Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4-322/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
1-4-322/2017
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00022-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
I. M.
Advokatai
Daiva Balčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-4-322/2017Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00022-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.14.6.1; 1.2.18.11; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajai I. M., gynėjui advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), dirbanti buhaltere (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso( toliau -BK) 183 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji I. M., būdama asociacijos Kelmės krašto partnerystės Vietos veiklos grupės( juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), buhaltere ir būdama atsakinga už asociacijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdama vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m., neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą - Kelmės krašto partnerystės Vietos veiklos grupės turtą, o būtent iš Kelmės krašto partnerystės Vietos veiklos grupės ( toliau - VVG) banko sąskaitų nepagrįstai pervedinėjo VVG priklausančias lėšas į savo asmeninę sąskaitą: 2011-02-10 iš sąskaitos SWEDBANK, Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdama 2000,00 Lt (579,24 Eur), 2011-11-28 – 1000,00 Lt (289,62 Eur) ir pavedimo pagrindą nurodydama, kad atstatomos lėšos, 2012-12-04 iš banko sąskaitos SWEDBANK Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdama 1498,00 Lt (433,85 Eur) ir pavedimo pagrindą nurodydama projekto vykdymui, 2013-05-13 iš banko sąskaitos Kelmės kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdama 1000,00 Lt ( 289,62 Eur), 2013-07-30 pervesdama 90,00 Lt (26,06 Eur) ir pavedimo pagrindą nurodydama projekto vykdymui, 2013-08-19 iš sąskaitos Kelmės Kredito unijoje, Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdama 2000, 00 Lt ( 579,24Eur), 2013-08-21 – 1000,00 Lt (289,62Eur) ir pavedimo pagrindą nurodydama, kad paskolinamos lėšos į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pasisavino jai patikėtą VVG turtą, viso 8588 Lt ( 2487,25 Eur).

Taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m, iš asociacijos Kelmės krašto partnerystės VVG bankų sąskaitų nepagrįstai į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė nepriskaičiuotą pagal pateiktus Kelmės krašto partnerystės VVG Darbo užmokesčio žiniaraščius darbo užmokestį, o būtent: 2009 m. nepagrįstai pervedė 2660,00 Lt ( 770,39 Eur), 2011 m. -2600,00Lt ( 753,01Eur), 2012 m. -2102,99 Lt( 609,07 Eur) ir 2013 m. -2705,32 Lt ( 783,51Eur), tokiu būdu pasisavino Kelmės krašto partnerystės VVG turtą, viso 10 068,31 Lt ( 2915,98 Eur).

Be to, I. M., būdama asociacijos „Kelmės krašto partnerystės Vietos veiklos grupė“ buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2008-01-01 iki 2013-12-13 aplaidžiai tvarkė asociacijos „Kelmės krašto partnerystės Vietos veiklos grupė“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 7 str., 12 str. ir 16 str. 1 ir 3 p. reikalavimus, o būtent:

– nepildė 2008 m. Kredito unijos „Kelmės taupa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos kaupiamojo žiniaraščio, nors išraše nurodytos ūkinės operacijos;

– apskaitoje neatvaizdavo 2009 m. Kredito unijos „Kelmės taupa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų, nors banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad 2009-01-08 į šią sąskaitą perkelta iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 245,76 Lt;

- apskaitoje neatvaizdavo 2010 m. SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų, nors Kelmės kredito unijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad 2010-01-29, 2010-04-21, 2010-08-02 dienomis į SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) paskolinamos lėšos tarptautinio projekto su Latvijos Respublika įgyvendinimui po 10000,00 Lt. 2011-10-19, 2011-11-03, 2011-11-05, 2011-11-08 atstatomos paskolintos lėšos po 4000,00 Lt, 2011-11-21 – 2000,00 Lt, 2011-12-05, 2011-12-14 – po 4000,00 Lt, 2011-12-16 – 2161,97 Lt;

– apskaitoje neatvaizdavo 2013 m. gruodžio mėn. Kelmės kredito unijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko išrašų, nors bankinės operacijos buvo vykdomos, nepildė 2013 m. apskaitos registrų, dėl ko nuo 2008-01-01 iki 2013-12-31 negalima iš dalies nustatyti Kelmės krašto partnerystės VVG turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų.

Kaltinamoji I. M. kalta prisipažino ir parodė, kad Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupėje buhalterės pareigose dirbo nuo 2006 m. iki 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Per tą laikotarpį sirgo, patyrė daug operacijų ir chemoterapijos kursų, todėl detaliai paaiškinti aplinkybes dėl jai pareikštų kaltinimų negali, nebeprisimena, tačiau tai kas surašyta kaltinamajame akte pripažįsta, kad padarė. Pinigines sumas, kurios yra nurodytos kaltinamajame akte, tikrai persivedė į savo sąskaitą iš VVG atitinkamų sąskaitų, tačiau žalą VVG pagal pateiktą civilinį ieškinį - 1303 Eur pilnai atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu, dėl visų padarytų nusikalstamų veikų gailisi, tačiau taip darė, nes tuo metu sirgo, materialinė padėtis buvo labai sunki, todėl tas lėšas ji pasiskolino. Dėl buhalterinės apskaitos vedimo, tai stengėsi viską tvarkyti teisingai ir tinkamai, tačiau buvo darbe ir aplaidumo, nepildė žiniaraščių, nes buvo visokių situacijų, buvo labai apkrauta darbu, gal kas prasileido ir pasimiršo.

Apklausus kaltinamąją įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamoji nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios I. M. kaltė įrodyta.

Liudytoja L. M., VVG valdybos pirmininkė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. M. dirbo VVG buhalterės pareigose nuo 2006 m., 2013 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn., tiksliai neprisimena, pasirašė banke ,,antro parašo“ sutartį, kuria buvo suteikta prieiga prie VVG atsiskaitomųjų sąskaitų. 2013 m. lapkričio mėn. pabaigoje, išsitraukusi juridinio asmens atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus pastebėjo, kad iš neprojektinės sąskaitos, iš kurios nevykdomi jokie mokėjimai darbuotojams, buvo mokamas avansas I. M.. Bendroje sumoje į šios sąskaitos laikotarpyje nuo sausio mėn. iki 2013 m. liepos mėn. buvo pervesti 6000 Lt. Peržiūrint kitos VVG atskaitomosios sąskaitos (strategijos įgyvendinimo) išrašą tuo pačiu laikotarpiu, tomis pačiomis sumomis buvo vykdomi mokėjimai I. M. mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas“. Iš šios sąskaitos I. M. buvo pervesti viso 6000 Lt. Tokiu būdu I. M. buvo mokamas dvigubas avansas. Tikrindama atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus pastebėjo, kad ne visi avansu I. M. pervesti pinigai buvo įskaityti į darbo užmokestį. Tokiu būdu I. M. buvo neteisėtai išmokėti 6000 Lt. Kilus įtarimų, kad I. M. gali būti vykdžiusi ir kitus neteisėtus mokėjimus į savo asmeninę sąskaitą, pradėjo tikrinti kitas sąskaitas. Pastebėjo, kad į I. M. asmeninę sąskaitą buvo pervesta daugiau darbdavio lėšų. Viso per keturis kartus laikotarpyje 2013 m. gegužės- rugpjūčio mėn., mokėjimo paskirtyje nurodant ,,paskolinamos lėšos“ ir ,,projekto vykdymu“, į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesta 4090 Lt. Pareikalavus I. M. pasiaiškinti dėl aukščiau aprašytų mokėjimų į jos asmeninę sąskaitą ji paaiškino, kad tokiu būdu skolinosi darbdavio pinigus ir pažadėjo juos grąžinti. I. M. visas nurodytais mokėjimais galimai neteisėtai išmokėtas sau lėšas bendroje sumoje 10 090 Lt grąžino 2013 m. gruodžio mėn. , peržiūrint kitų VVG atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, taip pat sukėlė įtarimų į I. M. asmeninę sąskaitą pervestos lėšos: 2011-02-10 po -2000 Lt, 2011-11-28 -1000 Lt, 2012-12-04 -1498 Lt. Valdybos posėdyje pareikalavus I. M. pasiaiškinti dėl šių mokėjimų, ji nurodė, kad už VVG atliktas paslaugas ji buvo sumokėjusi savo asmeninėmis lėšomis ir nurodytais mokėjimais padengė išsiskolinimą sau. Toks darbuotojos paaiškinimas sukėlė abejonių valdybai, nes I. M. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpiu negalėjo būti vykdomi tokie atsiskaitymai. Įtarė, kad nurodytais mokėjimais I. M. pasisavino VVG lėšas viso 4498 Lt. Ji nepripažino, kad šiuos pinigus pasisavino ir jų negrąžino. Kaip įrodymą, kad I. M. į savo asmeninę sąskaitą pervedė VVG pinigus, prie bylos pateikė atsiskaitomųjų sąskaitų bankų išrašus, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius ir avansinę apyskaitą. Nurodytų mokėjimų į I. M. sąskaitą laikotarpiu įgaliota vykdyti atsiskaitymus ir bankines operacijas buvo tik buhalterė I. M.. Jokiam kitam VVG darbuotojui nebuvo suteiktos tokios teisės. VVG pagal veiklos dokumentus neturi teisės skolinti lėšų darbuotojams ar jokiems kitiems fiziniams asmenims. Lėšos gali būti suteikiamos gražintinai tik VVG nariams jų vykdomų projektų įgyvendinimui ir jų įgyvendinimo laikotarpiu. Jokių dokumentų, leidžiančių I. M. skolintis VVG lėšas, nebuvo, todėl ji neturėjo teisės taip daryti. (b.l.160, 1t. ir b.l.14, 3t.).

Liudytoja N. Ž., VVG administratorė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos pareigos tiesiogiai susijusios su vykdomais vietiniais projektais. Ji organizuoja, vykdo, įgyvendina ir kontroliuoja projektus. Apie tai, kad I. M. galimai neteisėtai savinosi VVG lėšas sužinojo iš valdybos pirmininkės L. M.. Jos( N. Ž.) darbo laikotarpiu visus bankinius pavedimus ir mokėjimus vykdė tik I. M.. VVG skolinti lėšas fiziniams asmenims ir darbuotojams draudžiama. Valdybos pirmininkės nurodymu tikrino įtarimus sukėlusius mokėjimus pagrindžiančius finansinius dokumentus. Įtarimus sukėlė šios PVM sąskaitos faktūros- 2010-09-10 ZAŠ 058; 2011-11-21 BJĮ (galimai) 00000161; 2012-07- 10 BJI 000001:76. Greta minėtų sąskaitų nerasti privalomi dalyvavusių svečių sąrašai. Taip pat, pagal nustatytą tvarką negali būti vykdomi atsiskaitymai grynaisiais pinigais sąskaitose nurodytai sumai. 2010-09-10 ŽAŠ 058 sąskaitoje faktūroje yra pasirašiusi ji, kiek prisimena, šią sąskaitą pasirašymui jai pateikė I. M.. Tuo laikotarpiu pasitikėjo I. M. pasitikėjo, tad nekilo jokių abejonių dėl sąskaitos tikrumo ir teisėtumo. Z. Š. įmonė maždaug tuo laikotarpiu galėjo teikti maitinimo paslaugas pagal vieną vykdytą projektą, tačiau tokia sąskaita faktūra turėjo būti teikiama projekto partneriams, o ne vietos veiklos grupei (VVG) Daugiau niekur ji nepasirašė. ( b.l.161-162, 1 t.).

Papildomai N. Ž. parodė, kad I. M. iš darbo VVG išėjo 2014-01-17, buvo surašytas dokumentų perdavimo-priėmimo aktas, kurį turėjo pasirašyti I. M. ir valdybos pirmininkė L. M.. Už visos buhalterijos tvarkymą buvo atsakinga I. M.. Kas atsakingas buvo už dokumentų išsaugojimą, kurie nebuvo pateikti atliekant užduotį, ji neprisimena. Už kiekvienus metus sudaroma finansinė atskaitomybė-balansas, veiklos rezultatų ataskaita, aiškinamasis raštas. Yra sudaromi apskaitos registrai. Finansinius apskaitos registrus sudaro buhalteris. Tokie dokumentai yra. Jie visus dokumentus, kurie susiję su I. M. darbo laikotarpiu, pateikė. Dokumentai, kurie nebuvo pateikti, nepateikti todėl, kad pati I. M. tvarkydama buhalterinę apskaitą, jų neįsegė į bylą, nes prie banko tuo metu priėjimus turėjo tik ji viena ir niekas kitas negalėjo jų įdėti į bylą. Kadangi I. M. pati dokumentus neįsegė į bylą, todėl jų ir nepateikė. Už buhalterinių dokumentų tvarkymą buvo atsakinga buhalterė I. M., jai išeinant iš darbo ir perduodant dokumentus visos administracijos darbuotojos, kartu su I. M. numeravo bylų lapus ir bylos buvo perduotos sunumeruotais lapais dokumentų perdavimo priėmimo aktu. Skiriant užduotį specialistui, policijai paprašius ji( N. Ž.) pateikė visus turimus buhalterinius dokumentus už I. M. darbo laikotarpį, visus segtuvus, kurie buvo I. M. perduoti, pateikė policijai. Iš bylų lapų neišėmė, jų nepakeitė ir nepernumeravo. Kaip I. M. buvo perduota, taip ji ir pateikė policijai. Pateikdama dokumentus policijai rašte galėjo keliais žodžiais pakeisti bylų pavadinimus. Paaiškina, kad 2014-01-17 dokumentų perdavimo priėmimo akte 25 eilutėje nurodyta byla atitinka lydraštyje nurodytą bylą, esančią 20 eilutėje. Atitinkamai 26 eilutė atitinka 21 eilutę, 30 eilutė atitinka25 eilutę, 33-26, 34-27, 35-28, 47-40, 48-39, 49-41, 50-42, 51-43, 52 eilutė atitinka 44 eilutę ir antrame lydraštyje, kuriuo pateikėme papildomai dokumentus, atitinka 4 eilutę. 31 eilutėje esanti byla pavadinta kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas nebuvo pateiktas, gal tiesiog jis nepasirodė reikšmingas. 32 eilutėje esantis 2007-2013 m. strategijos paruošimo mokėjimo prašymai taip pat nebuvo pateikti, nes tai nėra buhalterinis ar apskaitos dokumentas. Visi lapai atitinka, išskyrus 25 eilutėje perdavimo akte nurodytą bylą, nes pateikė vienu lapu daugiau nei, kad perdavė I. M.. Gal įsivėlė kokia klaida. Kiek pamena, apie tai, kad darbuotojas galėtų iš VVG pasiskolinti pinigų niekada nebuvo kalbėta. Tačiau jei ir būtų buvę galima, tai darbuotojas bet kokiu atveju turėjo rašyti vadovui prašymą dėl pinigų pasiskolinimo ir turėjo būti vadovo įsakymas leidžiantis pasiskolinti pinigų. Tokių I. M. prašymų ar vadovo įsakymų nėra. I. M., būdama buhaltere, pati rengė dokumentus dėl lėšų panaudojimo tvarkos. Pagal VVG valdybos sprendimus darbuotojai galėjo savo lėšomis nupirkti, tarkim kokį suvenyrą, gėlių ar panašiai, ir po to atsiskaityti pagal avansinę apyskaitą, tačiau ne didelėmis sumomis. Už Latvijos projektą ji buvo atsakinga, bet jokių finansinių operacijų neatlikinėjo, nes už tai buvo atsakinga I. M.. Latviai, atvykę pas juos, patys susimokėdavo už nakvynę ir maitinimą. Jų patirtų išlaidų jiems nereikėjo padengti. Jie už latvių paslaugas susimokėdavo iš projekto dalies ir tikrai nereikėjo mokėti iš savo asmeninių lėšų. Kad I. M. už VVG suteiktas paslaugas sumoka savo lėšomis, o po to iš VVG į savo sąskaita perveda pinigus, negalėjo būti, nėra dokumentų, kurie tai patvirtintų. Kad I. M. skolinasi VVG priklausančias lėšas nieko nežinojo. Apie tai, kad skolinasi minėtas lėšas sužinojo iš tuometinės valdybos pirmininkės L. M. 2013 m. spalio mėnesį ( (b.l.42, 45 2 t. ir b.l. 11, 3 t.).

Liudytoja R. T.-A., VVG administratorė, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. M. nuo 2006 m. dirbo buhalterės pareigose. Apie galimai neteisėtas VVG lėšų pervedimus į I. M. asmeninę sąskaitą sužinojo 2013 m. gruodžio mėn., prie VVG sąskaitų prieigą iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos kai valdybos pirmininkei L. M. buvo suteikta tokia pat teisė, turėjo tik I. M.. Mokėjimus, bankines perlaidas vykdė tik I. M.. VVG yra draudžiama skolinti pinigus fiziniams asmenims ir darbuotojams. Visos sąskaitos faktūros už pirktas paslaugas visų pirma pateikiamos projektą administruojančiam asmeniui. Visoms VVG perkamoms paslaugoms yra taikomas viešųjų pirkimų įstatymas. Paaiškėjus galimai neteisėtai buhalterės I. M. veikai, buvo peržiūrėti įtarimus sukėlusių PVM sąskaitų faktūrų- 2010-09-10 ZAŠ 058; 2011-11-21 BJĮ (galimai) 00000161; 2012-07-10 BJĮ 00000176- lydimieji dokumentai. Pagal šias sąskaitas faktūras nebuvo rasti jokie VVG vykdyti viešieji pirkimai. Taip pat nebuvo priskirtas joks atsakingas asmuo vykdyti sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas. Nurodytose sąskaitose faktūrose užfiksuota, kad VVG buvo teikiamos svečių maitinimo paslaugos. Pagal nustatytą tvarką kartu su sąskaitomis faktūromis turi būti pateikiamas dalyvavusių svečių sąrašas. Šiuo atveju tokie sąrašai nebuvo rasti (b.l.163, 1t.).

Liudytoja Z. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos įmonė, kuri vadinosi Z. Š. įmonė, laimėjo konkursą mokiniams teikti maitinimą. Taip pat jos įmonė teikdavo maitinimą ir kitiems užsakovams. Prisimena, kad vieną kartą Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupei yra teikusi maitinimo paslaugą, maisto kiekis buvo gan didelis- keli padėkliukai sumuštinių, pyragų, tą maistą atvažiavo ir pasiėmė. Kiek gavo pajamų už šią paslaugą- neprisimena. Ar dar kada teikė maitinimo paslaugas Vietos veiklos grupei neprisimena. VVG jai už maitinimo paslaugą atsiskaitė. Tačiau ar grynais atsiskaitė, ar pinigus pervedė pavedimu bei kas tai padarė neprisimena. Kada buvo teikta ši paslauga, t. y. datos taip pat neprisimena. Šiuo metu, jau apie keturi metai, kai jos įmonė nebeteikia jokių paslaugų. 2010-09-10 išrašyta sąskaita –faktūra Nr. 058 yra už jos aukščiau nurodytą maitinimo paslaugą. Parašai tiek ant sąskaitos faktūros Nr. 058, tiek ant kvito Nr. ZAŠ 2010072 yra jos. Ji prisimena, kad pasirašė tiek ant sąskaitos, tiek ant kvito. Ji tiksliai neprisimena, tačiau gautas pajamas apskaitydavo įmonės apskaitoje. Mokesčiams taip pat deklaruodavo savo pajamas. I. M. pažįsta, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Kas sumokėjo už VVG suteiktą maitinimo paslaugą, neprisimena. Jos įmonė yra išregistruota, todėl jokių dokumentų susijusių su įmonės veikla nėra išsaugojusi ( b.l.164, 1 t.).

Liudytoja B. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos įmonė už paslaugas 2 kartus yra gavusi pajamas iš Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės (VVG). Kada ir už ką neprisimena, galimai už furšetą, salės nuomą, maitinimą šventės metu. Daugiau įmonė jokių paslaugų neteikė. Kokias sumas jos įmonė gavo už suteiktas paslaugas neprisimena, tačiau galėjo būti 1000 Lt ar net daugiau. Negali komentuoti sąskaitų faktūrų BŠĮ Nr. 00000161 ir BŠĮ Nr. 0000176, nes neprisimena už ką jos buvo išrašytos. Kas į jos įmonę už VVG suteiktas paslaugas pervedė pinigus neprisimena. Žinao, tik, kad su jos įmone VVG yra atsiskaitę ir neskolingi. Kas ir kaip bei tiksliai už kokias paslaugas ir kokias pinigų sumas sumokėjo, neprisimena. I. M. pažįsta, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ar ji atsiskaitydavo už VVG suteiktas paslaugas, neatsimena (1 t. 165 l.).

Liudytojas Z. M., VVG pirmininkas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2013 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad projektus tvirtindavo VVG valdyba, o jis finansinius dokumentus pasirašydavo. Buhalterė be jo parašo negalėjo atlikti finansinių operacijų. Ant byloje pateiktų avanso apyskaitų gali būti jo parašas. To patvirtinti ar paneigti negali, bet parašas tikrai panašus į jo,galėjo pasirašyti skubėdamas. Kai pasirašo skubėdamas, parašas šiek tiek skiriasi nuo parašo, kurį pasirašo neskubėdamas. Kiek prisimena, tai buvo vykdomas vienas projektas su latviais, tačiau paprastai apmokėjimai už svečių maitinimą būdavo sumokami iš projekto sąskaitos pavedimais, grynais pinigais atsiskaityti nebuvo galima. Daugiau ar buvo kokie kiti projektai - neprisimena. B. Š. turi įmonę ir kiek prisimena jos yra prašę suteikti maitinimo paslaugas. Kad būtų prašę suteikti paslaugas Z. Š. įmonės, apie tai nieko nežino, pirmą kartą girdi apie Z. Š.. Visi apmokėjimai už maitinimus būdavo vykdomi iš projektų ir už suteiktas paslaugas niekada nebuvo sumokama grynais pinigais. Būtinas asmenų sąrašas su jų parašais, kurie buvo maitinami. Šis sąrašas turėjo būti pridėtas prie sąskaitų. I. M. užėmė buhalterės pareigas. Ji nekėlė kažkokių įtarimų dėl nesąžiningumo. Jis nepastebėjo, kad ji pažeidinėtų darbo drausmę. Ji turėjo priėjimą prie sąskaitų, finansinių dokumentų( b.l.166, 1 t.).

Specialistė Valdareza Černakauskienė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-06-10 Nr. 140-(02762)-IS1-3962 išvadoje atsakant į 7 klausimą nurodyta, kad Kelmės krašto partnerystės VVG banko sąskaitos SWEDBANK Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad iš I. M.(sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011-02-10 pervesta 2000 Lt, 2011-11-28-1000 Lt, tačiau padaryta techninė klaida, nes turėtų būti nurodyta, ne iš sąskaitos, o į I. M. sąskaitą pervesta. Apžiūrėjus gautą 2010 m. banko sąskaitos SWEDBANK, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą matyti, kad nebuvo I. M. į šią sąskaitą pervedusi lėšų, todėl negalima nustatyti kokios lėšos 2011 m. buvo pervestos I. M. kaip atstatomos lėšos. 2015-06-10 specialisto išvadoje Nr. 140-(02762)-IS1-3962 tyrime 7 klausimu padarytos techninės klaidos, t. y. sąskaitos numeris nurodytas (duomenys neskelbtini), o turėtų būti (duomenys neskelbtini). Antroje pastraipoje tiriamoji dalis turėtų būti išdėstyta bei nurodyta taip: į I. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kelmės krašto partnerystės VVG banko sąskaitos Kelmės krašto kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-13 pervesta 1000 Lt ir 2013-07-30 pervesta 90 Lt ir 2012-12-04 iš banko sąskaitos SWEDBANK Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1498 Lt nurodytas pervedimo pagrindas-projekto vykdymui. Atitinkamai išvadose ši pastraipa turėtų būti nurodyta taip pat, kaip tiriamojoje dalyje septintuoju klausimu ( ( b.l.163, 167 2 t.).

Kaltinamosios I. M. kaltė įrodyta bylos medžiaga:

1)-2014 m. sausio 15 d. Kelmės krašto partnerystės Vietos veiklos grupės pranešimu apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodoma, kad išėmus sąskaitų išrašus iš banko įstaigų pastebėti 2013 m. įvairiais laikotarpiais nepagrįsti VVG lėšų pervedimai į asmeninę buhalterės I. M. sąskaitą, pareikalavus buhalterės paaiškinimo ji prisipažino pervedimus atlikusi savavališkai( b.l.16 , 1t.);

2)- 2014 m. sausio 31 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu apie tai, kad VVG valdybos pirmininkė pateikė ikiteisminiam tyrimui banke „Swedbank“ ir Kredito unija esančių VVG sąskaitų išrašus( 2011-01-01 – 2012-12-31, 2013-01-01 – 2013-12-31 ir kt. laikotarpiai)( b.l.20-48, 1 t.);

3)-darbo sutartimi, kurioje nurodyta, kad nuo 2009-01-02 iki 2014-01-17 I. M. dirbo Kelmės krašto partnerystės VVG buhaltere( b.l. 69-73);

4)- 2015 m. birželio 10 d. specialisto išvadomis Nr. 140(02726)-IS1-3962 ir Nr. 140(00727)-IS1-3963, kurios pateiktos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre atlikus Kelmės krašto partnerystės VVG pateiktų rašytinių dokumentų tyrimą. Išvadose nurodoma, kad tvarkant Kelmės krašto partnerystės VVG buhalterinę apskaitą nuo 2006-01-01 iki 2013-12-31 nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo atitinkamų straipsnių reikalavimų, nesilaikyta Kasos darbo organizavimo ir operacijų atlikimo taisyklių, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimų, VVG dokumentai pasirašyti buhalterės I. M. vardu, o kadangi už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako vyriausiasis buhalteris, tai atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra I. M..

Taip pat nurodoma, kad į I. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-05-13 iš VVG banko sąskaitos Kelmės kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1090,00 Lt ir 2013-07-30 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 1498,00 Lt, pavedimo pagrindas – projekto vykdymui; 2013-08-19 į I. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kelmės krašto partnerystės VVG banko sąskaitos Kelmės Kredito unijoje Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2000,00 Lt, 2013-08-21 – 1000,00 Lt, pavedimo pagrindas – paskolinamos lėšos.

2013-09-18 I. M. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš VVG banko sąskaitos Swedbanke Nr. (duomenys neskelbtini) skolinosi 600,00 Lt, kuriuos 2013-09-19 grąžino.

Kelmės krašto partnerystės VVG banko sąskaitos SWEDBANK Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad į I. M. (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011-02-10 pervesta 2000,00 Lt, 2011-11-28 – 1000,00 Lt, pavedimo pagrindas – atstatomos lėšos. Tačiau, kadangi nepateiktas Kelmės krašto partnerystės VVG banko sąskaitos SWEDBANK Nr. (duomenys neskelbtini) m. išrašas, negalima nustatyti, kokios lėšos atstatomos. ( b.l. 98, 1t.).

2015-06-10 specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo 2006-01-01 iki 2013-12-31 negalima iš dalies nustatyti VVG turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, kadangi tvarkant buhalterinę apskaitą nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų( nepateiktas sąskaitų planas; nepateikti Kredito unijos „Kelmės taupa“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašai nuo 2006-02-27 iki 2006-12-31, nors 2006 m. birželio mėn. 22 d. pateiktas kasos pajamų orderis VVP Nr. 2006001, kuriame nurodyta, kad 3000,00 Lt gauta iš Kredito unijos „Kelmės taupa (banko sąskaitos Nr. nenurodytas), 2006 m. liepos 20 d. apmokėta iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. P. IĮ 139,24 Lt ir D. Š. įmonei 697,20 Lt), pateiktuose memorialiniuose orderiuose, sąskaitų registruose neregistruoti mokėjimai; nepateikti 2007 m. Kredito unijos „Kelmės taupa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko išrašai, nors iš šios sąskaitos buvo vykdomos operacijos (mokamas darbo užmokestis, pajamų mokestis ir atliekami mokėjimai sodrai), pateiktuose memorialiniuose orderiuose, sąskaitų registruose neregistruoti mokėjimai; nepateiktas 2008 m. Kredito unijos „Kelmės taupa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos kaupiamasis žiniaraštis, nors išraše nurodytos ūkinės operacijos; nepateikti 2009 m. Kredito unijos „Kelmės taupa“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, nors banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad 2009-01-08 į šią sąskaitą perkelta iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 245,76 Lt; nepateikti 2010 m. SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, nors Kelmės kredito unijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad 2010-01-29, 2010-04-21, 2010-08-02 dienomis į SWEDBANK banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) paskolinamos lėšos tarptautinio projekto su Latvijos Respublika įgyvendinimui 10000,00 Lt. 2011-10-19, 2011-11-03, 2011-11-05, 2011-11-08 atstatomos paskolintos lėšos po 4000,00 Lt, 2011-11-21 – 2000,00 Lt, 2011-12-05, 2011-12-14 – po 4000,00 Lt, 2011-12-16 – 2161,97 Lt;

– nepateikti 2013 m. gruodžio mėn. Kelmės kredito unijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), SWEDBANK banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko išrašai, nors bankinės operacijos buvo vykdomos, nepateikti 2013 m. apskaitos registrai ( b.l.98-125, 1t.).

5) 2016 m. vasario 23 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad skirtumas tarp I. M. priskaičiuotos mokėtinos darbo užmokesčio (pervesta į banką) sumos (184391,85 Lt) pagal pateiktus Kelmės krašto partnerystės VVG Skaičiavimo ir išmokų žiniaraščius (nuo 2009 m. vasario mėn. – Darbo užmokesčio žiniaraščius) ir išmokėtos darbo užmokesčio sumos (195090,16 Lt) pagal banko sąskaitų išrašus, nurodytus 2015-06-10 Specialisto išvadoje Nr. 140-(02762)-IS1-3962 už 2016–2013 m. laikotarpį sudaro 10698,31 Lt.

Kelmės krašto partnerystės VVG buhalterei I. M. 2007 m. išmokėta 630,00 Lt daugiau, negu apskaičiuota skaičiavimo ir išmokų žiniaraščiuose, tačiau tyrimui atlikti nepateiktas 2007 m. vasario mėn. skaičiavimo ir išmokų žiniaraštis, 2009 m. nepagrįstai išmokėta 2660,00 Lt, 2011 m. – 2600,00 Lt, 2012 m. – 2102,99 Lt, 2013 m. – 2705,32 Lt. (2 t. 152 l.).

Dėl veikų kvalifikavimo.

Kaltinamosios I. M. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota ir teismui teisti ji perduota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamoji I. M., būdama Kelmės krašto partnerystės VVG buhaltere, pagal pareigas turėdama galimybę disponuoti VVG piniginėmis lėšomis, iš VVG banko sąskaitų nepagrįstai pervedinėjo į savo asmeninę sąskaitą atskirais laikotarpiais kaltinime nurodytas įvairaus dydžio pinigų sumas( pavedimo pagrindą nurodydama: „ atstatomos lėšos“, „projekto vykdymui“ ir pan.) , viso pervedė 2487,25 Eur, taip pat nepagrįstai į savo sąskaitą pervedė sau nepriskaičiuoto pagal pateiktus VVG darbo užmokesčio žiniaraščius 2915,98 Eur darbo užmokesčio, tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį Kelmės krašto partnerystės VVG turtą – pinigus, šie kaltinamosios veiksmai yra įrodyti, bei pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto pasisavinimas numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Be to I. M., būdama Kelmės krašto partnerystės VVG buhaltere, tai yra būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą nuo 2008-01-01 iki 2013-12-13 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 7,12 straipsnių, ir 16 straipsnio 1 ir 3 punkto reikalavimus, dėl ko laikotarpiu 2008-01-01 iki 2013-12-31 negalima iš dalies nustatyti VVG turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, todėl šie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios I. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio.

Kelmės krašto partnerystės VVG pareikštas civilinis ieškinys 1303,29 Eur sumai ( b.l.136, 1t.) atlygintas 2015-11-06 ir 2015-11-07 banko pavedimais, atitinkamai pervedus VVG 1000 Eur ir 303,29 Eur( b.l.96, 98, 1t.).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamosios gynėja ir kaltinamoji pateikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, t. y. pagal laidavimą, perduodant I. M. laiduotojo R. Č. atsakomybei.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos.

Laiduotojas R. Č. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka būti I. M. laiduotoju, nurodė, kad kaltinamąją pažįsta nuo 1991 metų, kartu su ja yra dirbęs. Dabartiniu metu jis dirba (duomenys neskelbtini), I. M. kreipiasi į seniūniją pagalbos, su ja tenka bendrauti, jis žino jos sveikatos ir šeimos problemas, mano, kad gali padaryti I. M. teigiamą įtaką, kad ji ateityje nebenusikals, nes labai išgyveno dėl to ką padarė ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamoji I. M. kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąją ji keitė parodymus, kaltę tai pripažino, tai ne, buvo atsisakiusi duoti parodymus. Vienok, tai nėra priežastimi manyti, kad dabar kaltinamoji I. M. nėra pakankamai nuoširdi, teigdama, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji I. M. ilgą laiką serga, tačiau ji stengėsi prisiminti ir papasakoti apie nusikalstamas veikas, išreiškė apgailestavimą. Manyti, kad kaltės pripažinimas yra formalus nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji dar ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atlyginto žalą VVG.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti laidavimą, taip pat svarbu pažymėti, kad I. M. elgėsi atsakingai, jos neatvykimas į teismo posėdžius visais atvejais yra pateisintas nustatytos formos medicininėmis pažymomis apie ilgai trunkančią ligą. Galima daryti išvadą, kad šioje situacijoje baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti ne skiriant kaltinamajam bausmę, bet pritaikant švelnesnį atsakomybės institutą, o būtent atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamąją I. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes I. M. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dar ikiteisminio tyrimo metu savo noru atlygino žalą. Byloje yra pakankamai duomenų apie kaltinamosios dabartinę sveikatos būklę, jos ligą, apie tai, kad stresas gali įtakoti ligos atsinaujinimą. Priešingai, jokios kaltinamąją neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl esant tokioms bylos aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje buvo gautas laiduotojo R. Č. prašymas dėl I. M. perdavimo jam pagal laidavimą. Teismui pateikti R. Č. charakterizuojantys dokumentai patvirtina, kad jis nebuvo teistas, dirba (duomenys neskelbtini), jokios neigiamos informacijos teismas neturi. Nurodytos aplinkybės rodo, kad R. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai I. M..

BK 67 straipsnis nustato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK numatytais atvejais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas. Atsižvelgiant į kaltinamosios I. M. sveikatos būklę, jos turtinę ir šeimyninę padėtį( kaltinamoji yra našlė, kaip ji nurodė jos atliekamas finansininkės darbas bendrovėje yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis) teismas laiko netikslingu skirti kaltinamajai prokurorės pasiūlytą baudžiamojo poveikio priemonę - atimti teisę dirbti darbą, susijusį su buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-298, 303 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

I. M. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį padarymo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti I. M. R. Č. atsakomybei pagal laidavimą dviejų metų laikotarpiui be užstato.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – I. M. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti I. M.:

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Laima Borkovskienė