Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, nedalyvaujant pareiškėjams N. S.-B. ir M. B., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2336-849/2015 pagal pareiškėjų N. S. –B. ir M. B. prašymą dėl bažnytinės santuokos, įtrauktos į civilinės metrikacijos apskaitą, apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjai N. S.-B. ir M. B. kreipėsi į teismą su prašymu dėl bažnytinės santuokos, įtrauktos į civilinės metrikacijos apskaitą, apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutuoktinių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) J. R.. Įrašas apie tai santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad bendro ūkio neveda, kartu negyvena, santykiai tarp jų nutrūkę. Santuokos iširimo priežastimis nurodė palaipsniui išryškėjusį charakterių nesuderinamumą, skirtingus požiūrius į šeimą, teigė, kad šeima yra faktiškai iširusi, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Santuokoje turi nepilnametį sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Jo auklėjimo bei išlaikymo klausimus, turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų klausimus aptarė Sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Pareiškėjų prašymą tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) J. R. sudarytos bažnytinės santuokos tarp M. B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S.-B., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtrauktos į apskaitą Molėtų rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašą (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendru sutikimu.

Panaikinus bažnytinės santuokos, įtrauktos į civilinės metrikacijos apskaitą, apskaitos akto įrašą, pareiškėjai N. S.-B. palikti ikisantuokinę pavardę ,,S.“, pareiškėjui M. B. - pavardę ,,B.“.

Patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių nustatant, kad:

„1. Banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

2. Pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad šios sutarties sudarymo metu abu yra darbingi, neturi sveikatos sutrikimų, galinčių lemti būtinybę aptarti tarpusavio išlaikymo klausimus, susitaria, kad po santuokos nutraukimo vienas kitam išlaikymo neteiks ir išlaikys save patys.

3. Sūnaus A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina N. S. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

4. M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo pareiškimo teismui padavimo dienos (2015-05-22) iki sūnaus pilnametystės moka po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymo dydį kasmet indeksuojant valstybės nustatyta tvarka. Sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina N. S. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini) - LR CK 3.185 str. 1 d.

5. M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kartu rūpinasi sūnaus A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauja sūnaus auklėjime.

6. Santuokos metu N. S. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) 2008-06-04 priėmimo - perdavimo akto Nr. 8056 ir pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 8055 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – 1/4 dalis buto (unikalus Nr. 1997(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė - 14 700 Eur (keturiolika tūkstančių septyni šimtai eurų), vertė nustatyta pagal VĮ "Registrų centras" viešą vidutinių rinkos verčių paieškos šaltinį http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp įrašius unikalų numerį, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas AB SEB bankui (į. k. 112021238, 2006-12-07 Hipotekos registro pranešimą apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)) - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka N. S. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

7. Santuokos metu M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) 2008-06-04 priėmimo - perdavimo akto Nr. 8056 ir pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 8055 pagrindu įgytas nekilnojamasis turtas – 1/4 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė - 14 700 Eur (keturiolika tūkstančių septyni šimtai eurų), vertė nustatyta pagal VĮ "Registrų centras" viešą vidutinių rinkos verčių paieškos šaltinį http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp įrašius unikalų numerį, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas AB SEB bankui (į. k. 112021238, 2006-12-07 Hipotekos registro pranešimą apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)) - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

8. Santuokos metu M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (automobilio vidutinė rinkos vertė apie 2 100 Eur) - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

9. Santuokos metu M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įgyta transporto priemonė - keleivinis automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (automobilio vidutinė rinkos vertė apie 450 Eur) - po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise pasilieka M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

10. Santuokos metu 2008-06-04 M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. S. – B.(a. k. (duomenys neskelbtini) G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu su AB SEB banku sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo visi sutartiniai įsipareigojimai ir teisės pagal šią sutartį pasilieka kredito gavėjams M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. S. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju atsako M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. S. – B. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai.

11. Bendrai įgyti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys bei visas kitas kilnojamasis turtas pasidalijamas iki santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

12. Turtas, priklausantis kiekvienam pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, yra nedalintinas, ir po santuokos nutraukimo šio turto teisinis rėžimas nesikeičia, todėl jo padalinimo klausimas santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje nesprendžiamas.

13. Abiems sutuoktiniams yra žinomas ir išaiškintas LR CK 3.53 str. 3 p., kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo.“

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjas M. B. apeliaciniu skundu (b.l. 95-100) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2336-849/2015 dėl santuokos nutraukimo ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo palikti nenagrinėtą.

Jis su pareiškėja dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu kreipėsi vien tik pareiškėjos

pageidavimu ir iniciatyva, nors rimtų problemų neturėjo, todėl, jo manymu, šeimą įmanoma išsaugoti. Skyrybų procesą inicijavo jo sutuoktinė, jos pageidavimu procesinius dokumentus, neįsigilinęs į jų reikšmę, jis pasirašė ir tik vėliau suprato, kad to nereikėjo daryti, nes šeima nėra iširusi. Reikia įvertinti, kad jie augina aštuonerių metų sūnų A., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau kuris gyvena su juo (pareiškėju) ir nenori iš buto išsikelti ir gyventi su motina. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką neįpareigoja teismo besąlygiškai santuoką nutraukti. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar tikrai jų santuoka iširusi, tik tada patenkinti prašymą.

Pareiškėjo nuomone, buvo padaryta klaida ir jo pasirašytoje sutartyje dėl santuokos

nutraukimo pasekmių, konkrečiai dėl santuokos metu įgyto pareiškėjos vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto – ¼ dalies buto. Šis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalintinas, buvę sutuoktiniai laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Šią sutartį jis pasirašė gerai neįsigilinęs į jos turinį

Pareiškėja N. S.-B. atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 103-105) nurodė, kad su atsakovo apeliaciniu skundu ji nesutinka, prašo šį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodo, kad jos su pareiškėju santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, nes tarp sutuoktinių nebuvo ginčo. Pareiškėjai pasirašė santuokos nutraukimo dokumentus, kuriuose buvo prašoma bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo abu pareiškėjai. Teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pareiškėjų santuoką nutraukė. Todėl aplinkybės, kad apeliantas dėl aplaidumo nepakankamai domėjosi parengtais dokumentais, neturėtų sukelti jai, kaip pareiškėjai, neigiamų pasekmių. Apeliaciniame skunde pateiktos tikrovės neatitinkančios ir įrodymais nepatvirtintos aplinkybės negali būti pagrindu teismo priimtą sprendimą panaikinti ir bylą nagrinėti iš naujo. Jos ir apelianto santuoka yra iširusi, jų tolimesnis gyvenimas yra neįmanomas be meilės, o ji apelianto nemyli, pastarais pareikalavo, kad ji grąžintų jam visas dovanas, tame skaičiuje ir sutuoktuvių žiedą, be to, paėmęs raktus, apribojo jos galimybes patekti į butą, kurio dalis yra ir jos nuosavybė. Nepagrįstai pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia ir apie netinkamą buto pasidalijimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu panaikino Joniškio (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjų M. B. ir N. S.-B. sudarytos bažnytinės santuokos (duomenys neskelbtini) įtraukimo į apskaitą Molėtų rajono savivaldybės administracijos CMS akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtino šių asmenų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių. Šį teismo sprendimą apeliaciniu skundu skundžia pareiškėjas M. B.. Jis teigia, kad teismas privalėjo išsiaiškinti, ar tikrai pareiškėjų santuoka iširusi, tik tada patenkinti prašymą, kadangi bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką neįpareigoja teismo besąlygiškai santuoką nutraukti, o be to, jo nuomone, buvo padaryta klaida ir jo pasirašytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, pripažįsta, kad pareiškėjo M. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą nėra pagrindo, todėl šį sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip apeliacinės instancijos teismas nusprendžia dėl šių priežasčių.

CK 3.49 straipsnio, įtvirtinančio santuokos pabaigos atvejus, 2 dalyje nustatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51?3.54 straipsniai), vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55-3.59 straipsniai) arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.60-3.65 straipsniai). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo išspręstas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino (sumarinio) proceso, kurį reglamentuoja CPK 538-541 straipsniai, tvarka. Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, nes nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kurio nors teisių, ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti (CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys, CK 3.54 straipsnis). Nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (CK 3.51 straipsnis). CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta, t. y. ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, ar sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Alytaus rajono apylinkės teismas, kaip pripažįsta apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2015 m. birželio 29 d. sprendimą, šios tvarkos laikėsi.

Teismas ir šia tvarka spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pagal bendrą sutuoktinių prašymą turėjo teisę vieno sutuoktinių prašymu ar savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 str.). Tačiau tam, kad tokį terminą susitaikyti nustatytų, teismas privalėjo turėti duomenų, suteikiančių pagrindą vertinti, kad santuoka tikrai dar nėra iširusi. Apeliantas, pirmosios instancijos teismo prašęs santuoką nutraukti, tik apeliaciniame skunde nurodė, kad, jo manymu, šeima dar nėra galutinai iširusi, ją dar galima išsaugoti. Šiam apelianto argumentui atsiliepime į apeliacinį skundą prieštarauja pareiškėja N. S.-B.. Tam, kad išsiaiškinti, kodėl apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė apie galimybes išsaugoti šeimą, taip pat ar pagrįstai pareiškėja prieštarauja dėl apelianto nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas bylą pagal M. B. apeliacinį skundą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Į teismo posėdį neatvykus apeliantui ir nepateikus papildomų įrodymų, nenurodžius argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų nesutikti su pareiškėjos prieštaravimuose pareikšta nuomone, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais apie tai, kad šeima dar nėra galutinai iširusi.

Antrasis apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad buvo padaryta klaida ir jo pasirašytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, konkrečiai dėl santuokos metu įgyto pareiškėjos vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto – ¼ dalies buto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat nepagrįstas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (b.l. 52-53) matyti, kad abu pareiškėjai gyvendami santuokoje 2008-06-06 įgijo po ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Preziumuojama, kad kiekvienas iš sutuoktinių jo vardu įregistruotą buto dalį įgijo kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl Sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pareiškėjai turėjo pagrindą susitarti, kad jiems asmeninės nuosavybės teise priklausys po ¼ buto dalį ir tai nepažeidžia nei vieno iš jų teisių bei teisėtų interesų. Sutikti su apelianto teiginiais, kad kiekvienas jų buto dalis įgijo dalinės, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teise, negalima. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.