Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2017-08-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-424-607/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-08-08
Bylos Nr.
A8.-424-607/2017
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00278-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Pažeidėjas
S. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-424-607/2017Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00278-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 9.20.4; 21.9.10.(S)Registro Nr. ROIK: 17069528028
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugpjūčio 8 d.Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Žebelienė,sekretoriaujant Rasai Laurinskytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V.,institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui Juozui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą pagal LR Administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 192 straipsnio 2 dalį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atliekant UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėjimo stebėseną, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) mokestinių prievolių skyriaus vyresnioji specialistė V. S. nustatė, kad Bendrovė nesumokėjo 4 155 Eur mokėtino PVM už 2017 m. balandžio mėnesį. Pagal Klaipėdos apskrities VMI su Bendrove susijusių apskaitos operacijų ataskaitos duomenis, Bendrovė 2017-05-29 buvo skolinga 4155 Eur PVM. Bendrovė nustatytu terminu nesumokėdama PVM pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau- PVM įstatymas) 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio įstatymo 89 straipsnio nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio PVM įstatymo 85 straipsnio nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Pagal PVM įstatymo 85 straipsnį, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija (forma FR0600) turi būti pateikta, o mokėtina PVM suma ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, t. y. už kovo mėnesį iki balandžio 25 d. sumokama VMI. Bendrovės vadovas būdamas atsakingas už savalaikį mokesčių sumokėjimą, savo veiksmais pažeidė 2002-03-05 PVM įstatymo 85 straipsnio, 90 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokesčio mokėtojo pareigas, laiku ir tiksliai vykdyti mokestines prievoles. Šiais veiksmais S. V., būdamas Bendrovės direktoriumi, padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK) 192 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. V. kaltę pripažino ir paaiškino, kad bendrovei yra skolingi ūkio subjektai ir gyventojai, dėl to trūksta apyvartinių lėšų savalaikiam mokesčių padengimui. Paaiškino, kad įmonė priklausoma nuo gyventojų atsiskaitymų. Bendrovės veikla susideda iš kaimiškų vietovių, žmonės pensininkai, neturi stabilių pajamų, o tai įtakoja įmonės finansinę padėtį. Vandens tiekimas sumažėjo 40 procentų, didelė dalis žmonių taupo, išvažiuoja. Nurodo, kad ši veika padaryta netyčiniais veiksmais, nes trūksta apyvartinių lėšų, kurių pakankamai nesurenka iš gyventojų todėl ir negali tinkamai atsiskaityti.

VĮ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas J. A. G. posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie padarytą pažeidimą, S. V. už tą patį pažeidimą buvo baustas 2017-05-22, paskiriant jam 75 Eur dydžio baudą, kurią sumokėjo 2017-06-06. Nurodė, jog pažeidimas padarytas pakartotinai, todėl veika kvalifikuojama pagal 192 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad bendrovės vadovas paaiškino, kad bendrovė neturi apyvartinių lėšų, todėl neturi už ką sumokėti PVM mokesčio, tačiau įstatymas nenumato jokių išlygų. Jis atsižvelgia į bendrovės sunkią finansinę situaciją, neprieštarauja LR ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui, teismui paskiriant mažesnę nuobaudą nei numatyta 192 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažįsta visiškai. Pažeidimas, be jo prisipažinimo, įrodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos byloje pateiktuose dokumentuose iš kurių matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo PVM mokesčio už 2017 m. balandžio mėnesį, todėl Bendrovė 2017-05-29 VMI buvo skolinga 4 115 Eur PVM. Kadangi PVM nebuvo sumokėtas laiku, Bendrovė pažeidė 2002-03-05 PVM įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodančias, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota minėto įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta ne vėliau kaip iki šio PVM įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, tai yra iki kito mėnesio 25 dienos. Dėl šių aplinkybių pažeidimas teisingai yra kvalifikuotinas pagal ANK 192 straipsnio 2 dalį, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra baustas administracine tvarka pakartotinai už nesavalaikį PVM nesumokėjimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Teismų praktikoje nustatyta, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4-2013).

Skiriant nuobaudą S. V. atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. V. paaiškino, kad iš įstatymo kylančio reikalavimo laiku sumokėti PVM nevykdė dėl blogos Bendrovės finansinės padėties. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas laiko, kad nors ir minimalios šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos paskyrimas neatitiks nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), o bus paskirta aiškiai per griežta nuobauda, todėl S. V. atžvilgiu taikytinas ANK 34 straipsnio 5 dalis ir paskirtina bauda mažintina iki 200 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 22-23 straipsniais, 630 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3, 4 dalimis, 34 straipsnio 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. V. pripažinti kaltu pagal LR ANK 192 straipsnio 2 dalį ir paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 17069528028.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 d. nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Žebelienė