Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad gegužės 4 d., 7 valandą sulaukė iš B. B. žinutės, šis pasiūlė eiti į „rabočkę“ ir B. B., G. J., jis ir dar 8 asmenys susitiko prie KTU esančio parkelio. Tada visi, su kuriais susitiko, kalbėjosi apie tai, kaip sekasi, nutarė nueiti iki PC „Molo“, suko prie KTU esančių parkelių. Ten B paaiškino, kad reikės apiplėšti parduotuvę, jis sutiko. Visi susitiko prie KTU ir aptarinėjo, kaip jis panaudos pistoletą, o B su G ims daiktus, esančius parduotuvėje. Tada atėjo kiti žmonės, bet kas, tiksliai negali pasakyti. Tuo metu B išėjo su kitu asmeniu link bendrabučių, po 10 min. atėjo B ir tas kitas asmuo ir tada jie ėjo painiu keliu, įėjo į namą, lipo, kiek atsimena, į 3 aukštą ir B iš to buto paėmė visas kaukes, pistoletą. B jam sakė, kad jis paduotų vieną kaukę G, nes šis jų laukė prie to parkelio. Jis paėmė vieną kaukę sau ir vieną G, tą kaukę jis G padavė. Kai gavo pistoletą, B parodė, kaip reikia naudotis, jis apžiūrėjo ar šis neužtaisytas, nenorėjo nieko sužeisti. B su G bandė skambinti, bet nepavyko prisiskambinti, tada B davė telefono numerį ir jis paskambino A. D., šiam jis sakė, kad jam reikia pagalbos, kad jį pavežtų. A atvažiavo vienas prie Girstupio, išlipo iš mašinos, tada B jam paaiškino visą situaciją, ką reikės daryti. Automobilyje važiavo 4-5, tiksliai negali pasakyti, B rodė visus kelius, kur reikėjo važiuoti, važiavo jie iki netoli pilies esančio restorano, buvo su kaukėmis, viską turėjo. Jie jį įkalbinėjo, tuo metu jis jau turėjo paėmęs pistoletą. A liko mašinoje, su juo buvo G ir dar vienas, kurio nepažįsta, šis liko lauke. Į parduotuvę jis ėjo pirmas, pamatė vieną žmogų, jam jis angliškai pasakė, kad šis eitų į parduotuvę, bet šis jo nepaklausė. Tada jis pakėlė bliuzoną ir parodė ginklą, šis, pamatęs ginklą, nuėjo į virtuvę, tada jis išsitraukė ginklą ir pradėjo taikytis į juos, sakė, kad atidarytų kasos aparatą, bet šie sakė, kad nemoka atidaryti kasos aparato, tada jis bandė pats atidaryti ir tada G, kuris buvo šalia jo, išsitraukė dujų balionėlį ir purškė dujas į užsieniečius. Jis bandė išsiaiškinti, kaip atidaryti kasos aparatą, atsisuko, bet jų jau nebebuvo, šie bėgo, buvo 20-30 m. atstumu, jis paėmė kasos aparatą ir bėgo, buvo prie garažų, po kokių 20 min. rado A, šis sakė, kad buvo G su B ir jie paliko kompiuterius, „Playstation“, pirštines mašinos daiktadėžėje. Jis Arnoldui sakė, kad turi kasos aparatą, sakė, kad nuvažiuotų paimti jį. Paėmę, kasos aparatą įsidėjo. A. B. ir G sakė, kad jų palauktų, jie pradėjo važiuoti link B ir G, važiuojant, A sakė, kad žino gerą vietą, kur viską galima padėti ir tada juos sustabdė policijos pareigūnai prie „Banginuko“. B žinojo visus kelius. Jie su B susitarė susitikti per „Facebook“. Anksčiau su B nedalyvavo jokiuose nusikaltimuose. Kai pradžioje susitiko su B, šis užsiminė, kad reikės kažką daryti, jis iš pradžių nesuprato, ką reikės daryti, bet po to jam B po truputį pradėjo aiškinti, kur ta parduotuvė, kad joje dirba užsieniečiai, kad parduotuvė yra užsieniečių ir taip išaiškino visas detales. B iš anksto žinojo visas detales. Su kaukėmės buvo dviese, jis ir G, o B buvo su kepure, bet ar šis buvo su kauke, neatsimena. Lauke liko tas žmogus, kuris padavė jam ginklą, to žmogaus anksčiau nebuvo matęs. A jam buvo skolingas 30 eurų, todėl jis jam skambino, kad pavežtų, sakė, kad už tai nubrauks skolą ir šis sutiko. Kai skambino, A nežinojo, koks reikalas bus daromas, bet jau kai vežė į įvykio vietą, tada žinojo. Tada narkotinių medžiagų jis nevartojo, prieš 2 savaites iki įvykio draugų būryje bandė. Žalas nukentėjusiesiems atlygino jo tėvai su kitais kaltinamųjų tėvais. Jo ūgis 182-183 cm. Įėjęs į vidų, nematė ką veikia B su G, bet girdėjo šlamesį, kai ėmė daiktus. Kai buvo susitikę, B sakė, kad ten yra kompiuterių, B sakė, kad jis (t. y. A) naudos ginklą, A reikės palaukti mašinoje kitoje pusėje, kad viską sukraus į mašiną, kad juos po to dalyko reikės pavežti. Pokalbio apie dujinį balionėlį nebuvo. Kai taikėsi ginklu į nukentėjusiuosius, tada G išsitraukė dujų balionėlį. Kai buvo panaudotos dujos, jis paėmė kasos aparatą, sakė G: „ką čia darai?“. Dujas panaudojo G, pats tą matė. Prieš įvykdant visus šiuos veiksmus, nebuvo susitarimo kur realizuos pagrobtą turtą, kas konkrečius daiktus ims, tik planavo daiktus padėti į mašiną. Tikriausiai daiktai buvo reikalingi tam, kad juos parduotų. Galėjo būti, kad tarėsi visus daiktus pasidalinti po lygiai. Jam būnant su A automobilyje, A sakė, kad jam reikia važiuoti namo ir kad pagrobtus daiktus gali saugiai paslėpti miške, važiuojant į Eigulius. A sakė, kad žino vietą, kur galima paslėpti daiktus, bet jis konkrečios vietos nežinojo. Kai buvo tardymo izoliatoriuje, rašė atsiprašymo laišką nukentėjusiajam M. R. K. ir tame laiške paminėjo, kad atsiprašo visų nukentėjusiųjų. Po to balionėlis buvo rastas automobilyje, nes kai jis buvo pasiklydęs, o B su G buvo išbėgę iš parduotuvės, jie viską sumetė į mašiną. Iki parduotuvės balionėlio nematė. Nebuvo kalbos apie balionėlio panaudojimą. Kai buvo panaudotas dujų balionėlis, visi pradėjo čiaudėti, po to toje patalpoje nebegalėjo būti, teko bėgti. Anksčiau pažinojo tik B, su G bendravo tik per B. A matė, kad pas jį yra ginklas po apiplėšimo, kai grįžo į automobilį. Neturi pagrindo apkalbėti G. Paties nusikaltimo metu G buvo su striuke ir juodomis kelnėmis, su kauke. B buvo, bet ar buvo užsidėjęs kaukę, neatsimena. Tas, kuris davė ginklą, stovėjo už durų ir laukė. B padavė jam 2 kaukes, sakė, nunešti G ir jis vieną pasiėmė sau. Kur buvo rastas balionėlis, nežino, nematė, kaip apieškojo automobilį. Apie tą ginklą, kurį jis turėjo, A sužinojo po įvykio. Jis ginklą pakišo po priekine keleivio sėdyne automobilyje, vairuotojas matė, kaip pakišo ginklą. Tuo metu, kai važiavo, kalbėjosi, kad jis turės suvesti užsieniečius į virtuvėlę, kuri atskirta užuolaidomis. Ar A matė, kad yra dujinis balionėlis, nežino, pokalbio su A apie tai nebuvo. A sakė, kad B su G pametė telefoną ir A telefoną paėmė nuo žolės ir padavė jam, ten buvo užsieniečių telefonas, jis paskambino moteriai, ši atsiliepė lietuviai ir, kai sustabdė policija, tada rado telefoną pas jį. Tai, kad buvo panaudotos dujos, A sužinojo automobilyje, kai jis grįžo ir šis pasiūlė paslėpti pagrobtus daiktus.

A. A., posėdžio metu, dėl klausimų, susijusių su procesinių prievartos priemonių taikymu, ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad buvo jis, jo draugas B, B draugas, o A laukė lauke, mašinoje. Dabar sako tiesą. Galbūt, to kito, vardas buvo G. Visi susitiko prie PC „Molo", prie daugiabučių. Jis asmeniškai susirašė su B per ,,feisbuką", susitarė susitikti vakare apie 5-6 val. Kai susitiko, vaikštinėjo, pasikalbėjo apie šiuos visus dalykus, apie pinigus. Tada B pasiūlė apiplėšti konkrečią parduotuvę, nes buvo į ją nusitaikęs, žinojo, kad ten nėra kamerų, jis sutiko. Tuo metu A kartu nebuvo. Toliau vaikštinėjo, laukė vakaro. Buvo kažkur prie Girstupio, prie B namų. Jam atrodo, kad šis gyvena (duomenys neskelbtini) g. Jie nuo vaikystės su B pažįstami, bendraamžiai. B „feisbuke“ adresas yra ,, (duomenys neskelbtini)". Vaikščiojo, kalbėjosi, nuėjo prie parduotuvės pasižiūrėti. Parduotuvė yra Pašilės g. prie PC „Molo". Žiūrėjo, ar yra žmonių viduje. Žmonės ateidavo, išeidavo. Jie laukė progos, kol bus mažiau žmonių. Kai sumažėjo žmonių, įėjo į vidų. Tada privažiavo A su mašina. Vakare, apie 8 val., jis paskambino A ir pasakė, kad reikia mašinos. Iš pradžių A nesutiko, mąstė, ar verta, bet sutiko. Tiksliai nepasakys, kur A atvažiavo, ar prie PC „Molo" ar Girstupio. Kai A atvažiavo, tada jis jam paaiškino visą situaciją, kad yra tokia parduotuvė ir kad B sakė, jog reikia pagalbos padėti pavežti. Tuo metu parduotuvės pavadinimo nežinojo. Pasakė, kad parduotuvė prie PC „Molo". Pasakė, kad nueis į parduotuvės vidų ir viskas. Bet nesakė, kas bus. Po to, vėliau pasakė, kad eis su ginklu. Iki įvykio jie važiavo keturiese. Mašiną pasistatė šalia garažų. Buvo jis, B, jo draugas ir A. Tas ketvirtas, buvo kartu su B. Kai jis susitiko su B, šis buvo su dar daugiau draugų. B buvo su savo draugu, vardu G. Kai tarėsi su B apie įvykį, jo draugas buvo šalia. Kai B jam pasakojo apie parduotuvę, jo draugas vis laiką buvo šalia, nieko nesakė. Trise slampinėjo apie parduotuvę, laukdami kol viduje nebus žmonių. Kaip įėjo į vidų, ten sėdėjo vienas žmogus, jis turėjo užsikišęs ginklą. Ginklą jam padavė B draugai, kurie buvo prie PC „Molo", kuris padavė, dabar neatsimena. Kai jie susitiko, mastė ką daryti, dar jų buvo daug, tai jie ėjo prie PC „Molo" barako, sustojo prie laiptinės, kalbėjosi apie parduotuvę, tada pasakė, kad bus ginklas, kad jam nereikės daug nieko daryti. Apie parduotuvės vagystę ėjo, kalbėjosi su visu B draugų būriu. B prie jų šnekėjo. Pirma jam B papasakojo, kaip viskas bus. Vienas iš B draugų, atrodo šviesių plaukų, sakė, kad turi ginklą, B pasakė, kad duos jam ginklą. Ginklas buvo tašėje. Nepamena, kokiu būdu jam buvo paduotas ginklas. Įvykio vietoje su nukentėjusiais kalbėjo angliškai, sakė, kad atidarytų kasą. B ir jo draugui sakė, kad viską darytų greičiau. A. D. viduje nebuvo. Kaukes davė vienas iš B draugų, kurie buvo pačioje pradžioje. Jam atrodo, kad buvo trys kaukės. Jis užsidėjo kaukę, užsidėjo B ir jo draugas. Visi trys buvo viduje. Dujas papurškė B draugas, šis turėjo balionėlį su savimi (3 t., b. l. 84-86).

Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje. Jis parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini) g., prie (duomenys neskelbtini) -ojo namo, kurioje susitiko su draugais, planuodami plėšimą. Po to nurodė vietą, į kurią atvyko A. D. automobiliu su draugais B. B. ir G. Čia A. D. liko laukti, o jis su B. B., G ir kitu vaikinu, kurio duomenų nežino, nuėjo į netoliese esantį indų restoraną (duomenys neskelbtini). A. A., įėjęs į restorano vidų, parodė kurioje vietoje buvo kasos aparatas, kurį jis pagrobė, širmą, pro kurią jis, grasindamas ginklu, iš valgomosios dalies nuvedė vieną iš indų tautybės asmenį ir virtuvėje rado dar du indų tautybės asmenis. Išėjęs iš restorano, jis parodė vietą, kurioje jis paliko pagrobtą kasos aparatą (2 t., b. l. 106-111).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad A. A. atpažino B. B. kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus (2 t., b. l. 112-115).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad A. A. atpažino G kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus (2 t., b. l. 116-119).

Akistatos protokole nurodyta, kad atliekant akistatą tarp A. A. ir B. B., A. A. patvirtino, kad B jį pakvietė susitikti, kviesdamas į ,,rabočkę“, iš tų žodžių suprato, kad planuojamas kažkoks nusikaltimas, buvo sutarę, kad į restorano vidų eis jis ir G, nepažįstamas asmuo turėjo stovėti prie restorano. Pistoletą jam padavė nepažįstamas asmuo, prieš tai šis su B buvo kažkur trumpam pasišalinę, kas rodė kelią iki restorano, nepamena. Kai visi keturi nuėjo nuo automobilio link indų restorano, pakeliui dar apie 20 min. pastovėjo, tada nepažįstamas asmuo liko prie restorano, o jie trise – jis, G ir B nuėjo į restorano vidų. B tikrai buvo restorano viduje. Jis turėjo ginklą, jį rodė indams, paskui, bėgdamas iš restorano, išsinešė kasos aparatą. Būdamas restorano viduje, girdėjo kažkokį dundesį, iš ko suprato, kad G su B ima kažkokius daiktus. Kai jis išbėgo iš restorano su kasos aparatu, jis matė prieš jį du asmenis – prieš jį bėgo tikrai G ir B, juos matė aiškiai, atpažino. Kai grįžo prie automobilio po ilgesnio laiko, nes buvo pasiklydęs, jam A pasakė, kad prie automobilio buvo grįžę B su G, atnešė daiktus, kažkuris iš jų išmetė mobiliojo ryšio telefoną, kurį A paėmė ir jam padavė (2 t., b. l. 174-179).

Akistatos protokole nurodyta, kad atliekant akistatą tarp A. A. ir G. J., A. A. nurodė, kad B jį pakvietė susitikti, kviesdamas prisidėti prie ,,rabočkės“, iš tų žodžių suprato, kad planuojamas kažkoks nusikaltimas, gal muštynės. Jam atvykus, jie visi pasakojo apie rengimąsi apiplėšti indų restoraną, visi kartu tarėsi. Iš karto buvo suplanuotas ginkluotas apiplėšimas, planuojant nusikaltimą, B ir G buvo labiausiai aktyvūs, jie skirstė vaidmenis. Pagal jų nurodymus, jis, G ir B turėjo eiti į restorano vidų, jie turėjo išnešti daiktus, jis turėjo būti su ginklu ir taikytis į indus. Jiems susitikus, B, jis ir nepažįstamas asmuo kartu nuėjo iki bendrabučio, ten buvo kaukės. B vieną kaukę davė jam, kitą liepė paduoti G. G jis kaukę padavė prieš važiuojant automobiliu. Buvo ir pirštinės, bet kaip jas išsidalino, nepamena. Po to B su nepažįstamu asmeniu vėl kažkur išėjo ir grįžę padavė jam ginklą. Jiems visiems keturiems einant link restorano, pakeliui užsidėjo kaukes, jam nepažįstamas asmuo liko prie restorano, o jie trise – jis, G ir B nuėjo į restorano vidų. Jis, buvusiems viduje, liepė eiti į virtuvę, paskui atidaryti kasą. Vienu metu jis pamatė, kaip G patraukė užuolaidą, skyrusią virtuvę nuo valgomosios salės ir papurškė turėtu dujų balionėliu į virtuvės patalpą, apie dujų purškimą jie susitarę nebuvo. Staiga pamatė, kad restorane G ir B nebėra. Tada jis griebė kasos aparatą ir su juo išbėgo iš restorano. Bėgdamas aiškiai matė, kad maždaug 30-40 metrų atstumu prieš jį bėga G ir B (2 t., b. l. 182-187).

Kaltinamasis A. D. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad jis pats tik žinojo, jog kiti važiuos daryti nusikaltimo. 20 val. jam paskambino A ir prašė pagalbos, kad kažkur šį pavežtų, jis nelabai galėjo, tačiau A jam priminė, kad jis yra skolingas ir jeigu atvažiuos padėti, jam nubrauks skolą. Tada jis nuėjo iki namų ir paprašė tėvo mašinos. Jis su M. G. nuvažiavo iki Girstučio, M. G. liko sėdėti mašinoje, o jis, išlipęs iš mašinos, pamatė daug žmonių, susitiko su A. Tie kiti žmonės šiaip stovėjo, o A, B ir jis šnekėjosi, jie jam sakė, kad reikės tik vairuoti. B sakė, kad jie eis plėšti, iš pradžių jis dar nesutiko, bet jiems prašant, sutiko, susitarė susitikti prie KTU ,,barako“. M. G. jis parvežė namo, sugrįžo iki tų ,,barakų“, visi susėdo į mašiną: gale sėdėjo trise, o šalia jo sėdėjo A. Kažkuris vaikinas iš galo sakė, kur važiuoti. Jis iš pradžių važinėjo ratais, jam pasakė: „čia sustosi, mes sulipsime“ ir jis laukė mašinoje. Jau buvo tamsu, atėjo vienas iš vaikinų, bet tikrai ne A, nes jį pažįsta, kitus matė pirmą kartą, ir atnešė dalį daiktų, numetė kompiuterį ir „Playstation“, jis tuo metu sėdėjo mašinoje. Jis vaikino paklausė ar dar ilgai reikės laukti, o šis jam atsakė, kad jau tuoj viskas greitai baigsis ir tada atėjo antras vaikinas, kuris buvo labai susijaudinęs, turėjo antrus rūbus, nusirengė nuo viršaus drabužius. Tas, kuris nusirengė, numetė telefoną ant žolės ir dujų balionėlį kažkur į mašinos galą. Toliau jis laukė, tada pasirodė A su kasos aparatu, šis buvo gavęs dujų, sakė, kad labai bėgo. Jie įsėdo į mašiną ir laukė kol grįš kiti, bet nesulaukė. A sakė, kad reikės atidaryti kasos aparatą, jis sakė, kad netoli jo namų yra miškelis, ten mažai gyvena žmonių, ten bus galima paslėpti. Taip sakė todėl, kad jam reikėjo kuo greičiau grįžti į namus, tėtis skubino grąžinti automobilį. Tada juos sustabdė policija. Ginklą pamatė, kai A grįžo iš apiplėšimo, šis ginklą pakišo po sėdyne. Jis A buvo skolingas 30 eurų, sutiko padėti, nes nežinojo kokiu būdu plėš, manė, kad kokį namą apšvarins ar panašiai. Iš kompanijos pažinojo A, B ir G nė karto nebuvo matęs. Kai važiavo automobiliu, visi tylėjo, tik sakė, kur važiuoti, rodė kelią. Su A nėra susipykęs. Tiksliai nežinojo, kur jie važiuos. Iš pradžių jie sakė, kad plėš „Šilo“ parduotuvę, bet sakė, kad juokauja. Suprato, kad kažkas vyks, bet tiksliai tos vietos jam neparodė. Suvokė, kad jie darys nusikalstamą veiką. Kai po plėšimo grįžo A, matė, kad šis po sėdyne pakišo ginklą. Dujų balionėlį tas žmogus, kuris nusirengė, numetė į automobilio salono galą. Tuo metu įtarė, kad tie daiktai galėjo būti panaudoti plėšimo metu. Skaitė savo parodymus, pasirašė, kad teisingus davė. Realiai jis negali pasakyti, kuris atnešė tuos daiktus, tiksliai nežino. Prie jo automobilio ateidavo po vieną, iš viso buvo atėję du kartus, bet tas pats žmogus daugiau nei vieną kartą nebuvo atėjęs. Gali būti, kad prašė 100 eurų už pavežimą. Jo parodymai buvo tikslesni iš karto po įvykio, dabar sunkiai gali prisiminti, po įvykio buvo šviežesnė atmintis.

A. D., posėdžio metu, dėl klausimų, susijusių su procesinių prievartos priemonių taikymu, ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad jis toje parduotuvėje nebuvo, tik sėdėjo mašinoje ir ją vairavo. Nežinojo, kur važiuoti, jam parodė. Iš dalies žinojo, kur važiuos, bet nesigilino. Girdėjo, kad plėš, sakė, kad plėš, bet ką ir kur, nesigilino. A. A. jam sakė, kad planuoja apiplėšti parduotuvę, kad jis jį su draugais turės nuvežti ir parvežti. Ne iki parduotuvės juos nuvežė, nuvežė iki kiemo. Galėtų parodyti, kur buvo nuvažiavęs, bet adreso nežino. Kai sulaikė pareigūnai ir rado daiktus, jis išsigando, todėl melavo. Po to prisipažino, davė parodymus. Jie iš viso buvo penkiese, iš jų pažįsta tik A. A., kitus matė pirmą kartą. Nusikaltimo darymo metu buvo mašinoje (3 t., b. l. 61-62).

Savo parodymus A. D. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje. Jis nurodė vietą, esančią automobilių stovėjimo aikštelėje, prie ,,Girstučio“ ir ,,Iki“ parduotuvės. Parodė laiptus, šalia kurių stovėdamas, kalbėjosi su A. A.. Po to parodė vietą, kurioje pas jį į automobilį įlipo A. A., vaikinas, jam žinomas ,,B“ vardu ir dar du jam nežinomi vaikinai. Taip pat nurodė vietą, kurioje laukė grįžtančių vaikinų (2 t., b. l. 69-74).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole nurodyta, kad A. D. atpažino B. B. kaip asmenį, kuris kartu su juo 2016-05-03 važiavo vykdyti nusikaltimo. Šį asmenį vadino B, jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, viduryje, davė nurodymus, kur jam važiuoti, po to į automobilį atnešė pagrobtus daiktus. Kad tai yra tas pats vaikinas, jis yra įsitikinęs (2 t., b. l. 75-78).

Akistatos protokole nurodyta, kad atliekant akistatą tarp A. D. ir B. B., A. D. patvirtino, kad jam laukiant automobilyje, prie automobilio pats pirmas, maždaug po 20 min. grįžo B. Tąkart jis nieko neatsinešė, jam liepė laukti ir vėl nubėgo. Paskui B grįžo dar maždaug po 20 min. Tada jis atsinešė žaidimų konsolę ,,P. S.“ ir nešiojamą kompiuterį. Atneštus daiktus B sudėjo į automobilio bagažinę, lyg liepė dar palaukti. Sudėjęs minėtus daiktus, B vėl nubėgo ir daugiau jis jo nebematė. Kas rodė kelią, sėdint automobilyje, ar B ar kitas asmuo, kategoriškai to teigti negali, nes nepamena (2 t., b. l. 169-172).

Kaltinamasis B. B. prisipažino iš dalies ir nurodė, kad jis išėjo su G į kiemą, bendravo su buvusiais klasiokais ir M paminėjo, kad vienas senis sakė, jog yra lengvų pinigų, t. y. yra restoranas, kurio niekas nesaugo. Tą išgirdę, jie nusijuokė, bet po to pamanė, kodėl nepasinaudojus, tai vienas, tai kitas sakė, kad nesivels į tai. Jam sakė, gal jis turi kokį žmogų, kuris padėtų. Jis parašė per „Facebook“ A. Susitiko, jie seniai buvo nesimatę, A buvo užsienyje, daug gyrėsi, pasakojo, sakė, kad susipažino su draugais, su kuriais vogs, rūkys žolę ir panašiai. Tuo metu išėjo kalba apie tą restoraną, apie daiktų paėmimą, bet kas tiksliai pradėjo tą kalbą, negali pasakyti, buvo bendra kalba. A ėmėsi didesnės iniciatyvos. Tada jie atėjo į kiemą iki bendrabučio ir pasiėmė kaukes. Kaukes paėmė iš tiesiog pažįstamo žmogaus, vardu T, pavardės nežino, to žmogaus neminėjo parodymuose, nes šis niekuo neprisidėjo. Ta kaukė buvo jo, jis bėgiodavo krosą ir pas tą žmogų palikdavo, nes ir šis norėjo prasibėgti. Tas penktas žmogus davė ginklą, parodymuose jį apibūdino kaip šis buvo apsirengęs, kaip atrodė, apibūdino jo odą, plaukus, tai reiškia viską, ką žinojo, anksčiau tą žmogų buvo matęs, to penkto žmogaus nėra tarp „Facebook“ draugų. Iš pradžių apie A nebuvo net kalbos, apie jį užvedė kalbą A. Jis A davė savo telefoną, nes šis neturėjo ir tada A paskambino A. Girdėjo, kad kalbėjo apie susitikimą. Susitikimo vieta su A buvo „Girstutis“, A atvažiavo ,,Audi“ su kažkokiu jam nepažįstamu vaikinu. A išlipo, pradėjo šnekėtis, sakė, kad paveš ten, kur reikės. Tada į automobilį sulipo visi penki: jis, A, A, B. A sakė, kad jie duotų jam mažiausiai 100 eurų, tada šis paveš, jie sutiko. Važiavo link bendrabučių, kelią rodė penktas žmogus. Apie jokį dujų balionėlį kalbos nebuvo, matė, kad ginklas buvo pas A, šis sakė, kad moka anglų kalbą, kad galės pagrasinti, pradėjo rodyti, kad turi ginklą. Jis stovėjo kiemuose, kalbėjosi kas ką darys, A buvo mašinoje, jų pokalbio negirdėjo. Praėjus pusvalandžiui, jis sakė, kad jie nebeitų, nes praėję kelis kartus matė, kad dirba žmonės, o A sakė: „darom, bet kokiu atveju, negrįšiu namo, jeigu nepadarysiu šiandien“ ir taip įkalbėjo. Pirmas ėjo A, po to G, o jis, supratęs ką daro, pabėgo namo. Daiktų neėmė, bėgo namo. Apiplėšimo metu neturėjo kaukės. T tik padavė kaukes, jo nusikaltimo padarymo metu nebuvo. Penktas asmuo stovėjo, jo vaidmuo buvo saugoti. Jo konkretūs veiksmai buvo tokie patys, kaip ir penktojo asmens, tai yra stovėti ir saugoti, bet jis pabėgo, į vidų nebuvo užėjęs. Matė, kai iš kiemo išeidinėjo, kaip G su A pradėjo eiti į vidų, o jis pradėjo bėgti. Penktas asmuo ar buvo viduje, nežino. Prieš jam pabėgant, dujų balionėlis nebuvo panaudotas. Po įvyko buvo susitikęs su G, nes šis jo kaimynas. Kitą dieną susitiko su G mokykloje, kalbėjosi apie tai, bet ne konkrečiai kas ką darė, kas ką purškė ar panašiai. Po įvykio jam skambinėjo A draugai, nes pas jį buvo A daiktai, tada tuos daiktus nešė jam. Nėra susipykęs su kitais kaltinamaisiais, pykčio nėra, bet tiesiog nebendrauja. Mano, kad jį apkalba. Nebuvo viduje. G buvo po A, šis turėjo matyti, kaip pabėgo. A jį apkalba. Nematė, kokie daiktai buvo paimti. A užvedė temą, kad reikia automobilio. Viena iš kaukių yra jo, jis T davė, nes šis taip pat mėgdavo bėgioti. Ten buvo T butas. Į tą butą jis ėjo kartu su A, T. Visi žinojo, kad yra kaukės, G žinojo, A užvedė kalbą apie kaukes. Jis sakė A, kad yra kaukės. Ginklas buvo pas penktąjį žmogų, šis savanoriškai atsinešė į vietą, prie bendrabučio. Kai sugrįžo su kaukėmis, tas penktas žmogus išsitraukė ginklą ir padavė A. Nusikaltimą organizavo bendrai, organizatoriaus nebuvo, tai buvo bendras sumanymas. Penktasis žmogus iš anksto žinojo, kad reikės ginklo ir atėjęs išsitraukė ginklą, šis jau atėjo su priemonėmis. Nežino, ar tas penktasis žmogus pasiūlė daryti nusikaltimą. Iš viso buvo 8-9 žmonės, iš tų, kurie liko plėšti, liko tas penktasis žmogus, A, T ir jis. Penktasis žmogus nurodinėjo, kur važiuoti. A parodymus girdėjo, šis pirmą kartą matė juos visus, todėl negalėjo atpažinti, kad jis davė nurodymus, kur važiuoti ir kad jis atnešė daiktus. Kodėl pastarasis taip sakė, negali šito paaiškinti. Žalą atlygino jo tėvai, iš viso 867 eurus. Su nukentėjusiaisiais nesusiskambino, nebendravo.

B. B., posėdžio metu, dėl klausimų, susijusių su procesinių prievartos priemonių taikymu, ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad buvo nebuvo konkrečiai tartasi prieš važiavimą kas ką turės daryti. Važiavimo metu taip pat nesitarė. Einant link tos vietos, pas A buvo ginklas. Mašina buvo pastatyta toliau. Vairuotojas buvo pasilikęs mašinoje. Jis ėjo link tos vietos, nusikaltimo vietoje nebuvo, jis pabėgo, kai jie tik įėjo ir užsidarė duris (3 t., b. l. 128-129).

Akistatos protokole nurodyta, kad atliekant akistatą tarp A. D. ir B. B., B. B. nurodė, kad kelią iki restorano rodė ne jis, o nepažįstamas asmuo. Prie automobilio jis buvo grįžęs tik vieną kartą ir pasakė Arnoldui, kad šis dar palauktų, antrą kartą grįžęs nebuvo ir jokių daiktų neatnešė (2 t., b. l. 169-172).

Akistatos protokole nurodyta, kad atliekant akistatą tarp A. A. ir B. B., B. B. nurodė, kad A pasikvietė jis, jie visi tarėsi eiti į indų restoraną ir pasiimti daiktus, buvo sutarę, kad į restorano vidų eis A ir G, jokios kalbos apie jo vaidmenį nebuvo, iš matymo pažįstamas asmuo turėjo stovėti prie restorano. Pistoletą jis pamatė pas jam pažįstamą iš matymo asmenį, ginklą visi apžiūrėjo, iš kur atsirado kaukės ir pirštinės, neatsimena, kelią iki restorano rodė ne jis, o nepažįstamas asmuo, išlipus iš automobilio, A su G nuėjo pirmi, o jis pabėgo, prie automobilio nebuvo grįžęs (2 t., b. l. 174-179).

Kaltinamasis G. J. prisipažino iš dalies ir nurodė, kad nepripažįsta, jog buvo dujų balionėlis. Su B buvo kieme, susitiko su M ir M, jie pasakė, kad kažkoks vyresnis vyriškis pasakė apie nesaugomą kavinę, kad ten galimi lengvi pinigai, galima eiti ir pasiimti, jie pasiklausė ir tiek. Susitiko prie KTU, ten buvo tokie suoliukai, kalbėjosi, kaip sekasi ir iš bendros kalbos pradėjo šnekėti apie tą restoranėlį, jie su B juokais išsipasakojo, ką girdėjo. Jie žinojo, kur ta kavinė, nes jiems pasakė, kad ši randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš pradžių pradėjo tartis trise, bet konkrečiai, kas ką darys nekalbėjo, nekalbėjo, kad kažkas purkš dujas. Jie kalbėjosi apie tai, kad nueis ir pagąsdins, parėks, bet negrasins ar nenaudos ginklo, nebuvo kalbos, kad kažką nušaus ar panašiai. B parašė A ir pasikvietė per „Facebook“ ar per telefoną. A su A tarpusavyje kalbėjo apie kažkokias skolas, bet jis nesigilino. A iš karto nesutiko, tai A dar paprašė ir A sutiko. Tada susėdo važiuoti, kelią rodė tas penktas asmuo. Penktas asmuo jau buvo prie KTU, jie tarėsi penkiese, tas penktas stovėjo šalia, kai tarėsi dėl visko. Jam atrodė, kad tas penktas asmuo buvo bendras pažįstamas, šis buvo kartu su jais. A vairavo, šalia jo sėdėjo A, gale sėdėjo B, tas penktas asmuo ir jis. Važiavo žieduku, kiemais. Išlipus iš automobilio, A jam padavė kaukę, nežino iš kur šis ją gavo. Buvo nutarę taip, kad jis su A eis į vidų, o B su 5 asmeniu turėjo saugoti. Kokį pusvalandį ar 40 min. tarėsi, kelis kartus praėjo, matė, kad ten žmonės vaikšto, šunis vedžioja, jie dvejojo. Jis sakė, kad jie eitų į namus, nes jis buvo nepilnametis. A sakė, kad darytų. Užsidėjo kaukes, A ėjo pirmas, jis uždelsė ir ėjo antras. Įėjęs užuodė dujas, matė vieną žmogų, kiti du buvo už užuolaidėlių. Matė, kaip žmogus buvo susiėmęs už akių, manė, kad šis verkia ar šiaip išsigandęs apiplėšimo. Taip pat pamatė, kad A nusitaikęs ginklu į nukentėjusiuosius grasina, prieš tą įvykį nematė to ginklo. Jis paklausė A, ką šis čia daro, o šis jam pasakė, kad palauktų, padavė jam telefoną, juodą mažiuką. Jis telefoną įsidėjo į kišenę, o A pradėjo grasinti nukentėjusiesiems, sakė, kad atidarytų kasos aparatą, bet nukentėjusieji sakė, kad negali, nes nemoka ir tada A bandė pats atidaryti. Jis pradėjo bėgti ir pamatė, kaip šis traukė laidą iš rozetės ir pasiėmė visą kasos aparatą. Jis, bėgdamas atsisuko ir pamatė, kad A išėjo. Kokius daiktus padėjo mašinoje, nematė. Jo ūgis 185-186 cm. Jam nebuvo žinoma apie dujų balionėlį, tik įėjęs pajuto kažką įtartino, bet nieko neklausė. Patalpoje buvo jis, A ir trys nukentėjusieji. Nematė, kas išnešė daiktus, nes jis buvo už užuolaidos, kas ką nešė, nežino. Nežino, ką galėjo matyti A, nes šis taip pat buvo už užuolaidos. Į patalpą jis įėjo po 15-20 sekundžių. Pirmas nusikaltimą daryti pasiūlė M, o šiam pasiūlė kažkoks vyriškis, niekas jo neįtraukė, jie tarėsi trise. Penkto asmens nepažįsta, nėra matęs. Tai yra pirmas nusikaltimas jo gyvenime, žalą atlygino mama. Apklausos metu sakė, kas papuolė į galvą, todėl sakė, kad ginklą matė iki įvykio. Su B yra kaimynai. Kai išėjo iš parduotuvės, B nematė, į mašiną daiktų nenešė. Yra susipažinęs su bylos medžiaga, A ir A jį apšneka, nežino, kuris purškė, o kuris grasino ginklu. Bare buvo dviese, jis su A. Jis turėjo tik telefoną, išbėgo vienas, paskui jį bėgo A. Prie durų nematė B. B..

Akistatos protokole nurodyta, kad atliekant akistatą tarp A. A. ir G. J., G. J. nurodė, kad apie restorano apiplėšimą pirmas prakalbo M. Kitą dieną, kai jie pasikvietė A, jis sureagavo rimčiau. Jie visi tarpusavyje susitarė eiti į restoraną ir pagąsdinti indus. Jokiais vaidmenimis nesidalino. Tik automobiliui atvykus į nusikaltimo vietą, suprato, kad bus naudojamas ginklas, pirštinės ir kaukės. Tuos daiktus matė A rankose. A jam liepė dėtis kaukę, kitą kaukę užsidėjo A, kas dėjosi pirštines nematė, ginklą turėjo A. Dar būnant prie KTU, A jam pasiūlė eiti į namus ir apsirengti tamsiai. Jis grįžęs į namus, apsirengė striukę ir užsidėjo dar vienas kelnes. Po nusikaltimo, atbėgęs iš indų restorano, nusivilko striukę ir kelnes ir juos paliko automobilyje. Jam su A įėjus į restoraną, jis neatliko jokių veiksmų, tik stovėjo, įėjus į restoraną, pajuto dujų kvapą, kas jas papurškė, nematė. Jis nuo prekystalio paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę, A restorane mojavo ginklu. Matė, kaip jiems išeinant iš restorano, A paėmė kasos aparatą. Kur buvo B ir jam nepažįstamas asmuo, jis nematė. Pagrobtą piniginę ir joje buvusias korteles jis išmetė bebėgdamas, telefoną išmetė arčiau automobilio (2 t., b. l. 182-187).

Liudytoja A. J. nurodė, kad kaltinamasis G. J. yra jos sūnus. Su vyru jie yra išsiskyrę, bet vyras jai padeda. Sūnus sportuoja, mokosi, namuose atlieka savo pareigas. Anksčiau su teisėsauga rimtesnių bėdų nebuvo, tik vienam berniukui dėl panelės buvo uždavęs į veidą. Sūnus lanko A. S. sporto mokyklą. Ji kontroliuoja su kuo vaikas bendrauja, bet iš čia esančių pažįsta tik vienintelį B. B.. Nedraudė su juo bendrauti, nes jie bendrauja nuo gimimo. Žalas atlygino, kalbėjosi su nukentėjusiaisiais, važiavo kartu su kitų kaltinamųjų tėvais, atsiprašė, nukentėjusieji pasakė sumą ir jie ją padengė. Gyvena trise, tai yra jos mama, ji ir sūnus. Kadangi ji dirba, sūnus padeda prižiūrėti mamą, grįžęs iš mokyklos paduoda jai valgyti, prižiūri, po to eina į sporto mokyklą. Labai tikisi, kad tai nepasikartos, jis labai gailisi dėl to. Su B. G. nėra bendraklasiai, bet jie kartu lanko tą pačią gimnaziją.

Liudytojas V. J. nurodė, kad kaltinamasis G. J. yra jo sūnus. Nors yra išsiskyrę su žmona, bet jis dalyvauju sūnaus auklėjime, gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje. Po išsiskyrimo, su sūnumi dažnai matosi, pakalba. Apie tą įvykį sužinojo tik tada, kai tardytojai iškvietė į vyriausiąjį policijos komisariatą. Kalbėjosi su vaiku, mano, kad čia jam didelė pamoka, jis kaip tėvas gali jam daryti įtaką. Problemų su sūnumi nėra.

Liudytojas V. D. nurodė, kad kaltinamasis A. D. yra jo sūnus. Žino, kad sūnus važiavo su jo mašina. Išvažiavo apie devintą valandą, sakė, kad grįš, bet negrįžo. Tada jis paskambino sūnui ir sužinojo, kad šį sulaikė policija. Jis automobilį pasiėmė iš karto. Jo automobilis „Audi 80“. Kai grįžo sūnus, kalbėjosi, sūnus sakė, kad jo prašė pavežti ir šis pavežė. Sūnaus draugų nepažįsta. Sūnus yra ramaus būdo, nėra linkęs daryti nusikaltimus, tai yra jo pirmas kartas. Šiuo metu sūnus dirba picerijoje, gamina picas, jas išvežioja.

Liudytoja S. A. nurodė, kad A. A. yra jos sūnus. A nėra blogas žmogus, jis buvo uždarytas izoliatoriuje uždarytas, po to labai pasikeitė, viską suvokė, ėmė intensyviai ieškotis darbo, nutraukė ryšius su draugais. Jis pats nesupranta, kodėl pasielgė taip, kodėl taip atsitiko. Jie daug kalbėjosi apie tą įvykį, pasakojo, kad nuvažiavo, sumąstė, nežino, kodėl taip. Jis sakė, kad tikrai neturėjo balionėlio, tikrai nepurškė. Jie atlygino virš 800 eurų padarytos žalos, kalbėjosi su nukentėjusiaisiais, atsiprašė, jie sakė, kad gavo iš A atsiprašymo laišką. Su sūnumi gyveno kartu, iki nusikalstamos veikos padarymo sūnus dirbo Olandijoje, kai grįžo nedirbo. Po nusikalstamos veikos sunkiai įsidarbino, bet pavyko, dabar ir viršvalandžius dirba, išvažiuoja 5:30 val., o grįžta 16:30, po to skuba į mokyklą, nes antradieniais, ketvirtadieniais yra pamokos, šeštadieniais eina savanoriu į darbą, dirba iki trijų. Sūnus jai atidavė tuos pinigėlius, kuriuos ji davė nukentėjusiesiems. Šiuo metu ji gali daryti įtaką sūnui.

Nukentėjusysis J A. K. nurodė, kad buvo maždaug 22.30 val., jis ir jo draugas buvo virtuvėje ir tvarkėsi, vienas draugas vardu M buvo kavinės patalpoje, šis valgė ir kalbėjo telefonu. Staiga įėjo vaikinas, jie matė, kad įėjo du vaikinai, vienas buvo prieš draugą, o kitas buvo už draugo nugaros. Jie buvo su juodomis kaukėmis, aukštasis vaikinas staiga įstūmė jo draugą į vidų, tada visus įstūmė, pirmiausia ginklą įrėmė į jo brolį, o po to jam pripurškė pipirinių dujų į veidą. Daugiau jis nieko po to nematė, nes jam beveik išdegino akis, jam buvo sunku kvėpuoti, daugiau nieko neatsimena, nieko nematė. Jis girdėjo, kaip jam brolis sakė, kad jie čia dirba. Vaikinai norėjo atimti pinigus, telefoną ir visa kita. Tada jo brolis pasakė, kad jie negali atidaryti kasos aparato, vaikinai gąsdino, kad šaus, bet nešovė, paėmė jų nešiojamus kompiuterius, kasos aparatą. Jis matė du vaikinukus, bet brolis sakė, kad buvo 3, venas turėjo ginklą, kitas turėjo dujas. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus.

Liudytojas J. A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-05-03 apie 23 val. jis su savo broliu M. R. K. ir draugu M. K. M buvo jo broliui priklausančiame restorane, kuris yra (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiame restorane darbo laikas jau buvo pasibaigęs, jie su broliu tvarkė restorano patalpas. Nei jis, nei jo minėtas draugas šiame restorane nedirba. Draugas į restoraną atėjo pavalgyti. Jis pats buvo virtuvėje, tvarkėsi. Su juo virtuvėje buvo jo brolis. Virtuvės patalpa užuolaida yra atskirta nuo valgomosios restorano patalpos. Draugas buvo valgomojoje patalpose, rašė kažkam SMS žinutes savo telefonu. Staiga pas juo į virtuvę iš lėto įėjo jo draugas, kuris buvo labai išsigandęs. Tada pamatė, kad paskui jį į virtuvę įėjo asmuo, rankose laikydamas juodos spalvos ginklą, laikydamas ginklą nukreiptą į juos. Šis asmuo buvo su juodos spalvos kauke ant veido, apsirengęs buvo juodos spalvos rūbais, buvo be pirštinių. Jis buvo aukšto ūgio, apie 185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Jis pastūmė jo draugą link jų, laikė į juos atstatęs ginklą. Šis asmuo su kauke pasakė angliškai, kad jie duotų jam pinigus, mobiliojo ryšio telefonus, pinigines ir viską ką turi. Angliškai šis kalbėjo labai gerai, nešaukė, kalbėjo greitai, sakė, kad jei jie neduos jam pinigų, šis šaus. Ginklą grasindamas šis laikė nukreipęs į jo brolį ir visus nurodymus davė jo broliui. Jis pats restorane matė tik šį vieną asmenį. Restorane išgirdo kažkokį garsą, pasuko galvą link išėjimo iš virtuvės ir jam buvo papurkšta į akis dujomis. Net paties papurškimo momento nepastebėjo, viskas vyko labai greitai, bet suprato, kad dujų jam į akis papurškė kitas asmuo, ne tas, kuris laikė ginklą rankose. Jam dujų buvo papurkšta labai daug, tiesiai į akis, labai jas skaudėjo, negalėjo net įkvėpti oro. Jis nieko negalėjo matyti ir girdėti, kas vyksta restorane. Girdėjo, kaip anglų kalba buvo pasakyta, kad jie ištrauktų visus turimus daiktus iš kišenių. Jis iš kišenės išėmė ir ant žemės numetė tik turėtą servetėlę. Jis pasirėmė ant stalo, nes labai skaudėjo akis, vis dejavo. Girdėjo, kaip broliui anglų kalba buvo liepta duoti pinigus, brolis meluodamas atsakė, kad jie nėra restorano savininkai, jie čia tik dirba, todėl nieko duoti negali. Brolis vėliau jam sakė, kad asmuo jam prikišo ginklą prie galvos, liepė atidaryti kasos aparatą ir išimti pinigus. Bet brolis melavo, kad nėra restorano savininkas ir nemoka atidaryti kasos aparato. Jis kelias minutes buvo apsvaigęs, jautėsi labai blogai ir tada išgirdo garsą, iš kurio suprato, kad iš restorano kažkas išbėga, girdėjo, kad brolis ėmė šaukti, jog reikia kviesti policiją. Vos pramerkęs akis, jis irgi išėjo į lauką. Lauke prie restorano jis pamatė iš matymo žinomą asmenį, Pakistano pilietį, su kuriuo mokosi tame pačiame universitete ir gyvena tame pačiame bendrabutyje. Tada prie restorano grįžo jo brolis su draugu. Brolis nuvažiavo pas savo draugą N. B., su kuriuo grįžo prie restorano ir N juos visus nuvežė į Kauno klinikas. Būdami ligoninėje, jie paskambino į policiją ir pranešė apie plėšimą. Prieš išvažiuodami į ligoninę, jie apžiūrėjo, kad iš restorano pagrobtas kasos aparatas, jo mobiliojo ryšio telefonas „Apple Iphone4S“, baltos spalvos korpusu, 300 eurų vertės, su sim kortele „Labas“, taip pat pagrobta jo juodos spalvos odinė piniginė, 100 eurų vertės, kurioje buvo jo dokumentai – leidimas nuolat gyventi LR, negaliojanti AB „SEB“ banko mokėjimo kortelė ir studento pažymėjimas viename, internetinės bankininkystės kortelė su kodais, Indijoje išduota asmens kortelė „PAN“, jo vardu Indijoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, keletas vizitinių kortelių, dvi nuotraukos. Dokumentai materialinės vertės neturi. Piniginėje dar buvo apie 4 eurus monetomis. Vėliau, grįžę iš ligoninės, pamatė, kad iš restorano taip pat pavogtas nešiojamas kompiuteris, žaidimų konsolė „P. S.“ su dviem valdymo pultais, taip pat jo brolio mobiliojo ryšio telefonas. Jo sužalojimas yra užfiksuotas Kauno klinikose, tyrimą prašo atlikti iš medicininių dokumentų. Šiuo nusikaltimu jam padaryta 404 eurų turtinė žala, taip pat didelė moralinė ir fizinė žala. Civilinį ieškinį jis reikš teisminio nagrinėjimo metu ( 1 t., b. l. 156-158).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jo draugas buvo labai išsigandęs. Įsibrovusio vaikinuko ūgį skaičiavo nuo savo ūgio ir nuspendė, kad šio ūgis yra 1 m 85 cm. Jo ūgis 1 m 67 cm. Šis išvardino daiktus, kuriuos turi atiduoti, angliškai kalbėjo nesustodamas. Su ginklu žmogus stovėjo prieš jį, o iš nugaros priėjo kitas ir papurškė dujas. Anglų kalba kalbėjo vienas žmogus tas pats, kuris ir kalbėjo prieš tai. Kitas žmogus, tam kalbančiam angliškai, sakė šauti į brolį. Pinigus atiduoti liepė tas pats asmuo, kuris kalbėjo prieš tai, galvoja, kad tas pats. Jo piniginė buvo po kasos aparatu, ant lentynos. Pagrobti daiktai buvo restorano salėje, po televizoriumi, įėjus iš karto buvo galima juos matyti. Brolio mobiliojo ryšio telefonas buvo virtuvėje. Žala jam atlyginta, ją atlygino kaltinamųjų tėvai. Brolis yra Lenkijoje, draugas Prancūzijoje. Artimiausiu metu jie nežada grįžti į Lietuvą. Liudytojas M. N. A. yra bendrabutyje, Lietuvoje. Jam brolis sakė, kad vaikinas broliui įrėmė į galvą ginklą ir liepė eiti iki kasos aparato, liepė atidaryti kasos aparatą, bet brolis pasakė, kad nežino kaip ir negali, nes čia tik dirba, bet vaikinai vis tiek prašė atidaryti, grasino, kad jeigu neatidarys, nušaus, brolis pasakė, kad neatidarys, nes nežino, kaip atidaryti ir pasakė, kad jeigu nori gali pasiimti ir jie pasiėmė kasos aparatą, vėliau kompiuterį ir visa kita ir pabėgo. Brolis bandė sekti, pagauti, bet negalėjo. Brolis sakė, kad buvo 3, bet neįvardino, ką darė trečiasis asmuo. Draugas buvo atėjęs pavalgyti, šis ten buvo ir viską pats matė, bet draugas nesakė, ką darė trečias asmuo, nes šis taip pat buvo virtuvėje, ten buvo pripurkšta dujų, bet draugas taip pat pasakė, kad buvo trys. Ar jie visi trys buvo restorano viduje, jis nematė. Jis nėra tikras, negali šiandien tiksliai atpažinti, nes jie buvo su kaukėmis. Viduje buvo B. B. (rodo į kaltinamąjį) ir A. J. (rodo į kaltinamąjį), bet nėra tikras.

Liudytojas nukentėjusysis M. R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad jis yra restorano „G. B.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas. 2016-05-03 vakaro metu po darbo jis restorane su broliu J. A. K. tvarkėsi. Restorano viduje be jų dviejų dar buvo jų draugas M. K. M.. Apie 23 val. pro neužrakintas pagrindines restorano duris kažkas įėjo. Tuo metu jis su broliu buvo restorano virtuvėje. Į virtuvė atėjo M. K. M., o paskui šį įėjo du vyrai, vilkintys tamsius rūbus, galimai sportinius kostiumus, abu buvo su juodomis medžiaginėmis kaukėmis, abu buvo liekno kūno sudėjimo, apie 20 m. amžiaus, apie amžių sprendžia iš jų balsų. Vyrai kalbėjo angliškai. Pirmasis iš nepažįstamų kaukėtų vyrų, įėjęs į virtuvę, buvo apie 180 cm. ūgio, rankose laikė daiktą, panašų į ginklą. Ginklas buvo panašus į pistoletą, juodos spalvos. Antrasis vaikinas, įėjęs paskui pirmąjį, buvo apie 175 cm. ūgio, ar jis ką nors turėjo rankose, neatkreipė dėmesio. Vyras, turintis rankose ginklą, jį nukreipė į jį ir anglų kalba pasakė: „Atiduok viską, ką turi, eik prie kasos aparato ir atidaryk jį.“ Jis nuėjo prie baro, kur stovėjo kasos aparatas, plėšikams sakė, kad jis yra tik šios kavinės valytojas ir nežino kasos aparato kodo, vedė klaidingus kodus. Kai jis neatidarė kasos aparato, žemesnis vaikinas, kitam plėšikui, kuris turėjo rankose ginklą, pasakė anglų kalba: „Nušauk jį“. Po šių žodžių žemesnis vaikinas ėmė purkšti dujas patalpose į įvairias puses. Tada vaikinas, kuris turėjo ginklą, ištraukė kasos aparato elektros laidą. Jis nuo dujų dengėsi akis, parklupo ant žemės. Kur tuo metu buvo jo draugas ir brolis, jis nežino. Atsigavęs po akimirkos, jis bandė vytis plėšikus išbėgdamas į lauką, matė, kad trys asmenys nubėgo į dešinę pusę ir nusuko. Jis jų nesivijo, nes pabijojo. Trečio bėgusio asmens jis neįsidėmėjo. Grįžęs į restorano vidų, pastebėjo, kad nėra šalia kasos aparato buvusių daiktų: jo broliui priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Apple Iphone 4s“, baltos spalvos korpusu, juodos spalvos odinės piniginės, kurioje buvo brolio dokumentai, kortelės. Taip pat pasigedo savo nešiojamo kompiuterio „HP“, buvusio valgomajame prie televizoriaus, žaidimų konsolės „P. S.“, buvusios prie kompiuterio (1 t., b. l. 143-144).

Restoranas, esantis(duomenys neskelbtini) , Kaune, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrobtas kasos aparatas priklauso šiam UAB, jis yra šio UAB direktorius. Kasos aparato dokumentus pateiks. Iš restorano patalpų buvo pagrobti ir jo asmeniniai daiktai: asmeninis kompiuteris „HP“, sidabrinės spalvos korpusu, šio kompiuterio dokumentų neturi, nes jį įsigijo Indijoje, jo vertė 250 eurų, žaidimų konsolė „P. S.“ su dviem valdymo pultais, bendros 510 eurų vertės, prie bylos pateikia žaidimų konsolės „Play station“ pirkimo čekį ir garantinį pasą. Dar buvo pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, seno modelio, jame buvo „Pildyk“ sim kortelė abonento Nr. (duomenys neskelbtini), telefono vertė 20 eurų. Daugiau iš jo daiktų nebuvo pavogta nieko. Jokių jo dokumentų pagrobta nebuvo, pagrobti buvo tik jo brolio dokumentai. Apie plėšimo aplinkybes nori patikslinti tiek: jis restorano patalpose matė du asmenis. Abu jie buvo su juodomis lyg kaproninėmis kaukėmis ant veidų, apsivilkę visiškai juodai. Abu vaikinai buvo liekni, juodos spalvos ginklą rankose laikė aukštesnis vaikinas, šis buvo be pirštinių. Žemesnis vaikinas, kuris vėliau papurškė dujų balionėliu, buvo su juodomis pirštinėmis. Dar pro restorano uždarytų durų stiklą matė trečią vaikiną, kuris plėšimo metu stovėjo prie restorano durų lauke. Šio vaikino jis matė tik nugarą, šis buvo nusisukęs, apsivilkęs buvo juodai, vidutinio kūno sudėjimo ir panašaus ūgio kaip vaikinas, kuris purškė dujas dujų balionėliu restorano viduje. Taip pat kai išsivijo vaikinus, matė, kad nuo restorano nubėgo trys vaikinai. Plėšimo metu nei jam, nei jo broliui ar draugui nebuvo suduotas nei vienas smūgis, smurtas prieš juos naudotas nebuvo. Fizinį skausmą jam sukėlė dujų papurškimas, labai skaudėjo akis. Dėl to po to kreipėsi į Kauno Klinikas, pas teismo medikus nesikreipė ir nesikreips (1 t., b. l. 149-150).

Kartu su tyrėja apžiūrėjęs iš jo restorano pagrobtą kasos aparatą, pamatė, kad kasos aparatas yra sulaužytas, neatsidaro kasos aparato stalčius, todėl šį kasos aparatą atsiimti atsisako (1 t., b. l. 151-152).

2016-05-03 įvykdyto plėšimo jo atžvilgiu metu padaryta žala jam yra pilnai atlyginta. 2016 m. liepos mėn. pabaigoje į restoraną, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo, kaip jis suprato, keturių įtariamųjų vaikinų tėvai, kurie pilnai atlygino jų plėšimo metu patirtą turtinę, fizinę ir moralinę žalą. Taip pat jie atlygino ir turtinę žalą, kuri buvo padaryta UAB „A.D. R.“, kurios direktoriumi jis yra, dėl pagrobto ir apgadinto kasos aparato su pinigais. UAB „A.D. R.“ oficialų raštą pateiks artimiausiu metu. Jis pats civilinio ieškinio byloje nereiškia. Jo draugas M. K. M., kuris taip pat buvo nukentėjęs šio plėšimo metu, 2016 m. vasaros pradžioje visam laikui išvyko iš Lietuvos, šis jam yra sakęs, kad jis jokių pretenzijų įtariamiesiems dėl šio įvykio neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 154).

Liudytojas, nukentėjusysis M. K. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-05-03 apie 23 val. jis buvo pas savo draugus M. R. K. ir J. A. K. restorane, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jis atėjo pas juos ketindamas pavalgyti. Kol laukė, kol jam bus paruoštas maistas išsinešimui, jis buvo restorano valgomojoje salėje ir susirašinėjo SMS žinutėmis savo telefonu. Jis buvo pasilenkęs, rašė SMS ir staiga pastebėjo, kad kažkas įeina pro restorano duris. Jis nekreipė į tai dėmesio, manė, kad ateina kažkokie kiti restorano klientai. Pakėlęs akis pamatė, kad į restoraną įėjo vienas asmuo, vilkintis juodais rūbais, ant veido juodos spalvos kauke. Asmuo buvo apie 180 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptais plaukais, plaukų spalvos neatsimena. Jis pradžioje neišsigando, nieko blogo nepagalvojo. Abu jo draugai tuo metu buvo restorano virtuvėje. Šis asmuo jo paklausė, ar jis yra vienas, kalbėjo švaria anglų kalba, be jokio akcento. Jis atsakė, kad jie yra trise. Tada vaikinas išsitraukė ginklą, tamsiai pilkos spalvos, kurį šis buvo užsikišęs už kelnių diržo, įrėmė jam ginklą į nugarą ir liepė eiti į virtuvę. Tada jis pastebėjo, kad į restoraną įėjo kažkas dar, bet gerai nematė, kas ten buvo, matė tik kažkokius siluetus, kiek ten buvo asmenų, nežino. Šis asmuo, įrėmęs ginklą jam į nugarą, jį įstūmė į virtuvę, kur buvo abu jo draugai. Jo draugai paklausė, kas atsitiko. Jis jiems nieko neatsakė, bijojo kalbėti, nes manė, kad vaikinas jį nušaus. Jis stovėjo prie durų, vaikinas su ginklu – už jo, o abu broliai virtuvės gale. Kai broliai pamatė, kad už jo yra vaikinas su ginklu, vaikinas pasakė, kad jie atiduotų jam viską, ką turi. Vaikinas atsitraukė, stovėjo prie stalo, ginklą laikė atstatęs į jų pusę. Pradžioje broliai dar vaikinui sakė, kad jie nėra savininkai, čia tik tvarko, bet paskui M. R. nuėjo prie kasos aparato, kelis kartus tyčia įvedė blogą kodą, kasos aparatas neatsidarė. Užuolaidos tarp virtuvės ir valgomosios salės buvo užtrauktos, todėl jis nematė, kad vyksta valgomojoje patalpoje. Jis savo kišenėje turėjo piniginę, savo piniginę, išsitraukęs iš kišenės, vienu momentu numetė į greta esantį sandėliuką. Kodėl vaikinas nepaėmė piniginės, nežino, turbūt to momento jis nematė. Paskui J. A. bandė atitraukti užuolaidą, tuo metu M. R. vis bandė rinkti kasos kodą, staiga į virtuvę įėjęs antras asmuo, kurio jis visiškai apibūdinti negali, šis buvo taip pat su juodos spalvos kauke ant veido, iškart papurškė į jų pusę – pirmiau į J. A. veidą, paskui į jo veidą, dujų. Jis bandė rankomis užsidengti veidą nuo dujų, bet dujų buvo papurkšta daug, jam jų pateko į akis, ypač daug į dešinę ausį. Abu vaikinai J. A. liepė stoti prie sienos, stovėti pakėlus rankas ir atsirėmus į sieną. Jam liepė stovėti taip pat, jis prie J. A. stovėjo taip pat rankomis atsirėmęs į sieną. Jie su J stovėjo nusisukę nuo patalpos, todėl jis nematė, kuriuo tiksliai momentu ir kuris vaikinas paėmė kasos aparatą. Kas patalpoje vyko, jis nematė, bet viską aiškiai girdėjo. Girdėjo, kaip vienas iš vaikinų, jiems būnant prie M. R., kelis kartus pakartojo: „nušauk jį“. Taip pat girdėjo, kaip staiga vaikinai iš restorano išbėgo. M. R. iš restorano paskui vaikinus išbėgo pirmas, jis išbėgo paskui jį. Tuo metu vaikinai jau buvo nubėgę gan toli, jie nubėgo gatvele už restorano ir dingo jam iš akių. Kai jie su M. R. vaikinų nepavijo, abu grįžo atgal. Tada apžiūrėjo restoraną, ant grindų pamatė numestą kasos aparato juostelę, kasos aparatas buvo pagrobtas. Pamatė, kad iš valgomosios salės dar buvo pagrobtas kompiuteris, žaidimų konsolė su valdymo pultais, J. A. pasakė, kad buvo pagrobta jo piniginė su dokumentais bei mobiliojo ryšio telefonas, buvę prie kasos aparato, bet jis pats pagrobimo momento nematė. Kada ir kuris iš vaikinų, paėmė visus šiuos daiktus, jis nematė. Savo piniginę, kaip minėjo, rado sandėliuke, kur ir numetė, jokie jo asmeniniai daiktai pagrobti nebuvo. Nusiplovęs akis, jis ketino kviesti policiją, bet prisiminė, kad jo telefone nėra sąskaitos ir manė, kad policijai yra mokamas skambutis. Todėl jis ieškoti pagalbos išėjo į lauką, ten pamatė jų visų bendrą pažįstamą Pakistano pilietį, kurio vardo ir pavardės nežino, kuris sakė, kad matė jų bėgimą paskui juos apiplėšusius asmenis, bet manė, kad tai yra kažkoks žaidimas ir todėl į tai nesureagavo. Paskui jie pasikvietė jų bendrą draugą N, kuris juos visus nuvežė į Kauno klinikas, ten visi buvo apžiūrėti ir išleisti namo. Jo sužalojimas yra užfiksuotas Kauno klinikose, tyrimą prašo atlikti iš medicininių dokumentą, pas teismo medikus nesikreipė ir nesikreips. Šiuo nusikaltimu jam padaryta moralinė žala ir fizinė žala. Civilinį ieškinį jis reikš teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 166-168 ).

Liudytojas M. N. A nurodė, kad jis ėjo į miesto centrą, pro parduotuvę. Jis girdėjo, kaip šaukė žmonės, buvo tamsu, jis nesuprato, kad tai buvo parduotuvės apvogimas, nesuprato, kodėl du vaikinai vijosi. Jis grįžo atgal į parduotuvę, tada suprato, kad kažkas ją apvogė. Davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Liudytojas M. N. A ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. gegužės mėn. mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, apie 23 val. ėjo (duomenys neskelbtini) link savo bendrabučio, esančio(duomenys neskelbtini) , Kaune. Artėdamas prie jo pažįstamų indų restorano, esančio (duomenys neskelbtini), prie restorano pamatė stovintį vaikiną, kuris rūkė. Vaikinas buvo aukštas, lieknas, europietis. Vaikinas vilkėjo tamsiais rūbais, buvo su tamsia kepure. Jis jo veido nematė, kadangi buvo tamsu, apibūdinti negali, atpažinti negalėtų. Jis į jį atkreipė dėmesį tik todėl, kad prie šio restorano lietuviai paprastai nestoviniuoja. Jam praėjus pro restoraną, išgirdo kažkokius garsus, sklindančius nuo restorano pusės. Atsisuko ir pamatė, kad nuo restorano nubėga du vaikinai. Jis atsimena, kad atkreipė dėmesį, jog vaikinai nešasi kasos aparatą ir nešiojamą kompiuterį, daiktus nešė abu vaikinai. Ar jie nešėsi dar kokių nors kitų daiktų, jis negalėjo tiksliai įžiūrėti. Vienas iš vaikinų buvo kiek aukštesnis, bet abu jie buvo aukšto ūgio, liekni. Daugiau jis jų neįsidėmėjo, apibūdinti negali, jų atpažinti negalėtų. Abu vaikinai vilkėjo tamsiais rūbais, kurių detaliau neįsidėmėjo. Vaikinai nusuko į gatvelę, esančią už restorano, ir dingo jam iš akių. Jis negali pasakyti, ar vienas iš nubėgusių vaikinų buvo tas, kurį prieš tai matė rūkantį prie restorano, ar tai buvo kiti du vaikinai. Matė, kad iš restorano išbėgo jam žinomas indas, šio restorano savininkas, kuris indų kalba šaukė: „Laikykite“. Jis vaikinų nepasivijo ir grįžo į restoraną. Jis pagalvojo, kad jie žaidžia kažkokį žaidimą, nesuprato, kad vykdomas nusikaltimas. Tada jis nuėjo į restoraną, nes norėjo sužinoti, kas čia vyksta, jam ši matyta situacija pasirodė keista. Užėjęs vidun, jis pajuto dujų kvapą, kuris buvo labai stiprus. Restorano viduje buvo abu jam žinomi broliai indai, kurių vienas yra restorano savininkas, ir dar vienas vaikinas indas. Jis juos visus žino iš matymo, nes gyvena tame pačiame bendrabutyje, bet su jais artimiau nebendravo. Tik tada jis suprato, kad buvo įvykdytas nusikaltimas. Suprato, kad reikia skambinti policijai, bet to negalėjo padaryti, nes nežino policijos numerio. Broliai indai paprašė, kad jis nueitų į bendrabutį ir pakviestų jų draugą. Jis taip ir padarė, nuėjo į bendrabutį ir pakvietė jų draugą, gyvenantį viename kambaryje su minėtais broliais. Jų draugas iškart išbėgo į restoraną, o jis nuėjo namo ( 2 t., b. l. 5-6).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, kaip atrodė vaikinas, gali pasakyti, kad buvo aukštas.

Liudytojas M. G. nurodė, kad buvo kieme su A. Jam kažkas paskambino, tada jie abu nuėjo iki A tėčio, pasiėmė mašiną. Nuvažiavo iki „Girstučio“. Jis liko sėdėti mašinoje, o A nuėjo pakalbėti. Grįžęs A jam pasakė, kad veža jį namo. Jį A parvežė, o pats išvažiavo atgal. A – jo kiemo draugas. Jie kartais susitinka. Nežinojo, kas A skambino. Sekančią dieną sužinojo, kad jį sulaikė policijos pareigūnai prie „Banginuko“. Paskui straipsnį perskaitė žiniasklaidoje. Po to A jam pasakojo, kad sėdėjo mašinoje, tik vairavo. Tyrėjui teisingus parodomus davė.

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-05-03 apie 21 val. buvo kieme prie namų su draugu A. D.. Jiems bebūnant, A kažkas paskambino į jo mobiliojo ryšio telefoną. Jo pokalbio jis negirdėjo, tik po pokalbio A jo paklausė, ar jis nori važiuoti kartu su juo susitikti su jo draugu A. Jis A iki tol nepažinojo, jo matęs nebuvo. Kadangi neturėjo ką veikti, jis sutiko važiuoti kartu su A. A nuėjo namo, paprašė tėčio leisti pasinaudoti automobiliu. Tėtis leido ir jie kartu su A atvažiavo iki „Girstučio“ baseino, esančio Kovo 11-osios gatvės. Ką A buvo susitaręs su A, kokiu tikslu šis važiavo su juo susitikti, jis nežino, A nieko neklausinėjo ir šis pats nieko išsamiau nepasakojo. Kai atvažiavo prie „Girstučio“, ten automobilių aikštelėje netoli laiptų, pamatė vaikinų kompaniją. Vaikinų tikslaus skaičiaus nežino, jų buvo 5-7. A išlipo iš automobilio ir nuėjo prie jų Jis liko sėdėti automobilyje. Visi vaikinai stovėjo daugmaž ratu, pokalbyje visi dalyvavo. Ką jie tarėsi ir apie ką kalbėjo, negirdėjo. Į automobilį A grįžo maždaug po 15 min. Šis pasakė, kad parveš jį namo. Jis sutiko, nes jau skubėjo. A jį parvežė namo ir pats nuvažiavo. Šis jam nepasakojo, ką ketina veikti toliau – eiti namo ar važiuoti atgal pas A. Jis apie pokalbį su vaikinais nieko neklausinėjo, A jam nieko nepasakojo. Jis nežino, ko A važiavo susitikti su A ir ką ketino veikti toliau. Minėtus vaikinus jis matė tik pro automobilio langą, jų neįsidėmėjo, todėl jų apibūdinti negali ir nei vieno neatpažintų. Paskui sužinojo, kad A buvo sulaikytas už plėšimą, bet jokių padaryto nusikaltimo detalių nežino, su A apie tai nekalbėjo (2 t., b. l. 10-11).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jis Aurimo nepažinojo. Ten stovėjo 5-7 vaikinai. Arnoldas jam nieko nesiūlė, o tik parvežė namo.

Liudytojas M. P. nurodė, kad su M. R. buvo kieme, prie krepšinio aikštelės. Jiems bešnekant, atėjo kažkoks nepažįstamas vyras, žymiai vyresnis už juos, paprašė cigaretės, o jie pasakė kad neturi. Vyriškis pasakė, kad jie vargšai, ne „bachūrai“, kad negali nieko susimąstyti, „tipo“ kažką apvogti. Jie į tai nekreipė dėmesio. Vyriškis išėjo. Daugiau nei po valandos laiko, susitiko su B. Papasakojo jam, kas buvo. Tas nepažįstamas konkrečiai nieko nepasiūlė, tik sakė, kad aplinkui visko yra, kad jie nieko nesusimąsto. Paskui jis pamatė straipsnį internete, kad buvo apiplėšimas. Po kelių dienų susitiko B. Šis pasakė, kad buvo susiplanavęs kažką ten daryti, bet pagalvojo, kad bus blogai.

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. gegužės mėn. pradžioje, datos tiksliau neatsimena, jis su draugu M. R. buvo kieme, abu kartu sėdėjo netoli KTU, prie ten esančios krepšinio aikštelės. Jiems besėdint ir besikalbant, prie jų priėjo jam pirmą kartą matytas vyras, kurio išvaizdos jis nebeatsimena, apibūdinti negali, atpažinti negalėtų. Vyras jų paprašė cigaretės, o jos negavęs, pasakė, kad jei neturi pinigų ant cigarečių, gali apiplėšti ką nors iš aplinkinių barų, ir taip „pasidarytų“ pinigų. Kiek atsimena, netoliese esančio indų restorano šis vyras jiems neįvardino. Jie su M į vyro kalbas nesureagavo, visai į tai rimtai nepažiūrėjo. Po to, po kelių valandų, labiau link vakaro, jis su M sutiko B, su kuriuo pats asmeniškai nebendrauja, žino jį kaip M draugą ar bendramokslį. Jie apie šio vyro kalbas juokais papasakojo B. Kurį laiką jie pastovėjo kartu su B, pakalbėjo, prie B atėjo kažkoks jam iš matymo žinomas vaikinas, kurio jis jokių duomenų nežino. Kai šis vaikinas atėjo, jie su M išėjo. Daugiau tą vakarą nei B, nei prie jo atėjusio vaikino nematė, su jais nebendravo. Apie tai, kad buvo apiplėštas indų restoranas, jis sužinojo perskaitęs straipsnį internete. Po to buvo sutikęs B, kuris jam sakė, kad ir šis buvo suplanavęs eiti plėšti indų restorano, bet paskui nėjo. Dėl kokių priežasčių nėjo, kas ir prie kokių aplinkybių šį restoraną apiplėšė, B jam daugiau nieko nepasakojo ir jis apie šį įvykį nieko daugiau nežino (2 t., b. l. 20-21).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad tas vyras sakė, kad galima pasidaryti pinigų. Jie apie to vyro kalbas papasakojo juokais B, su B apie indų restoraną nešnekėjo. B sakė, kad buvo suplanavęs eiti apiplėšti restorano, bet persigalvojo.

Liudytojas M. R. nurodė, kad jis su M. P. išėjo į kiemą, nuėjo prie krepšinio aikštelės. Prie jų priėjo kažkoks senis, kuris paprašė jų cigaretės. Jie atsakė, kad neturi. Vyriškis pradėjo sakyti, kad jie yra vargšai, ne „bachūrai“, ubagai, dar sakė: ,,Ką negalite eiti vogti visokių kebabinių, parduotuvių, restoranų“. Taip išvardino ir nuėjo. Jie į tai nekreipė dėmesio. Paskui susitiko su B. B pasipasakojo ką jiems tas senis pasakojo. Po kiek laiko atėjo G ir jis su M išėjo. Kitą dieną, tiksliai nepamena kada, B mokykloje jam pasipasakojo, kad jie bandė tai padaryti, tačiau B pagalvojo apie pasekmes ir pabėgo.

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. gegužės mėn. pradžioje, datos tiksliau neatsimena, jis su draugu M. P. buvo kieme netoli KTU, prie ten esančios krepšinio aikštelės. Beeidamas pro juos jam nepažįstamas pirmą kartą matomas vyras, kuris buvo apie 35 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo ir vidutinio ūgio, kurio veido bruožų jis šiuo metu visiškai nebeatsimena ir atpažinti negalėtų, paklausė jų su M, ar jie neturi cigaretės. Kai jie atsakė, kad neturi, šis pradėjo sakyti, kokie jie vargšai, net cigaretės neturi, ir pan. Nueidamas pasakė, kad aplinkui yra daug kebabinių, restoranų, paminėjo gretimai esantį indų restoraną, kad jie galėtų nueiti, apiplėšti ir turėtų pinigų. Tai pasakęs, vyras nuėjo. Jie su M į vyro žodžius visiškai nesureagavo, tik vėliau, sutikę pažįstamą B. B., jam papasakojo apie šį pokalbį. B tuo metu buvo su kažkokiu vaikinu, kurį jis matė pirmą kartą, jo apibūdinti negali, veido bruožų neatsimena ir atpažinti negalėtų. B ir greta buvęs vaikinas į jų pasakojimą sureagavo gan rimtai, ėmė svarstyti, kad gal visai neblogai būtų tai įgyvendinti. Jiems bekalbant, prie jų dar priėjo B draugas G. J.. Jį žino daugiau iš matymo, šis, kaip ir B, mokosi kartu su juo toje pačioje gimnazijoje. Vos G atėjus, jie su M išėjo. Daugiau tą dieną nei vieno iš minėtų vaikinų jis nematė, su jais nebendravo. Po poros dienų, sutikęs B mokykloje, iš šio sužinojo, kad jie su draugais visgi apiplėšė indų restoraną, sakė, kad B, išsigandęs pasekmių, pabėgo. B jam neįvardino asmenų, kurie dalyvavo apiplėšime, jis pats jo nieko neklausinėjo, todėl daugiau nieko apie šį įvykdytą plėšimą nežino (2 t., b. l. 15-16).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad jie B tiesiog pasipasakojo apie tą vyriškį. Tiksliai nepamena po kiek laiko, po to pokalbio su tuo vyriškiu, jie susitiko B, gal po 1-2 valandų. Susitiko ir tiesiog pasipasakojo. Nepamena ar tas vyriškis paminėjo indų restoraną. B nepamena ar sakė apie tą indų restoraną. B pagalvojo apie pasekmes, ir pabėgo.

Liudytojas E. P. nurodė, kad dirba Kauno apskr. Kriminalistinių tyrimų valdybos, kriminalistinių objektų tyrimų sk., vyr. specialistu. Atvykus, rado automobilį, stovintį ant gatvės, kaltinamųjų šalia nebuvo. Buvo tik automobilio savininkas, t. y. kažkurio iš kaltinamųjų tėvas. Iš automobilio buvo išimta: kompiuteriai, pirštinės, dvi kaukės, balionėlis, pistoletas su dėtuve, kiti pašaliniai daiktai, kurie nebuvo reikšmingi. Kai jie atvažiavo, tai automobilio durys buvo atidarytos. Prieš jiems atvykstant, jau buvo atvažiavęs tyrėjas. Kaip buvo aprašyta apžiūros protokole, taip ir buvo: kasos aparatas buvo padėtas prie galo, ant žemės, medžiaginės kaukės jau buvo rastos ant galinės automobilio sėdynės, telefonai buvo ant sėdynės, dujų balionėlis, berods, buvo ant priekinės sėdynės. Ar galėjo tyrėjas pajudinti esamus daiktus, jis nežino. Kiek atsimena, tai jiems atvykus buvo jau vienas ekipažas, kuris rinko ikiteisminio tyrimo medžiagą. Rastas dujų balionėlis turėjo būti supakuotas į atskirą dėžutę, dėžutė buvo atskirai antspauduojama ir tvirtinama parašu. Tiksliai negali pasakyti ar jis pats supakavo, nes įvykio vietoje buvo su kolega V. M.. Prieš jiems atvykstant į įvykio vietą, jau buvo atvykęs, jei neklysta, R. S.. Šis rašė automobilio pakvitavimą, kad grąžina automobilį. Tuos rastus daiktus jis pakavo įvykio vietoje.

Liudytojas A. D. nurodė, kad dirba Kelių policijoje, patruliu. Jis sustabdė transporto priemonę „Audi“. Jie tikrino vairuotojų blaivumą. Vairuotojas buvo blaivus, bet matėsi, kad jaudinosi. Įtarimą sukėlė keleivis, kuris į daiktadėžę buvo sugrūdęs striukę, matėsi, kad daiktadėžė neužsidaro. Patikrinus bagažinę, rado dėžėje kasos aparatą. Pajudinus kasos aparatą, barškėjo monetos. Sustabdytasis paaiškino, kad tėvas prekiauja automobiliais, todėl vežiojosi kasos aparatą. Taip pat rado kompiuterį. Klausė šio kompiuterio pavadinimo, bet šis negalėjo kompiuterio pavadinimo pasakyti. Todėl supratęs, kad šie daiktai galimai gali būti ne sustabdytojo, išsikvietė kitą ekipažą. Apžiūrėjus automobilį, daiktadėžėje rado kaukę, ilgą slidininko kepurę, o iš po keleivio sėdynės ištraukė ginklą.

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniame pranešime nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 4 d., buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-05-04 apie 00.10 patruliuodamas r.š. 588, kartu su vyr. patrule N. L., Žeimenos g. 107 patikrinimui sustabdė automobilį ,,AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo A. D.. Patikrinus alkotesteriu vairuotojo blaivumą, buvo nustatyta, jog vairuotojas blaivus. Tačiau vairuotojo elgesys sukėlė įtarimą, tad buvo nuspręsta nuodugniai apžiūrėti ,,AUDI 80“ automobilį. Jam priėjus prie automobilio, ant priekinės automobilio keleivio sėdynės sėdėjęs jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo A. A., į daiktadėžę (bardačioką) kišo rūbus, striukę ir kelnes. Apžiūrėjęs automobilio bagažinę, jis rado kasos aparatą, kuris buvo užrakintas, tačiau jame girdėjosi monetų braškėjimas. Taip pat bagažinėje gulėjo nešiojamas kompiuteris ir žaidimų kompiuteris. Paklausus A. D. iš kur šitie daiktai atsirado jo bagažinėje, šis atsakė, kad nežino, vėliau teigė, kad kasos aparatas yra jo tėvo, kuris prekiauja mašinų turguje. Per radijo stotį jis pranešė, kad reikalinga kolegų pagalba, kad padėtų apžiūrėti įtartiną automobilį. Į įvykio vietą atvyko autopatruliai r. š. 456; 410; 415. Apžiūrėjus nuodugniai automobilį, jame rado po priekine keleivio sėdyne galimai pneumatinį pistoletą, daiktadėžeje rado striukę, kelnes ir slidininko kaukę, pirštines. Apžiūrėjus vairuotoją A. D., pas jį kišenėje taip pat rado slidininko kaukę. Jaunuoliai teigė, kad daiktus rado ir nieko daugiau apie tai nežinantys. Pas jaunuolius buvo mobilaus ryšio telefonai, iš kurių vienas buvo „NOKIA" angliška kalba nustatytu meniu. Apie įvykį jie informavo VPK budėtoją. Per radijo stotį išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) yra apiplėštas užsienio pilietis, iš kurio pavogtas nešiojamas kompiuteris, žaidimų kompiuteris ir telefonas „NOKIA". Dar kartą paklausus jaunuolių dėl turimų daiktų, šie prisipažino, kad prieš kurį laiką apiplėšė vyriškį, iš kurio atėmė VPK budėtojo minėtus daiktus. Jaunuoliai taip pat pasakė iš kurios kavinės pavogė kasos aparatą. Patikrinus nurodytą kavinę, informacija pasitvirtino. Sulaukus NVRS darbuotojų, paliko įvykio vietą. Įtariamieji buvo pristatyti į OVS (1 t., b. l. 23).

Pagarsinus parodymus, nurodė, kad kai jis ėjo link vairuotojo, tai matė, kad keleivis kažką grūda į daiktadėžę. Jis išsamiai neapžiūrinėjo automobilio, nes laukė kolegų. Jis iš daiktadėžės traukė daiktus, nepamena, kur juos padėjo. Ką rado, viską ištraukė. Nepamena ar daiktus dėjo ant automobilio kapoto, ar šalia. Ginklą, kaukes ištraukė apžiūrai. A. D. striukės kišenėje rado slidininko kaukę. Viskas buvo taip, kaip surašyta tarnybiniame pranešime. Atsimena, kad pas kažkurį buvo telefonas, kurio net meniu negalėjo pažiūrėti. Gal kažkurį, sodinant į tarnybinį automobilį, jį apžiūrint nuodugniau, rado dujų balionėlį. Jis apžiūrinėjant automobilį, rado ginklą. Tada sulaikytieji buvo surakinami antrankiais, nes įtarė, kad galimai padarė nusikaltimą. Neatsimena, kaip dujų balionėlis atsirado ant sėdynės. Ekipaže jie dirba dviese. Be jo, dar šį automobilį apžiūrinėjo atvykę kolegos. Su juo dirbo kolegė, ji neapžiūrinėjo automobilio, kadangi turėjo mažai praktikos. Atvyko pirmi kolegos, t. y. P ir K. Paskui dar atvyko kolegos. Teisinga sulaikymo valanda nurodyta tarnybiniame pranešime. Buvo tamsus paros metas, naktis. Įvykio vietoje jis buvo apie valandą, vietoje surašė tarnybinį pranešimą. Tyrėjas jau buvo atvykęs, kuriam perdavė savo tarnybinį parnešimą.

Liudytojas V. M. nurodė, kad iš pradžių apžiūrinėjo automobilį, iš automobilio buvo imami įvairūs daiktai, tai yra kasos aparatas, kaukės, balionėlis, striukės, daug įvairiausių daiktų, įvykio vietoje dirbo dviese kartu su kolega. Kaukė, dujų balionėlis, pistoletas buvo ant priekinės sėdynės, atvykę į įvykį, nufotografuoja patį automobilį, jo saloną, kur kas randasi ir tik po to ima, fiksuoja. Jie fiksavo tai, ką nuvykę atrado. Tikslios valandos kada atvyko, nežino, ant apžiūros protokolo turėtų būti nurodytas laikas, buvo tamsu. Jis pasirašė tik ant fotolentelės ir ant daiktų. Kai viską sudeda, sudėtus daiktus su protokolu perduoda tyrėjui į nusikalstamų veikų registravimo skyrių, kriminalistinių tyrimo valdyboje turi žurnalą, kurį pildo, surašo datas, apžiūrėtas vietas, adresus. Dujų balionėlį supakavo į dėžutę ir daugiau jo nematė. Negali pasakyti keli asmenys buvo automobilyje, nes ne jie stabdė automobilį, jį sustabdė patruliai. Kai jie formino įvykį, buvo atvykęs automobilio šeimininkas, įtariamieji dar nebuvo išvežti.

Liudytojas S. K. nurodė, kad 2016-05-04 buvo sustabdytas automobils (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur sėdėjo 3-4 jaunuoliai, automobilis „Audi 80“, tiksliai daugiau nieko negali pasakyti. Tą dieną dirbo, žino, kad kitas ekipažas sustabdė jaunuolius ir automobilyje buvo rastas kasos aparatas, kilo įtarimas, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, todėl jis su Prohorenka nuvažiavo patikrinti automobilį, buvo rastas pistoletas, dar visokių daiktų, kaukė, ar tai dujų balionėlis, ar tai beisbolo lazda. Po to atvažiavo įtariamojo tėvas, mašinos savininkas, šis dalyvavo apžiūroje. Jis pats apžiūrinėjo automobilį, kasos aparatas buvo bagažinėje, kiek atsimena, už galinės sėdynės, neatsimena kurioje pusėje, kol ekspertas neatvažiavo, jie jo nelietė, nes žinojo, kad gali likti pirštų antspaudai. Ar jis apžiūrinėjo daiktadėžę, negali pasakyti, jis apžiūrėjo galinę automobilio dalį. Matė dujų balionėlį, pistoletą, bijo suklysti, ar tai buvo beisbolo lazda, nes kelių dienų laikotarpyje buvo panašus įvykis. Jam būnant, atvažiavo tyrėjas, pradėjo fotografuoti ir tada jie išvyko.

Protokole-pareiškime nurodyta, kad M. R. K. pranešė, kad 2016-05-03 apie 23 val. po darbo valandų į jo restoraną, jam su J. A. K. tvarkantis virtuvėje, į virtuvės patalpas įėjo du tamsiai apsirengę vyrai su juodomis kaukėmis ant galvų. Tuo metu restorane buvo ir jų draugas M. K. M, kuris taip pat įėjo į virtuvės patalpą. Vienas iš vyrų rankose laikė daiktą, panašų į ginklą, jis anglų kalba pasakė atiduoti jiems viską, ką turi ir jam liepė atidaryti kasos aparatą. Jam neatidarius kasos aparato, vienas iš kaukėtų vyrų pasakė anglų kalba: ,,nušauk jį“. Plėšikai pavogė kasos aparatą, juose esančius grynuosius pinigus, du mobilaus ryšio telefonus, kortelių dėtuvę ir piniginę su pinigais ir dokumentais, nešiojamą kompiuterį ir žaidimų konsolę. Vienas iš plėšikų restorano viduje pripurškė dujų (1 t., b. l. 15).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš įvykio vietos paimtas laidas su DNR pėdsakais, kasos aparato dalis (1 t., b. l. 16-21 )

Automobilio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio stogo padėta juodos spalvos striukė. Šalia automobilio galinės dalies padėtas kasos aparatas ,,Datecs“. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės rastos dvi medžiaginės kaukės, nuo kurių vidaus paimti kvapų pėdsakai. Telefonas ,,Sony“ supakuotas kartus su telefonu ,,Nokia“ į plastikinį paketą. Ant priekinės keleivio pusės sėdynės taip pat rastas pistoletas ,,ASG“. Rastos pirštinės juodos spalvos. Rastas dujinis balionėlis ,,KO“, supakuotas į dėžę. Ant galinės sėdynės dešinėje pusėje rastas nešiojamas kompiuteris ,,HP“, žaidimų kompiuteris ,,Sony“ su dviem pulteliais. A. A. 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas V. D. (1 t., b. l. 24-32, 33).

Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti automobilyje rasti objektai: mobiliojo ryšio telefonas „SONY XPERIA“ IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini) IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojamasis kompiuteris „HP“, serijinis kodas: (duomenys neskelbtini), žaidimų konsolė „Playstation 4“, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), prie konsolės yra du juodos spalvos „Playstation 4“ valdymo pulteliai: pirmojo serijinis numeris (duomenys neskelbtini), antrojo serijinis numeris (duomenys neskelbtini), kasos aparatas „DATECS MP-500“, serijinis kodas(duomenys neskelbtini) , juodos spalvos striukė su kapišonu. Mobiliojo ryšio telefoną „SONY XPERIA“ IMEI(duomenys neskelbtini) nutarta nelaikyti daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Juodos spalvos striukė, kuri priklausė įtariamajam G. J., A. J. prašymu, grąžinta A. J.. Žaidimų kompiuteris ir MRT Nokia grąžinti M.R. K. (1 t., b. l. 34-36, 37, 38-40, 111-112, 113).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(2993)-IS1-3696 nurodyta, kad automobilio apžiūros metu rastas pistoletas yra pramoninės gamybos ( gamintojas – firma A. S. Games A/S, Danija) 6 mm kalibro pneumatinis šratasvydžio pistoletas, skirtas šaudyti 6 mm skersmens plastikiniais rutuliukais. Šis šratasvydžio pistoletas ginklams nepriskiriamas, pistoletas yra netvarkingas ir netinkamas šaudyti (1 t., b. l. 50-51).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(2993)-IS1-5880 nurodyta, kad ant tirti pateiktų pirštinių yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. A. genotipu. Ant tirti pateiktos kaukės Nr. 1. rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių vieno asmens genotipas sutampa su A. A. genotipu, o kito asmens genotipas sutampa su B. B. lokusų genotipu. Ant tirti pateiktos kaukės Nr. 2, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su G. J. lokusų genotipu (1 t., b. l. 61-65 ).