- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- AS-62-238-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, S. G.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys - Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir S. G.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (b. l. 176-187), kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. SS20-31, 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą SS20-39 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 3B-(10.5)-P-580/2-1445; 2) atkurti pažeistą teisę, atstatant 1994 m. vasario 14 d. pareiškėjo 176 m² žemės sklypo kadastro duomenų atskiro registro (1-a versija, buvęs registracijos Nr. 01/3634-1) pažeistą teisę; 3) įpareigoti atsakovą sudaryti pareiškėjo 176 m² žemės sklypo Vilniuje, Braškių g. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis taip, kad valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas (toliau – ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) galėtų registruoti pareiškėjo 176 m² žemės sklypą atskiru registru, panaikinant nuo antros iki vienuoliktos 393 m² sklypo registro versijas; 4) įpareigoti atsakovą atstatyti pakeistą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį: gyvenamajam namui ir kūrybinėms dirbtuvėms statyti bei 2005 – 2006 m. nesuderintus su pareiškėju kadastrinius matavimus ir sklypo planą panaikinti; 5) spręsti galimos padarytos ar būsimos žalos atsiradimo klausimą – atidėti būsimos žalos įvertinimą, teismui nustatant jos realaus atsiradimo tikimybę, nebent teismas nutars, kad žala jau padaryta. S. P. 2011 m. sausio 20 d. pateikė patikslinto skundo 4 ir 5 reikalavimų papildymą (b. l. 196-197), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą 2005-2006 m. nesuderinus su pareiškėju 2005 m. balandžio mėnesio žemės sklypo Vilniuje, Braškių g. (duomenys neskelbtini) planą, 2005 m. balandžio 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, 2006 m. gegužės 10 d. sklypo kadastro duomenis, sudarytus uždarosios akcinės bendrovės „Geodeziniai tyrinėjimai“, t. y. kadastrinius 2005- 2006 m. matavimus, panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi (b. l. 200-201) atsisakė priimti S. P. 2011 m. sausio 17 d. skundą ir 2011 m. sausio 20 d. patikslintą skundą dėl reikalavimų dalyje, kurioje prašoma atkurti pažeistą teisę, atstatant 1994 m. vasario 14 d. pareiškėjo 176 m² žemės sklypo kadastro duomenų atskiro registro (1-a versija, buvęs registracijos Nr. 01/3634-1) pažeistą teisę ir spręsti galimos padarytos ar būsimo žalos atsiradimo klausimą – atidėti būsimo žalos įvertinimą, teismui nustatant jos realaus atsiradimo tikimybę, nebent teismas nutars, kad žala jau padaryta. Teismas nurodė, kad antrasis skundo reikalavimas neatitinka galimų priimti teismo sprendimų rūšių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio, todėl negali būti priimtas nagrinėti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taip pat nurodė, kad penktasis skundo reikalavimas yra neapibrėžtas ir nukreiptas į ateitį, iš jo negalima nustatyti, kokių konkrečių teisinių pasekmių siekia, todėl toje dalyje skundą taip pat atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
II.
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 206-209), kurį patikslino, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį ta apimtimi, kuria atsisakoma priimti žalos nagrinėjimo ir atlyginimo klausimą, bei priimti jo reikalavimą atlyginti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą: 50 000 Lt ir 80 000 Lt, iš viso – 130 000 Lt, prašo įtraukti Lietuvos valstybę atsakovu žalai atlyginti.
Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu nepriimti jo skundo dalyje dėl antrojo skundo reikalavimo, tačiau mano, kad jo skundą dalyje dėl reikalavimo atlyginti žalą atsisakyta priimti nepagrįstai. Dėsto, kad numatoma minimali turtinė 150 000 Lt žala atsirado dėl atsakovo veiksmų ir neveikimo – vilkinimo, neatkuriant jo 176 m² žemės sklypo Vilniuje, Braškių g. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pagal 1994 m. vasario 14 d. sklypo kadastro duomenų atskiro registro 1 – ąją versiją, nesudarant sklypo kadastrinių duomenų taip, kad VĮ Registrų centras galėtų jo 176 m² žemės sklypą registruoti atskiru šiam sklypui registro numeriu. Teigia, kad tai gali būti priežastimi būsimos žalos dėl rinkoje esančio nemažo kainų skirtumo, kuomet vieną ir tą patį objektą bandytum parduoti esant bendrasavininkui ir jam nesant. Pažymi, kad turto rinkos vertė yra sumažinta. Akcentuoja, kad atsakovas neatsižvelgia į jo prašymus ir reikalavimus, neįgalina 176 m² žemės sklypo registracijos atskiru registro numeriu. Teigia, kad moralinė žala jam pasireiškia tuo, jog 176 m² žemės sklypo 1 – oji versija nėra atstatoma. Nurodo, kad yra atsiradusių galimų panaudoti svarbių įrodymų: 1) kadastro duomenų registro Nr. 01/3634-1, kadastro duomenų registro Nr. 01/36311 dokumentų išlikimo aplinkybė; 2) pareiškėjo aptikta 2010 m. lapkričio 19 d. susipažinimo su kita byla Nr. I-752/2011 Vilniaus apygardos administraciniame teisme galimybė įrodyti žemės padalijimo užsakymo faktą (1993 m. gegužės 4 d. S. G. užsakymas Vilniaus tarpmiestinės techninės Inventorizacijos biurui). Prašo atnaujinti galimai kurio nors reikalavimo atveju praleistą senatį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Nacionalinė žemės tarnyba su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimas spręsti dėl galimos padarytos ar būsimos žalos atsiradimo klausimą yra neapibrėžtas ir nukreiptas į ateitį, iš jo negalima nustatyti, kokių konkrečiai teisinių pasekmių pareiškėjas siekia. Pažymi, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar Nacionalinė žemės tarnyba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė atsiradusią žalą patvirtinančių įrodymų, nenurodė nė vienos konkrečios teisės normos, kuria grindžia savo skundą bei reikalavimą. Teigia, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar (ir) neveikimo, dėl kurių pareiškėjui galėjo atsirasti žala, visus veiksmus, susijusius su valstybinės žemės sklypu, esančiu Vilniuje, Braškių g. (duomenys neskelbtini), atliko teisėtai ir pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytos sumos yra nepagrįstos ir apskritai negali būti vertintinos kaip viešojo administravimo subjekto veiksmais pareiškėjui padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis apeliacinės instancijos administracinio teismo tikslas, nagrinėjant atskiruosius skundus, yra atlikti vertinimą to teisinio klausimo, kurį išsprendė pirmosios instancijos teismas nutartimi, dėl kurios paduotas atskirasis skundas (ABTĮ 148, 151 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą – spręsti galimos padarytos ar būsimos žalos atsiradimo klausimą – atidėti būsimos žalos įvertinimą, teismui nustatant jos realaus atsiradimo tikimybę, nebent teismas nutars, kad žala jau padaryta. Atskiruoju skundu pareiškėjas ginčija minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo nurodytąjį reikalavimą, o atskirojo skundo argumentai, kurie yra nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, yra nevertintini.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, kurių nesilaikymas sąlygoja skundo nepriėmimą. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą).
ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje yra numatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo turiniui. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442 – 30/2011). Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 dalimis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 dalyje yra įtvirtinta, jog skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta.
Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo (b. l. 176-187), pareiškėjas skundo reikalavimu, dėl kurio padavė atskirąjį skundą, prašo spręsti klausimą dėl jam padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos, taip pat prašo įvertinti žalos atsiradimo tikimybę, t. y. pareiškėjas teismo prašo ne tik nustatyti, ar žala yra, ar nėra, bet ir pasisakyti dėl galimybės žalai atsirasti. Teisėjų kolegija vertina, jog skundo reikalavimo turinys yra neaiškus ir painus. Iš tokio skundo reikalavimo dėstymo nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokius konkrečius veiksmus (neveikimą) skundžia pareiškėjas bei kokiais konkrečiais pagrindais remdamasis jis kelia atsakovui savo reikalavimą. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nenurodė ir konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia skundo reikalavimą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra įmanoma aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką bei tinkamai išnagrinėti bylą, o esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti teisme.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas yra neapibrėžtas ir nukreiptas į ateitį, iš jo negalima nustatyti, kokių konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjas siekia, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimą – spręsti galimos padarytos ar būsimos žalos atsiradimo klausimą – atidėti būsimos žalos įvertinimą, teismui nustatant jos realaus atsiradimo tikimybę, nebent teismas nutars, kad žala jau padaryta, – vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pagrįstai. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.