Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažino su J. B. 2016-12-13 skundu dėl šmeižto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusioji privataus kaltinimo tvarka teikia teismui skundą, kuriuo prašo patraukti K. B. baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį ir priteisti iš K. B. 10 000 Eur neturtinės žalos.

Skundas perduotinas pagal teismingumą.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Tinkamas teismingumo klausimo išsprendimas užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytos asmens teisės kreiptis į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimą.

J. B. prašo pradėti baudžiamąjį procesą K. B. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, tai yra už šmeižimą. Vadovaujantis BK 154 straipsniu, šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.

Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles su BPK 415-417 straipsniuose numatytomis išimtimis. Kadangi BPK 415-417 straipsniuose privataus kaltinimo bylų teismingumas nenurodytas, sprendžiant privataus kaltinimo bylų teismingumo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendromis baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklėmis, numatytomis BPK V dalyje. BPK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o BPK 226 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. BK 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju). Todėl tikslios nusikalstamos veikos padarymo vietos ir kaltinamojo asmens gyvenamosios vietos nustatymas turi esminę reikšmę, sprendžiant baudžiamosios bylos teismingumą.

J. B. teismui pateiktame skunde nenurodė vietos, kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Pareiškėja skunde nurodo tik tai, kad ją apšmeižianti informacija buvo publikuojama internetiniame pažinčių portale (duomenys neskelbtini), įkelta K. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini). Be to skundas adresuotas Raseinių rajono apylinkės teismui.

Iš to seka išvada, kad byla yra teisminga Raseinių rajono apylinkės teismui, kadangi yra nustatyta vieta, kurioje K. B. veikė, t. y. patalpino anketą internetiniame pažinčių portale (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. skundą privataus kaltinimo byloje, kurioje K. B. kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, perduoti Raseinių rajono apylinkės teismui pagal teismingumą.

Nutartis neskundžiama.