Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš Telšių rajono savivaldybės 81 065 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 1998 m. įrengus pralaidą per kelią (duomenys neskelbtini), ir gyvenvietės link nuleidus paviršinį vandenį, prasidėjo potvyniai pareiškėjos ir kaimynų sklypuose. 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, iškritus rekordiniam kritulių kiekiui, jos vyrui R. J. priklausantis sklypas buvo visiškai apsemtas, vanduo jame laikėsi iki gegužės pabaigos. Pasak pareiškėjos, kylančių potvynių priežastys yra per pralaidą (duomenys neskelbtini) gatvėje tekantis vanduo ir mokyklos/darželio teritorijoje užsikimšęs drenažo rinktuvas. (duomenys neskelbtini) gatvė su pralaida priklauso Telšių rajono savivaldybei, o užsikimšęs drenažo rinktuvas yra savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Tačiau Telšių rajono savivaldybė nuo 2001 m. nenustatė kylančių potvynių priežasčių ir nieko nedarė, kad būtų sutvarkyta vandens nutekėjimo sistema, dėl ko pareiškėjos šeima patyrė didelius materialinius nuostolius. Teigė, kad Telšių rajono savivaldybė neveikė taip, kaip turėjo veikti, nesiėmė priemonių problemai išspręsti.

Šalies argumentai

Šiaulių apygardos administracinis teismas, susipažinęs su skundu, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtinto melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 4, 11.1, 11.2 punktus, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninę priežiūrą organizuoja savivaldybių administracijų, melioracijos specialistai, atsakingi už valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų melioracijos srityje vykdymą, jie atlieka melioracijos statinių nuolatines, sezonines ir neeilines apžiūras, organizuoja periodinį melioracijos statinių techninės būklės vertinimą, pastebėtų melioracijos statinių defektų ir deformacijų šalinimą, remonto ir rekonstravimo darbus. Pareiškėja reikalauja atlyginti turtinę žalą, kuri kilo dėl to, kad Telšių rajono savivaldybė nevykdė jai priskirtų funkcijų (techninės melioracijos įrenginių priežiūros), nesiėmė nustatyti potvynio atsiradimo priežasčių, netinkamai prižiūrėjo savo turtą. Tai yra civilinio teisinio pobūdžio santykiai, todėl padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategoriją.