismui pateiktais duomenimis apie atsakovo turtinę ir finansinę padėtį: 2014 m. gruodžio 31 d. balansu, 2015 m. kovo 31 d. balansu, 2014 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, 2015 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, 2015 m. balandžio 30 d. kreditorių sąrašu. 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis atsakovas jokio turto neturėjo, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 020 Lt (2 612,37 Eur). 2015 m. kovo 31 d. balanso duomenimis atsakovas turto taip pat neturi, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 612 Eur. Byloje pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, jog pradelsti įsipareigojimai įmonės kreditoriams viršija pusę įrašyto į balansą turto vertės. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nuo 2006 m. birželio 30 d. yra įgijęs likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos interneto tinklalapyje skelbiamos informacijos apie draudėjo viešus duomenis matyti, jog UAB „Skaldikas“ neturi nei vieno apdraustojo (darbuotojo). Teismas sprendė, kad atsakovas veiklos nebevykdo, pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl jį laikė nemokiu ir atsakovui iškėlė bankroto bylą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administratorių atrankos kompiuterinė programa atsakovo bankroto administratoriumi pasiūlė skirti UAB „Reniva“. Teismui nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių šio administratoriaus kandidatūra būtų pripažintina netinkama, teismas atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Reniva“ (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis).

Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad VMI sutinka su atsakovo pasiūlymu dalį skolos sumokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taip pat nėra aišku, iš kokių lėšų bus dengiamas įsiskolinimas, nes iš paties atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog įmonė neturi jokio turto ir yra nemoki.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas UAB „Skaldikas“ (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas aktyviai veda derybas su VMI dėl skolos padengimo, todėl ginčo išsprendimo priemonės nėra išsemtos, apelianto akcininkai yra pasiruošę padengti įmonės įsiskolinimą VMI asmeninėmis lėšomis. VMI iš esmės yra vienintelis apelianto kreditorius, nes likusią apelianto įsiskolinimų dalį sudaro skola likvidatoriui V. M., atsiradusi pagal pavedimo sutartį už likvidavimo paslaugas. Likvidatorius jokių pretenzijų apeliantui nereiškia bei sutinka atidėti savo reikalavimų patenkinimo terminą.Teismas apelianto nurodytas aplinkybes nepagrįstai vertino kritiškai bei vadovavosi išimtinai tik apelianto finansinės atskaitomybės duomenimis, dėl ko nepagrįstai skubiai iškėlė apeliantui bankroto bylą, nors ginčas gali būti išspręstas taikiai.

Atsiliepimas

Pareiškėjas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į atskirąjį skundą nepadavė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atskirasis skundas netenkintinas

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Skaldikas“ pagal VMI ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Be to, įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Pažymėtina, jog bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje detalizuojama, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas dėl atsakovo mokumo, rėmėsi atsakovo pateiktais 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. kovo 31 d. balansais, 2014 m. gruodžio 31 d. bei 2015 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitomis. Pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovas UAB „Skaldikas“ turto neturėjo, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 020 Lt (2 612,37 Eur) (b. l. 37). Pagal 2015 m. kovo 31 d. balansą įmonė turto taip pat neturėjo, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 612 Eur (b. l. 35). Iš 2014 m. gruodžio 31 d. bei 2015 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, jog įmonė neturi jokių pajamų (b. l. 38 ir b. l. 36).

VMI 2012 m. lapkričio 13 d. Nr. (23.17-08)-320-55528 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką prievolių ataskaitoje nurodyta, kad mokesčių mokėtojo UAB „Skaldikas“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų pateikimo datos buvo 2008 m. spalio 21 d. ir 2010 m. lapkričio 11 d. Taigi, atsakovo įsipareigojimai VMI yra pradelsti. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną byloje nebuvo duomenų, kad nurodytų prievolių bendra suma – 4 973,43 Lt (1 440,40 Eur) – bent iš dalies būtų padengta. Tai įrodo, kad atsakovas UAB „Skaldikas“ jau kelis metus nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir tai sudaro pagrindą įmonę pripažinti nemokia.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto UAB „Skaldikas“ pateiktas 2015 m. gegužės 25 d. prašymas neįrodo, jog apeliantas aktyviai vedė derybas su kreditoriumi VMI dėl skolos padengimo. Prašymas pateiktas likus tik vienai dienai iki pirmosios instancijos teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo, juo prašoma VMI atsiimti pareiškimą iki bylos nagrinėjimo pradžios ir apie tai informuoti apeliantą. Pažymėtina tai, kad prašyme pateikti deklaratyvūs teiginiai, jog UAB „Skaldikas“ akcininkai surado galimybę padengti dalį 500 Eur dydžio skolos, o likusią skolos dalį sumokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d., nėra pagrįsti jokiais įrodymais apie šiuos apelianto ketinimus, pavyzdžiui, lėšų pervedimo ieškovui VMI kvitu ar skolos grąžinimo tvarkaraščiu ir pan. (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas UAB „Skaldikas“ kartu su prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jog VMI sutinka su atsakovo pasiūlymu bei iš kokių lėšų bus dengiamas įsiskolinimas, kadangi įmonė neturi jokio turto ir yra nemoki.

Apelianto teiginys, kad be VMI vienintelis kitas UAB „Skaldikas“ kreditorius yra įmonės likvidatorius V. M., kuris nereiškia pretenzijų apeliantui bei sutinka atidėti savo reikalavimų patenkinimo terminą, nėra tinkamai pagrįstas įrodymais ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms, jog UAB „Skaldikas“ yra nemoki įmonė ĮBĮ prasme. Kaip minėta, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje detalizuojama, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nutarties priėmimo dieną UAB „Skaldikas“ pradelstų įmonės įsipareigojimų suma viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, nes turto atsakovo balanse nėra.

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino UAB „Skaldikas“ finansinę būklę ir vadovavosi išimtinai tik apelianto finansinės atskaitomybės duomenimis, dėl ko nepagrįstai skubiai iškėlė bankroto bylą, nors ginčas gali būti išspręstas taikiai, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. gegužės 26 d. nutartį, vadovavosi ĮBĮ ir CPK numatyta tvarka ir terminais, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad bendrovė neturi jokio turto ir lėšų šaltinio padengti skolas kreditoriams. ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad bankroto byla nutraukiama, kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neprarado galimybės taikiai išspręsti ginčo ir pasiekti susitarimą su kreditoriumi VMI dėl skolos grąžinimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas