Alytaus apylinkės teismo nutarimas, A6.-5-878/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2024-03-12
Bylos Nr.: A6.-5-878/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00003-2024-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Inga Liubinienė
Pažeidėjas: M. L.

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-5-878/2024Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00003-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 7.11; 21.2.3; 21.3.2; 21.9.10 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. kovo 12 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinodamas apie šios įmonės finansinę padėtį, tai yra, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir nuo (duomenys neskelbtini) turi valstybės biudžetui mokestinę nepriemoką, susidariusią įmonei teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių (už (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini) metus dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir už (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėnesius dėl gyventojų pajamų mokesčio), kurią išieškoti teisę Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgijo (duomenys neskelbtini), privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) turint iš viso (duomenys neskelbtini) eurų mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tyčia teikė pirmenybę atsiskaitymui su vėlesnių eilių nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmonės kreditoriais: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), AS, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų mažajai bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“, iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ UAB, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų mažajai bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų A. M., o ne aukštesnės eilės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl to buvo pažeisti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesai, o (duomenys neskelbtini) Eur mokestinė nepriemoka ((duomenys neskelbtini) duomenimis) valstybės biudžetui nepadengta, tokiais veiksmais M. L. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyti mokėjimai pažeidžiant kreditorių eilę buvo atlikti netyčia, taip pat prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 30). Analogiškai prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pateikė ir VMI (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 32). Atsižvelgiant į tai, nutarta administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose (duomenys neskelbtini) gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) M. L. dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pareiškime VMI nurodė, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. L., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas šios įmonės (duomenys neskelbtini), žinodamas apie šios įmonės finansinę padėtį, tai yra, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir nuo (duomenys neskelbtini) turi valstybės biudžetui mokestinę nepriemoką, susidariusią už (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metus dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir už (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėnesius dėl gyventojų pajamų mokesčio, kurią išieškoti teisę VMI įgijo (duomenys neskelbtini), privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) turint iš viso (duomenys neskelbtini) eurų mokestinę nepriemoką, susidariusią įmonei teisės aktų nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tyčia teikė pirmenybę atsiskaitymui su vėlesnių eilių nei VMI įmonės kreditoriais: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), AS, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų mažajai bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“, iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ UAB, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų mažajai bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų A. M., o ne aukštesnės eilės kreditorei VMI, tuo savo neteisėtais veiksmais sąmoningai pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką. Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui (duomenys neskelbtini) duomenimis yra (duomenys neskelbtini) eurų ((duomenys neskelbtini) eurų gyventojų pajamų mokesčio ir delspinigių bei (duomenys neskelbtini) eurų nekilnojamojo turto mokesčio ir delspinigių). Įmonė į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nuo (duomenys neskelbtini) savanoriškai įmokų nemokėjo. Savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – kreditoriaus VMI interesus bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 1 – 3).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą M. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 23 – 25)

Teismui pateiktame VMI pareiškime su priedais nurodoma, kad įmonė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra (duomenys neskelbtini) Eur, iš jų: (duomenys neskelbtini) Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir – GPM) nepriemoka, (duomenys neskelbtini) Eur GPM delspinigiai; (duomenys neskelbtini) Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau ir – NTM) nepriemoka, (duomenys neskelbtini) NTM delspinigiai (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 6). Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė už (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mėnesius; NTM mokestinė nepriemoka susidarė už (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metus (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 7 – 8). Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė įmonei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Įmonė mokestinę nepriemoką turėjo nuo (duomenys neskelbtini), teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo (duomenys neskelbtini), įmonei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 1 – 3). Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) (duomenys neskelbtini) duomenimis, įmonė turėjo prievolių, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: (duomenys neskelbtini) Eur mokestinę nepriemoką ir (duomenys neskelbtini) Eur delspinigių, iš viso (duomenys neskelbtini) Eur, iš jų: (duomenys neskelbtini) Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir – GPM) nepriemoka, (duomenys neskelbtini) Eur GPM delspinigiai; (duomenys neskelbtini) Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau ir – NTM) nepriemoka, (duomenys neskelbtini) NTM delspinigiai. Nurodoma, jog, MAIS duomenimis, įmonė į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nuo (duomenys neskelbtini) savanoriškai įmokų nemokėjo. MAIS (duomenys neskelbtini) duomenimis taip pat nustatyta, jog įmonė turėjo prievolių, kuriose nesuėjęs mokėjimo terminas: (duomenys neskelbtini) Eur mokestinę nepriemoką, iš jų: (duomenys neskelbtini) Eur GPM nepriemoka, (duomenys neskelbtini) Eur NTM nepriemoka (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 18).

Iš mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų ataskaitos matyti, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra M. L. (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 4).

Įmonei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų bei atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo veiksmai nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI kreipėsi į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyrių, prašydama pateikti įmonei priklausančių sąskaitų išrašus. ,, (duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyrius (duomenys neskelbtini) pateikė įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog šios atsiskaitomosios sąskaitos likutis (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) Eur. Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (taip pat ir iki (duomenys neskelbtini)) pajamos sąskaitoje buvo (duomenys neskelbtini) Eur, išlaidos – (duomenys neskelbtini) Eur. Likutis sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini)Eur. Iš sąskaitos išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė (duomenys neskelbtini)Eur UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini); be to, (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė (duomenys neskelbtini) Eur UAB ,, (duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė (duomenys neskelbtini) Eur MB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pervedė (duomenys neskelbtini) Eur VMI. Taip pat matyti, kad iš ,, (duomenys neskelbtini)“ esančios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos per nurodytą laikotarpį buvo pervesta (duomenys neskelbtini) Eur į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ esančią UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 11 – 15).

Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pateiktos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) matyti, jog šios atsiskaitomosios sąskaitos likutis (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini)Eur. Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pajamos sąskaitoje yra (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gauta (duomenys neskelbtini) Eur, o (duomenys neskelbtini) gauta (duomenys neskelbtini) Eur) išlaidos – (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių (duomenys neskelbtini) buvo pervesta (duomenys neskelbtini) Eur MB ,, (duomenys neskelbtini)“, pagal sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) buvo pervesta (duomenys neskelbtini) Eur A. M. už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) mėnesiais; (duomenys neskelbtini) VMI pervesta (duomenys neskelbtini) Eur (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 17)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog mokėjimai pažeidžiant kreditorių eilę buvo atlikti netyčia, taip pat nurodė, kad, atstovaudamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, patvirtina, jog papildomais akcininkų įnašais skola VMI prie FM bus padengta pilnai, apmokant ją dalimis, iki (duomenys neskelbtini) (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 30)

VMI pateikė raštą, kuriame nurodė, jog palaiko savo pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, prašo teismo paskirti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. L. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 eurų dydžio baudą (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 32)

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. ANK 120 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai įmonėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Nustatant pirmą sąlygą, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog įmonės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Kaip jau minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto. CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausiai turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse, bet ne lygiagrečiai su jais. Šiuo atveju įmonė, turėdama įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su aukštesnės eilės, o tik po to su vėlesnės eilės kreditoriais.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo M. L. ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti įmonės atsiskaitymus su kreditoriais. Nors M. L. teigė, kad mokėjimai pažeidžiant kreditorių eilę buvo atlikti netyčia, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Be to, nepateikė ir duomenų, kad būtų imtasi atitinkamų veiksmų dėl netinkamai (netyčia) atliktų mokėjimų susigrąžinimo ir jų nukreipimo pagal įstatymiškai nustatytą kreditorių eilę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įmonė yra VMI skolininkė. VMI (duomenys neskelbtini) duomenis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo (duomenys neskelbtini) Eur, o (duomenys neskelbtini) įmonė turėjo prievolių, kuriose suėjęs mokėjimo terminas: (duomenys neskelbtini) Eur mokestinę nepriemoką ir (duomenys neskelbtini) Eur delspinigių, iš viso (duomenys neskelbtini) Eur, iš jų: (duomenys neskelbtini) Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau ir – GPM) nepriemoka, (duomenys neskelbtini) Eur GPM delspinigiai; (duomenys neskelbtini) Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau ir – NTM) nepriemoka, (duomenys neskelbtini) NTM delspinigiai. Tuo tarpu pagal pateiktą įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ AS banko sąskaitos išrašą matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įmonė atliko pavedimų už (duomenys neskelbtini) eurus, iš kurių VMI buvo pravesta tik (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) ir jau tik po to, kai pirmiau buvo atsiskaityta su kitais kreditoriais, tai yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir MB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei pervesta į kitą įmonės sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 11 – 15), be to, iš įmonės sąskaitos, esančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, matyti, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įmonė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iš šios savo sąskaitos atliko pavedimų už (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių VMI pervesta tik (duomenys neskelbtini) Eur ir tai jau tik po to, kai buvo atsiskaityta su kitais kreditoriais, tai yra MB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir A. M. (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 17). Šios aplinkybės rodo, kad įmonės (duomenys neskelbtini) neabejotinai buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Pažymėtina ir tai, kad, išanalizavus įmonės atsiskaitymus laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad į įmonės sąskaitą, esančią ,, (duomenys neskelbtini)“ AS buvo gauta (duomenys neskelbtini) Eur įplaukų, o į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ esančią įmonės sąskaitą buvo gauta (duomenys neskelbtini) įplaukų (visos iš pačios UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios ,, (duomenys neskelbtini)“ AS), tačiau įmonė, (duomenys neskelbtini) turėdama iš viso (duomenys neskelbtini) Eur mokestinių prievolių valstybės biudžetui, kurių mokėjimo terminas jau buvo suėjęs, ir tuo metu savo sąskaitose neturėdama tokio piniginių lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pirmenybę atsiskaitydama teikė ne VMI, o kitiems kreditoriams ir atlygino mažą dalį VMI turimo įsiskolinimo, prieš tai įvykdžiusi reikšmingo dydžio mokėjimus kitoms bendrovėms ir asmenims.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) teikė pirmenybę atsiskaitymui su vėlesnių eilių nei VMI kreditoriais. Tai yra įmonė iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), AS, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) Eur, o (duomenys neskelbtini) pervedė dar (duomenys neskelbtini) Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų mažajai bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“, o iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų mažajai bendrijai ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) eurų A. M., o ne aukštesnės eilės kreditorei VMI, tuo savo neteisėtais veiksmais sąmoningai pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką. Šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad įmonės (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, įmonei gaunant pajamas, iš kurių turėjo galimybę jei ne visiškai ją pašalinti, tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė, nes tas aktualiu laikotarpiu gautas įmonės pajamas jis nukreipė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog M. L. žinodamas, jog įmonė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais įmonės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ,, (duomenys neskelbtini)“ AS banko sąskaitoje piniginių lėšų likutis buvo itin mažas, vos (duomenys neskelbtini) Eur, o įmonės banko sąskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ likutis buvo išvis (duomenys neskelbtini)Eur, taigi įmonės (duomenys neskelbtini) žinojo, kad sąskaitose piniginių lėšų yra itin mažai arba išvis nėra, tačiau, bylai aktualiu laikotarpiu gaudamas pinigines lėšas į sąskaitą ,, (duomenys neskelbtini)“ AS banke, jas kone visas beveik iškart pervedė atsiskaitymams su kitais kreditoriais arba į įmonės kitą sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios vėlgi atsiskaitė su kitais kreditoriais, o ne su VMI, neabejotinai suvokdamas, kad faktiškai visas gaunamas pajamas pervedant kitiems, žemesnės eilės, kreditoriams, įmonės sąskaitose esančių piniginių lėšų nepakaks atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi. Taigi M. L. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

M. L. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas ir didėja. Įmonės mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti neįvykdė. Vadovaujantis VMI pateiktais duomenimis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) eurai. Kita vertus, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. Pažymėtina, kad M. L. pateiktame atsiliepime patvirtino, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skola bus pilnai apmokėta iki (duomenys neskelbtini) ją padengiant dalimis. Byloje pateikti bankų sąskaitos išrašai patvirtina, kad su VMI buvo iš dalies atsiskaitoma, tirtu laikotarpiu padengta (duomenys neskelbtini) eurų mokestinės nepriemokos suma. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, nors ir nesudaro pagrindo pripažinti tai M. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi M. L. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir M. L. asmenybė. Jis per paskutinius dvejus metus net 8 kartus baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su juridinio asmens vadovo pareigų tinkamu neatlikimu, tai patvirtina, jog asmuo yra linkęs pažeisti įstatymus ir šis nusižengimas yra sistemingo neteisėto elgesio išraiška.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias M. L. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos baudos vidurkio paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), AB (buvęs AB (duomenys neskelbtini) bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini) ”, (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), AB (buvęs (duomenys neskelbtini)AB (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini) ”, (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini) ”, (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Teisėja Inga Liubinienė