Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų M. P. ir T.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš J. L. priteista M. P. 6742,57 Lt turtinės žalos bei 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir T. P. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo T. P. 5245 Lt dydžio civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.J.L. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų tokiomis aplinkybėmis: 2004 m. gruodžio 25 d. 15.30 val. – 21.00 val. laikotarpyje V.J.L., apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), B. P. gyvenamojo namo priestato kambaryje dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto su sugyventine J. R. metu sudavė jai septynis smūgius metaliniu batsiuvio kurpaliu į gyvybiškai svarbią vietą – galvos kairę pusę, padarydamas penkias muštines žaizdas ir du odos nubrozdinimus galvos kairėje pusėje su įspaustiniu kaukolės skliauto kaulų lūžiu, pereinančiu į pamato kaulus su smegenų kairės smilkininės skilties audinio suardymu, vieną smūgį pjaunančiu įrankiu į krūtinės dešinę pusę žemiau raktikaulio, padarydamas paviršinę pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje žemiau raktikaulio, vieną smūgį pjaunančiu įrankiu į kairio peties viršutinį paviršių, padarydamas paviršinę pjautinę žaizdą kairio peties viršutiniame paviršiuje, dvylika smūgių virtuviniu peiliu į kaklo priekinį paviršių, padarydamas dvylika kiauryminių durtinių-pjautinių žaizdų kaklo priekiniame paviršiuje su stambiųjų kaklo kraujagyslių, poraktikaulinių venų, poraktikaulinių arterijų, skydliaukės trachėjos, stemplės bei plaučių viršutinių skilčių aklinu sužalojimu, ko pasėkoje nuo ūmaus kraujavimo iš sužalotų kaklo bei plaučių kraujagyslių J. R. mirė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantai M. P. ir T. P. prašė apeliacinį skundą patenkinti bei patikslino apeliacinio skundo reikalavimą civilinio ieškinio dalyje - dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantai prašė papildomai kiekvienam iš jų priteisti po 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad teismas, priteisdamas nedidelį neturtinės žalos dydį, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas nustatė, kad nukentėjusioji buvo nužudyta itin žiauriai, nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nepataisomos. Mano, kad nuteistojo turtinė padėtis negali sąlygoti neturtinės žalos dydžio.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, apeliantų prašymą griežtinti nuteistajam bausmę atmesti, o dėl civilinio ieškinio dydžio padidinimo patenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų M. P. ir T. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. V. J. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. ir jis pagrįstai už šio nusikaltimo padarymą nuteistas.

Apeliantai neginčija nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad nuteistajam paskirta per švelni bausmė ir nepagrįstai sumažintas neturtinės žalos dydis. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Neturtinius asmens interesus saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). Pagal BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal BPK 115 str. teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, esant reikalui, turi vadovautis ne tik Baudžiamojo proceso, bet ir atitinkamomis materialiosios teisės normomis. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus nustato Civilinio kodekso normos, kuriomis ir reikia vadovautis sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Nors žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją ir kt.) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Paprastai didžiausia neturtinė žala nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose padaroma asmenims, kurie emociškai labai susiję su nužudytu asmeniu. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Tačiau neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Be to, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymai nenustato. Todėl teismai, priteisdami asmeniui padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus žalą padariusio asmens interesus, t. y. į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Taigi siekti teisingumo reiškia siekti protingos skirtingų interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems M. P. ir T. P. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo V.J.L. veiksmais, kuriais buvo atimta gyvybė jiems artimam žmogui. Nužudytoji J. R. buvo nukentėjusiosios M. P. dukra ir nukentėjusiojo T. P. sesuo. Be abejonės M. P. kaip motina ir T. P. kaip brolis dėl tragiškos nukentėjusiosios J. R. mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Tačiau nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį turinčių kriterijų, atsižvelgiama ir į nužudytosios bei nukentėjusiųjų tarpusavio socialinius ir emocinius ryšius. Kaip matyti iš bylos duomenų, nužudytoji jau buvo sukūrusi savo šeimą ir gyveno atskirai. Nukentėjusioji M. P. parodė, kad dukra J. R. apie 3 metus gyveno atskirai ir ji pas dukrą nuvažiuodavo retai (t.2 b.l. 88). M. P. prašydama priteisti jai neturtinę žalą nurodo, kad po dukters nužudymo liko našlaičiu jos sūnus. Tačiau iš D. R. parodymų bei S. R. parodymų matyti, kad nužudytosios sūnus D. R. gyvena su tėvu – S. R. ir močiute – tėvo motina (t.1 b.l. 88; t.2 b.l. 92). Nukentėjusysis T. P. parodė, kad su seserimi bendravo mažai, nesimatė su ja apie 3 metus (t.1 b.l. 60-61; t.2 b.l. 90). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. P. paaiškino, kad nužudytoji sesuo yra dirbusi jo vadovaujamoje UAB, bet jis ją dėl girtavimo iš darbo atleido ir toliau su ja nebendravo. Įvertinus šias aplinkybes negalima teigti, kad nužudytąją su motina ir broliu siejo ypač glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai.

Be to, kaip jau buvo minėta, nustatant neturtinės žalos dydį, reikia įvertinti ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistais yra senyvo amžiaus, antros grupės invalidas, oficialiai nedirba, neturi turto, iš jo yra priteista pakankamai didelė suma turtinės žalos atlyginimui. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje, nuteistasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Todėl priteisus iš nuteistojo nukentėjusiųjų prašomą neturtinę žalą, jis neturėtų realių galimybių ją atlyginti ir toks sprendimas nepateisintų pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priteisė tik dalį nukentėjusiųjų prašomos neturtinės žalos, t.y. nukentėjusiajai M. P. 20000 litų bei nukentėjusiajam T. P. 5000 Lt.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog be pagrindo nepriteista neturtinė žala ir B. P. Iš bylos duomenų matyti, kad B. P. yra nužudytosios tėvas, tačiau jis šioje byloje nėra pripažintas nei nukentėjusiuoju, nei civiliniu ieškovu, todėl jo prašymas dėl neturtinės žalos jam atlyginimo negali būti svarstomas.

Nukentėjusieji taip pat nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, mano, kad teismas paskyrė nuteistajam per švelnią bausmę.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Ją skiriant atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: padarytas labai sunkus nusikaltimas, neatstatomos pasekmės, kaltės formą, bei į sunkinančią nuteistojo atsakomybę aplinkybę – jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra senyvo amžiaus, antros grupės invalidas. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismas paskyrė nuteistajam bausmę atitinkančią straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą nustatytą bausmės vidurkį. Apeliantai skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl pagrindo griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę nėra.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų M. P. ir T. P. apeliacinį skundą atmesti.