- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-21
- Bylos Nr.
- 2-927-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00050-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje
- Atsakovas
- E. D., V. J.
- Trečiasis asmuo
- M. D.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, atstovei advokatei Indrei Selvestravičiūtei, atsakovėms E. D., V. J., atsakovės E. D. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovėms E. D., V. J., trečiasis asmuo M. D., dėl skolos pagal laidavimo sutartį, palūkanų priteisimo, akcijų perleidimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2013-01-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, 2013-03-05 su patikslintu ieškiniu, juo prašo: 1) priteisti iš atsakovės E. D. Ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592), 50 448,28 EUR skolos; 2) priteisti iš atsakovės E. D. Ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592), 16 procentų metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 50 448,28 EUR sumos), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) pripažinti atsakovės E. D. ir atsakovės V. J. 2013 m. vasario 22 d. sudarytą 100 vnt. (100 %) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra grąžinant iš atsakovės V. J. atsakovei E. D. 100 vnt. (100 %) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; 4) priteisti iš atsakovių E. D. ir V. J. ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592), bylinėjimosi išlaidas, t. y.: žyminį mokestį ir išlaidas už teisines paslaugas. Nurodo, jog ieškovas su skolininku M. D. 2007-07-30 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/335 (toliau – kredito sutartis), jos pagrindu bankas suteikė M. D. 37 681 EUR kreditą. Ieškovas su atsakove E. D. 2007-07-30 sudarė Laidavimo sutartį Nr. LKK 07/07/34S (toliau – laidavimo sutartis), ja atsakovė E. D. laidavo už M. D. tinkamą ir visišką prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą. Teigia, jog skolininkas M. D. pažeidė mokėjimo prievolę pagal kredito sutartį bei jos papildymus. Bankas nuo 2011-06-21 vienašališkai nutraukė kredito sutartį su skolininku, kadangi M. D. nevykdė mokėjimų iš eilės 10 mėnesių. Bankas 2011-08-01 pareikalavo atsakovės sumokėti skolą vadovaujantis laidavimo sutartimi, tačiau skola nebuvo sumokėta (t. 1, b. l. 74–85).
Atsiliepimas
Atsakovė E. D. teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Juo prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2013-02-22 dovanojimo sandoriu elgėsi teisėtai, kadangi turtas nebuvo antstolio areštuotas. Perleisdama akcijas atsakovė nesiekė sumažinti savo mokumo. Pažymi, jog ieškovas dovanojimo sutarties sudarymo metu nebeturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ją, kadangi jos prievolė pagal kreditavimo sutartį yra pasibaigusi. Mano, jog kreditorius pirmiausia turėtų kreiptis dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, tačiau ne iš bet kokio atsakovei priklausančio turto, kuriuo nebuvo užtikrintas prievolės įvykdymas bankui. Tikina, kad ieškovas ieškiniu reikalauja daugiau negu jam priklauso pagal sutartį ar įstatymą. Nurodo, kad kompensuojamųjų palūkanų suma yra akivaizdžiai per didelė, todėl teismas turėtų ją sumažinti. Atsakovei akivaizdu, kad 16 procentų dydžio metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, jų ieškovas jau suskaičiavo 10 095,40 EUR, yra neproporcingai didelė ir pažeidžia jos, kaip vartotojos, teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinio reikalavimus palaikė. Prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovė E. D. ir jos atstovas prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atstovas nurodė, kad prašomos priteisti palūkanos yra per didelės. Pabrėžė, jog nepateikta duomenų, kad neužtenka atsakovės kito turto skolai padengti.
Atsiliepimas
Atsakovė V. J. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su skolininku M. D. yra sudaręs 2007 m. liepos 30 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/07/33S (toliau - Kredito sutartis) (t. 1, b. l. 33–40), kurios pagrindu bankas suteikė M. D. 37 681 EUR dydžio kreditą (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 punktas) (t. 1, b. l. 23–25). M. D. įsipareigojo kiekvieną mėnesį (pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio 4 dieną; Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10 punktas) mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Ieškovas su laiduotoja atsakove E. D. 2007 m. liepos 30 d. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LKK 07/07/34S (toliau - Laidavimo sutartis) (t. 1, b. l. 41–43), pagal kurią E. D. laidavo už M. D. tinkamą ir visišką prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą. Skolininkas M. D. pažeidė mokėjimo prievoles pagal Kredito sutartį, t. y. nemokėjo kredito įmokų bei palūkanų. Bankas su skolininku sudarė 2010 m. gegužės 26 d. papildomą susitarimą Nr. KKP 10/05/70MN bei 2010 m. birželio 8 d. papildomą susitarimą Nr. KKP 10/06/32MN prie Kredito sutarties (t. 1, b. l. 26–30, 31–32); toliau šie papildomi susitarimai kartu su 2007 m. liepos 30 d. kreditavimo sutartimi Nr. KK 07/07/33S vadinami Kredito sutartis), kuriuose buvo išdėstyti skolininko įsipareigojimai Bankui.
2010 m. gegužės 26 d. papildomame susitarime (specialiųjų sąlygų 2.11 p.) bankas ir M. D., be kita ko, susitarė dėl kredito įmokų grąžinimo termino atidėjimo vieneriems metams, t. y. M. D. iki 2011 m. birželio 4 d. turėjo pareigą bankui mokėti tik palūkanas, o po 2011 m. birželio 4 d. grąžinti kredito įmokas bei mokėti palūkanas.
Laiduotoja E. D. abiejuose 2010 m. papildomuose susitarimuose patvirtino, kad ji su sąlygomis susipažinusi, neprieštarauja ir patvirtino, jog jos įsipareigojimai pagal Laidavimo sutartį lieka nepakitę, galiojantys ir jai privalomi. Skolininkas M. D. ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų tinkamai.
Bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu, nuo 2011 m. birželio 21 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį (t. 1, b. l. 44). Sutarties nutraukimo dieną mokėjimai pagal Kredito sutartį nebuvo vykdomi 10 mėnesių iš eilės. Bankas 2011 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu Nr. 9053 pareikalavo iš laiduotojos (solidarios skolininkės) E. D. sumokėti skolą pagal Laidavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. (t. 1, b. l. 45), tačiau skola nebuvo padengta.
Dėl įsipareigojimų laidavimo sutartimi
Teismas pažymi, kad Pagal Kredito sutartį bankas įsipareigojo M. D. suteikti kreditą, o M. D. atitinkamai įsipareigojo kiekvieno mėnesio 4 (ketvirtą) dieną (t. y. buvo susitarta dėl mokėjimų grafiko) mokėti kredito įmokas ir palūkanas už kredito naudojimą (Kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.10 punktas) bei vykdyti visus kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Nėra ginčo, jog ieškovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. suteikė kreditą, tačiau M. D. Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų mokėti kredito įmokas ir palūkanas tinkamai nevykdė. Kaip matyti iš bylos duomenų, kadangi M. D. pažeidė Kredito sutartį ir per papildomai nustatytus terminus nepašalino pažeidimų, ieškovas nuo 2011 m. birželio 21 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį (banko 2011 m. birželio 6 d. pranešimo Nr. 6739 apie sutarties nutraukimą nuorašas) ir tokiu būdu M. D. atsirado pareiga grąžinti visą skolą prieš terminą bei sumokėti palūkanas pagal sutartį iki realaus skolos grąžinimo.
Už M. D. tinkamą ir visišką prievolių pagal Kredito sutartį (solidariai su M. D.; CK 6.81 straipsnio 1 dalis) laidavo E. D. (Kredito sutarties specialiosios dalies 3.2 punktas; Laidavimo sutartis; CK 6.76 straipsnis). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir laidavimo sutarties 1 punkte. CK 6.6 straipsnio 4 punkte yra numatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari (pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalis M. D. ir laiduotoja E. D. yra solidarūs bendraskoliai), tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Pagal Laidavimo sutarties 1 punktą atsakovė E. D. asmeniškai laidavo už tas pačias M. D. prievoles, kylančias iš Kredito sutarties, todėl teismas sutinka, jog ieškovas turi solidarią reikalavimo teisę į atsakovę, kadangi M. D. (skolininkas) neįvykdo pagrindinės prievolės (CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.81 str. 1 d.), t. y. šalys susitarė, kad „laiduotojas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja, kaip solidarinis skolininkas atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal Kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais. Laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimų pagal Kreditavo sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą (toliau vadinama – Skola)“. Laidavimo sutarčių 3.3 punkte šalys susitarė, kad „ši sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną. Laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo Bankui pagal Kreditavimo sutartį, įskaitant bet neapsiribojant kredito gražinimu, kredito palūkanų, įsipareigojimu nevykdymo palūkanų sumokėjimu, nuostolių atlyginimu ar padidėjusių Banko kaštu atlyginimu“.
Kadangi pagrindinis skolininkas M. D. nesumokėjo skolos, todėl ieškovas, remdamasis Laidavimo sutarčių 2.1.4 punktu, pagrįstai ir teisėtai laiduotojai E. D. įteikė reikalavimą iki nurodyto termino sumokėti skolą, už kurią ji laidavo, t. y. buvo įteiktas banko 2011 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimas Nr. 9053 mokėti skolą nurodant, kad skola turi būti padengta ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. (t. 1, b. l. 45). Tačiau iki nurodyto termino laiduotoja skolos nepadengė.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis c. b. Nr. Nr. 3K-7-229/2009) yra išaiškinta, jog kai vienas sutuoktinis išreiškia sutikimą ir valią būti kito sutuoktinio (paėmusio paskolą) solidariuoju bendraskoliu (šiuo atveju E. D. laidavo už savo sutuoktinį), tuomet jiems atsiranda, be kita ko, solidarioji sutuoktinių prievolė (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tai reiškia, jog vadovaudamasis minėta kasacinės instancijos teismo praktika, bankas bendraskoliais pagal Kredito sutartį ir papildomus susitarimus laiko abu sutuoktinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. N2-12862-618/2011) nutraukė E. D. ir M. D. santuoką bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje, be kita ko, yra patvirtina, kad E. D. ir M. D. įsipareigojimai bankui yra solidarūs (žr. nutarties 3 lapą, 5.3 p.; t. 1, b. l. 46–48).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, jog Laidavimo sutarties 2.8 punkte yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu atsiranda ieškovo teisė patenkinti savo reikalavimo teises pagal Kredito sutartį iš prievolių vykdymą užtikrinančių priemonių, laiduotojas sutinka ir suteikia ieškovui teisę savo nuožiūra pasirinkti konkrečią prievolių įvykdymą užtikrinančią priemonę. Ši nuostata suteikia teisę ieškovui be laiduotojų sutikimo pasirinkti tokį savo teisių pagal Kredito sutartį įgyvendinimo būdą, koks ieškovo nuožiūra yra tinkamas. Nagrinėjamu atveju kadangi pagrindinis skolininkas M. D. neįvykdė savo piniginių prievolių pagal Kredito sutartį ieškovui, ieškovas, remdamasis Kredito sutartimi ir Laidavimo sutartimi, pagrįstai turi teisę prašyti priteisti ieškinyje nurodytas pinigines sumas iš solidarios skolininkės laiduotojos E. D..
Pastebėtina ir tai, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką yra vienareikšmiai ir nuosekliai išaiškinta, jog kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-18 nutartis c. b. Nr. 3K-7-229/2009). Bankas ir E. D. Laidavimo sutarties 3.3 punkte susitarė, kad „ši sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną. Laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo Bankui pagal Kreditavimo sutarti, įskaitant bet neapsiribojant kredito gražinimu, kredito palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumokėjimu, nuostoliu atlyginimu ar padidėjusiu Banko kaštu atlyginimu“.
Atsakovės veiksmai, t. y. tai, kad atsakovė negrąžina ieškovui kredito sumos ir nesumoka palūkanų, rodo, kad ji pažeidžia sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusius įsipareigojimus, reikalaujančius šalis vykdyti sutartis sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), ir dėl to atsakovė pagrįstai ir teisėtai laikytina pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).
Pažymėtina, jog iki 2013 m. sausio 2 d. imtinai pagal Kredito sutartį skola ieškovui sudaro 50 448,28 EUR, tai sudaro 39 483,39 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito, 869,49 EUR palūkanų už kredito naudojimą, 10 095,40 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 2013 m. sausio 2 d. pažyma apie M. D. įsiskolinimus nuorašas; t. 1, b. l. 49).
Dėl palūkanų skaičiavimo
E. D., kaip minėta, bankui yra skolinga ne tik kreditą, bet ir palūkanas. Kredito sutarties (2010 m. gegužės 26 d. papildomo susitarimo) specialiosios dalies 2.9 punkte, bendrosios dalies 8.1, 11 punktuose ieškovas ir M. D. susitarė, kad kredito gavėjas moka palūkanas už kredito naudojimą, t. y. M. D. įsipareigojo kiekvieno mėnesio 4 dieną (pagal mokėjimų grafiką) mokėti ne tik kredito įmokas, bet ir metines palūkanas už kreditą. Šios palūkanos yra apskaičiuojamos taip: 1,20 % marža + 12 mėn. EURIBOR. Skolininkų nesumokėtos palūkanos už kredito naudojimą yra 869,49 EUR.
Dėl įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo
Ieškovas ir M. D. Kredito sutarties (2010 m. gegužės 26 d. papildomo susitarimo) bendrosios dalies 8.2 punkte sutarė, kad „jeigu kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal sutartį nesumokamas nustatytu laiku į kredito sąskaitą ar kitą banko sąskaitą, kurią bankas nurodo kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurios yra lygios 16 (šešiolika) procentų nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo“.
Pažymėtina, jog kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas reglamentuoja CK 6.874 straipsnio 1 dalis. Šios palūkanos tampa skolininko skolos dalimi ir turi būti atlyginamos visais atvejais, kai yra vėluojama įvykdyti piniginę prievolę, nagrinėjamu atveju – grąžinti palūkanas už kredito naudojimą, kreditą ir kitas sumas (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įsipareigojimų neįvykdymo palūkanos už terminų mokėti palūkanas už kredito naudojimą ir grąžinti kreditą vykdymo pažeidimus yra apskaičiuotos iki 2013 m. sausio 2 d. imtinai ir sudaro 10 095,40 EUR.
Kadangi šalys susitarė, jog įsipareigojimų nevykdymo palūkanos skaičiuojamos iki realaus skolos grąžinimo ir palūkanų po bylos iškėlimo, 16 procentų dydžio metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos yra skaičiuojamos nuo prašomos priteisti skolos sumos (t. y. iš viso nuo 50 448,28 EUR) nuo bylos iškėlimo iki visiško skolos padengimo.
Pabrėžtina, kad laiduotoja E. D. Laidavimo sutartimi ir savo patvirtinimu Kredito sutartyje įpareigojo atsakyti už visas M. D. prievoles pagal Kredito sutartį, todėl jai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, šios sumos turi būti priteistos teismine tvarka (Laidavimo sutarties 1, 2.1.4 punktai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą reglamentavimą bei į tai, kad atsakovė nesumoka ieškovui nurodytos skolos, mano, jog yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti 39 483,39 EUR panaudoto ir negrąžinto kredito iš atsakovės E. D. (CK 6.71 straipsnis, 6.81 straipsnio 1 dalis, Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 punktas, Laidavimo sutarties 1, 2.1.4, 3.3 punktai), 869,49 EUR palūkanų už kredito naudojimą (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, CK 6.71 straipsnis, 6.81 straipsnio 1 dalis, Laidavimo sutarties 1, 2, 1.4, 3.3 punktai), 10 095,40 EUR įsipareigojimų nevykdymo palūkanų iki bylos iškėlimo ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo priteistos 50 448,28 EUR sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis, CK 6.874 straipsnio 1 dalis, Laidavimo sutarties 1, 2.1.4 punktai).
Dėl actio Pauliana ieškinio atsakovėms E. D. (turtą perleidusiam asmeniui) bei V. J. (turtą įsigijusiam asmeniui)
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas reiškia actio Pauliana ieškinį dėl atsakovei E. D. nuosavybės teise priklausiusio turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų (100 %) paprastų vardinių akcijų perleidimo savo motinai V. J. sandorio, ieškovas mano, kad minėtu sandoriu buvo siekiama išvengti prievolių bankui vykdymo. Ieškovas prašo teismo nurodytam turtui taikyti restituciją natūra. Ieškinys yra reiškiamas dėl 2013 m. vasario 22 d. sandorio, kurio pagrindu E. D. perleido jai priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų (100 %) paprastų vardinių akcijų savo motinai V. J. pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė E. D., galiojant Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė teismo įpareigojimą ir perleido savo turtą kitam asmeniui – motinai V. J.. Ieškovė mano, kad atsakovė E. D. tokiu būdu sumažino savo mokumą, apsunkindama ieškovui išieškojimo iš skolininko turto galimybę.
Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Šioje byloje nagrinėjamo ginčo dalies esmė yra ta, kad bankas siekia sugrąžinti perleistą turtą į E. D. turto masę ir atitinkamai iš viso turto dengti kreditorių reikalavimus, įskaitant ir banko.
CK 6.66 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti (actio Pauliana). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 3) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 4) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 5) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 6) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-587/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-88/2013).
Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės ir reikalavimo apimties
Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Actio Pauliana kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.
Teismas vertindamas bylos duomenis sutinka, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę E. D., teisė yra kilusi iš ieškovo ir atsakovės E. D. sudarytos Laidavimo sutarties, kuria E. D. laidavo už M. D. su banku sudarytos Kredito sutarties ir visų jos vėlesnių pakeitimų tinkamą ir visišką įvykdymą. Ieškovas detaliai savo reikalavimo teisę pagrindė anksčiau išdėstytoje dalyje, ši reikalavimo teisė yra galiojanti, todėl teismas nesikartoja nurodydamas, kad ieškinio pateikimo dieną atsakovės E. D. skola ieškovui yra 50 448,28 EUR, be to, iki visiško skolos sumokėjimo yra skaičiuojamos 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanos.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir skolininko nesąžiningumo
Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog E. D. perleidus jai priklausiusį turtą buvo sumažintas E. D. mokumas.
Sąžiningumas yra laikomas imperatyvu, kuriuo turi būti vadovaujamasi civiliniuose santykiuose. Reikalavimas elgtis sąžiningai yra imperatyvus reikalavimas, taikomas visiems civiliniams santykiams ir juose dalyvaujantiems asmenims (CK 1.5 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad asmenys elgėsi nesąžiningai, jų atliktus veiksmus turi pripažinti neteisėtais.
Šioje byloje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė E. D. elgėsi nesąžiningai, kadangi ji, žinodama apie banko pareikštą ieškinį ir apie Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais sudarė situaciją, kai perleido savo motinai visas 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, tokiu būdu apsunkindama banko galimybes išieškoti iš minėtų akcijų.
Taigi yra pateikti visi įrodymai, patvirtinantys sandorio šalių nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu (CPK 178 straipsnis).
Dėl sandorio sudarymo neprivalomumo
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Skolininkas, turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (pvz., sudaro sandorį nepalankesnėmis sau sąlygomis, nei būtų galėjęs, t. y. vykdydamas sutartinį įsipareigojimą, parduoda turtą už daug mažesnę kainą nei jo rinkos vertė ir pan.).
Šioje byloje akivaizdu, kad E. D. ne tik kad neturėjo prievolės sudaryti sandorį, bet turėjo galiojantį 2013 m. sausio 29 d. nutartimi nustatytą draudimą disponuoti savo turtu, įskaitant ir jį perleisti nuo 2013 m. sausio 29 d. Sandoris dėl akcijų perleidimo buvo sudarytas 2013 m. vasario 22 d., todėl akivaizdu, kad E. D. neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio.
Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo
Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Actio Pauliana atveju yra aktuali artimojo giminaičio sąvoka, įtvirtinta CK 3.135 straipsnyje – artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys. Taigi CK 3.135 straipsnyje ir CK 6.67 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardyti subjektai, su kuriais skolininkui sudarius kreditoriaus ginčijamą actio Pauliana pagrindu sandorį, preziumuojamas abiejų sandorio šalių nesąžiningumas.
Kaip minėta, V. J. yra E. D. motina, vadinasi, pagal CK 3.135 straipsnį yra laikoma artimuoju giminaičiu ir pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad ji yra nesąžininga, todėl sąlyga dėl trečiojo asmens nesąžiningumo šioje byloje yra tenkinama ir sudaro pagrindą reikšti actio Pauliana.
Dėl senaties termino
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Kaip minėta, sandoris dėl akcijų perleidimo buvo sudarytas 2013 m. vasario 22 d., todėl bankas termino, per kurį jis turi teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį, nepraleido.
Dėl E. D. turimo turto vertės nepakankamumo patenkinti banko reikalavimus
Kaip matyti iš antstolio J. Petriko 2013 m. vasario 5 d. turto aprašo Nr. 0172/13/00171, hipotekos registro išrašo, valstybės įmonės Registrų centro išrašų (t. 1, b. l. 102–106, 104–106, 170–171, 158–161), E. D. turimo turto nepakaks banko reikalavimams padengti, todėl sutinka su ieškovu ,kad yra teisinis pagrindas sugrąžinti į E. D. turto masę UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų (100 %) paprastų vardinių akcijų. Antstolis nurodė, kad E. D. turi tik automobilį ir kitam kreditoriui UAB „Laivyno inžinerijos centras“ (ne Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui) įkeistą nebaigtą statyti butą (kadangi UAB „Laivyno inžinerijos centras“ turi pirmenybės teisę išieškoti iš įkeisto buto, kitų kreditorių naudai galbūt, kad lėšų iš priverstinio buto pardavimo neliks) (t. 1, b. l. 104–106). Byloje duomenų, patvirtinančių priešingas aplinkybes, atsakovė rašytiniais įrodymais nepagrindė (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis bei atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas sąlygas mano, kad visos actio Pauliana ieškiniui pareikšti numatytos sąlygos yra įrodytos, todėl ieškinio dalis dėl 2013 m. vasario 22 d. akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkintina (CK 6.66 straipsnis).
Dėl restitucijos natūra taikymo
Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija ir perleistas turtas grąžinamas buvusiam jo savininkui (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija taikoma natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims.
Kadangi nagrinėjamu atveju turtas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vienetų (100 %) paprastų vardinių akcijų) priklauso atsakovei V. J., yra taikytina restitucija natūra ir turtas grąžintinas atsakovei E. D..
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Kadangi ieškinys tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-29 ir 2013-03-08 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš atsakovių priteisti jo patirtas 15 076,15 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą bei 4 786 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 10, 86; t. 2, 8, 9–26).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Patenkinus ieškovės ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškinį pateikusiai šaliai. Pabrėžtina, jog nagrinėjamoje byloje ieškovo advokatų kontorai sumokėtos išlaidos – 15 076,15 Lt už teisines paslaugas – viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) rekomenduojamo maksimalaus dydžio priteisti užmokesčio, todėl, tenkinus ieškinį, jos mažintinos ir ieškovui iš atsakovių priteistina 5 000 Lt už ieškinį, patikslintą ieškinį, atstovavimą teismo posėdžiuose, duomenų paieškas iš registrų ir kt. bei 4 786 Lt žyminio mokesčio, iš viso 9 786 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, (skyriaus kodas 112025592) ieškinį atsakovėms E. D., V. J., trečiasis asmuo M. D., dėl skolos pagal laidavimo sutartį, palūkanų priteisimo, akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tenkinti.
Priteisti iš atsakovės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592), 50 448,28 EUR skolos.
Priteisti iš atsakovės E. D. ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592), 16 procentų metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą (nuo 50 448,28 EUR sumos), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pripažinti atsakovės E. D. ir atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 22 d. sudarytą 100 vnt. (100 %) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra grąžinant iš atsakovės V. J. atsakovei E. D. 100 vnt. (100 %) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.
Priteisti iš atsakovių E. D. ir V. J. ieškovui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 112025592) 9 786 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismo 2013-01-29 ir 2013-03-08 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.