- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- I-1662-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00832-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Algio Markevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės 2014 m. birželio 12 d. administracinį aktą Nr. MSD-127 ir įpareigoti atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. 13:23 val. skundą Kauno rajono savivaldybės merui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui, reg. Nr. G-7, į jį atsakyti bei atlikti prašomus veiksmus (b.l. 2-3).
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie vykdytą administracinę procedūrą, tuo pažeidžiant pareiškėjo ir A. J. teises, numatytas Viešojo administravimo įstatymo 20, 23, 27, 28, 30, 33, 34 straipsniuose ir atitinkamose jų dalyse, t. y. pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su dokumentais, gautais administracinės procedūros metu, duoti paaiškinimus, dalyvauti tikrinant duomenis vietoje, tikrinant, ar skunde įvardinti asmenys neturi jokių duomenų apie galimai vykdytą A. J. apklausą, nustatant, kokių duomenų, kurie asmenys ir kada neturėjo ir ar gali patvirtinti V. J. skunde nurodytas aplinkybes. A. J. bei kitiems asmenims raštu nepranešta apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje, neapklaustos A. J. ir V. J. , nepatikrinti faktiniai duomenys vietoje, nepateikti teikimai. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog atsakovo neatlikti veiksmai pažeidė skunde nurodytų teisės aktų reikalavimus ir šiuo pagrindu pareiškėjas prašė teismo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b.l. 35-36) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundo reikalavimais nesutinka, kadangi atsakovas nėra įgalintas ir neturi teisės kontroliuoti kaip atliekamas ikiteisminis tyrimas bei daryti jam įtaką, aiškintis, dėl kokių priežasčių yra galimai atliekami ar neatliekami įvairaus pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pareiškėjo teiginiai neva dėl atsakovo kaltės jis patyrė ilgalaikį ir sistemingą psichologinį kankinimą yra nepagrįsti, tai tik pareiškėjo samprotavimai ir prielaidos. Atsakovas pareiškėjui nedraudė susipažinti su administracinės procedūros eiga, jis galėjo pateikti papildomus paaiškinimus, nesuvaržė jo teisių, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje. Pareiškėjo argumentai, jog atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies nuostatas ir tai yra pagrindas naikinti atsakovo 2014 m. birželio 12 d. administracinį aktą MSD-127 yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas. Administracinio akto panaikinimo pagrindai nurodyti LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje, tačiau pareiškėjas neįrodė nei vieno šioje teisės normoje nurodyto skundžiamo akto panaikinimo pagrindo, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 m. birželio 12 d. administracinio akto Nr. MSD-127 teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d., 13:23 val. pateikė skundą Kauno rajono savivaldybei, kuris savivaldybėje buvo gautas 2014 m. gegužės 16 d. ir registruotas Nr. G-7 (b.l. 5-9). Pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. skundu prašė priimti administracinį sprendimą ir pareiškėjui raštu suteikti išsamią informaciją jo nurodytais klausimais bei atlikti skunde nurodytus veiksmus. Kauno rajono savivaldybės meras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2014 m. birželio 12 d. ginčijamu aktu Nr. MSD -127 atsakė į pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog Kauno rajono savivaldybė nėra įgaliota institucija kontroliuoti kaip atliekamas ikiteisminis tyrimas ar daryti jam įtaką, t. y. aiškintis dėl kokių priežasčių yra galimai atliekami ar neatliekami įvairaus pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai (b.l. 4).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja LR viešojo administravimo įstatymo, LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normos.
Pagal LR viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nagrinėjamojoje byloje, analizuojamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, kildintini iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo (b.l. 28-30). Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Taigi, pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. 13:23 val. skundas pagal jo turinį ir prašomos suteikti informacijos pobūdį, laikytinas prašymu, susijusiu su pareiškėjo teise gauti informaciją.
LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau - Įstatymas) reglamentuoja teisės gauti informaciją įgyvendinimo tvarką ir valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant asmenims informaciją. Asmenų prašymų viešojo administravimo institucijoje nagrinėjimo tvarką detalizuoja LR Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 39-44 punktuose nustatyta tvarka dėl atsakymų į prašymus parengimo, išsiuntimo (įteikimo) bei apskundimo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno rajono administracijos direktorius 2014 m. gegužės 22 d. įsakymu „Dėl piliečio V. J. 2014 m. gegužės 16 d. skundo nagrinėjimo“ Nr. ĮS-915 sudarė komisiją pareiškėjo skundo nagrinėjimui (b.l. 37). Atsakovas skundą išnagrinėjo ir priėmė ginčijamą 2014 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. MSD-127, kuriame nurodė, jog atsakovas nėra įgalintas ir neturi teisės kontroliuoti, kaip atliekamas ikiteisminis tyrimas ir daryti jam įtaką, aiškintis, dėl kokių priežasčių yra galimai atliekami ar neatliekami įvairaus pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai (b.l. 4).
Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, pažeidė LR viešojo administravimo įstatymo straipsnių nuostatas, raštu nepranešė apie teisę dalyvauti administracinėje procedūroje, neatliko pareiškėjo nurodytų skunde asmenų apklausos, nepateikė teikimų pagal šio įstatymo 33 straipsnį bei pažeidė įstatymo 34 straipsnį.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kadangi pagal Taisyklių 30 punktą asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų (Taisyklių 31 punktas). Analogiškos nuostatos nurodytos ir LR viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje. Taisyklių 40 punktas nurodo, jog atsakymas į prašymą parengiamas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas išsiunčiamas (įteikiamas) asmeniui, o kitas lieka institucijoje. Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 41.3. punktas). Darytina išvada, jog atsakovas neturėjo pareigos pranešti atskirai pareiškėjui dėl pradėtos administracinės procedūros, nes pagal Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra asmens skundas (šiuo atveju pareiškėjo prašymas). Minėto įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos nenustato imperatyvo dėl asmens apklausos. LR viešojo administravimo subjektui palikta teisė spręsti ar tikslinga ir būtina atlikti reikiamus įstatymo numatytus veiksmus, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, atsižvelgusi į nurodytus argumentus, vertina, kad atsakovas šiuo atveju nepažeidė LR viešojo administravimo įstatymo bei Taisyklių normų ir tinkamai atliko administracinę procedūrą pagal pareiškėjo skundą. Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas galėjo susipažinti su administracinės procedūros eiga, jis galėjo pateikti papildomus paaiškinimus, šios aplinkybės papildomai buvo nurodytos atsakovo 2014 m. liepos 16 d. rašte Nr. MSD-164 (b.l. 40).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad neteisėtas ir naikintinas ginčijamas atsakovo administracinis aktas, kadangi atsakovas nesuteikė prašomos informacijos vadovaudamasi LR asmens duomenų apsaugos įstatymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad prašyta informacija buvo susijusi su pareiškėjo sutuoktine A. J. . Pažymėtina, jog pagal LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kurio tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Be to pagal LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį įstaigų pareiga teikti pareiškėjams informaciją, tačiau pareiškėjas turi teisę gauti privačią informaciją apie save, išskyrus LR įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama. Privati informacija apie save pareiškėjui pateikiama šio įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą ir įstatymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatybę (LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 str.).
Apibendrinus minėtą teisinį reglamentavimą dėl informacijos pateikimo nesusijusios su pareiškėjo asmeniu, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas pagrįstai vadovavosi Asmens duomenų apsaugos įstatymo normomis, o nurodyti pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo skundo motyvas, jog priimtas ginčijamas atsakovo sprendimas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio nuostatų, yra nepagrįstas. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimas parengiamas dviem egzemplioriais, vienas iš jų įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, kitas lieka viešojo administravimo subjektui ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Skundžiamas administracinis aktas pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis, jame nurodyta konkreti faktinė informacija bei jos įvertinimas. Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas minėtų įstatymų ir Taisyklių nustatyta tvarka, nepažeidžiant administracinių procedūrų nustatytos tvarkos ir terminų. Teisėjų kolegija pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumu, nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno rajono savivaldybės 2014 m. birželio 12 d. administracinį aktą Nr. MSD-127 ir įpareigoti atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. 13:23 val. skundą Kauno rajono savivaldybės merui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui, reg. Nr. G-7, į jį atsakyti bei atlikti prašomus veiksmus, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais bei 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.