Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-232/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
2-232/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Kalbų erdvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kalbų erdvė“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis knygų centras“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pagrindinis ginčas byloje kilo dėl kreditoriaus UAB „Kalbų erdvė“ 1 342 571 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto byloje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas paprašė sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, nes joje ginčijami sandoriai, kuriuos kreditorius nurodo kaip savo reikalavimų pagrindą. Kreditorius su prašymu sutiko iš dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas sustabdė bylos dalį dėl kreditoriaus prašymo patvirtinti 197 252 Lt ir 1 100 000 Lt dydžio finansinius reikalavimus iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4951-661/2010. Kitą prašymo dalį teismas atmetė. Teismas nurodė, kad kreditoriaus 197 525 Lt dydžio finansinis reikalavimas kildinamas iš 2007 m. vasario 15 d. susitarimo dėl nekilnojamojo turto įkeitimo ir jo pagrindu išduoto vekselio. Kreditoriaus 1 100 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas grindžiamas kreditoriaus padengtu tokio dydžio atsakovo įsiskolinimu bankui „Swedbank“, AB, kuris atsirado iš atsakovo ir banko 2006 m. gruodžio 17 d. sudarytos kredito sutarties. Minėtas įsiskolinimas buvo padengtas iš lėšų, kurias kreditorius gavo pagal tam tikslui su banku „Swedbank“, AB 2009 m. gruodžio 15 d. sudarytą kredito sutartį. Padengus atsakovo skolą, kreditoriui buvo perleista banko reikalavimo teisė į atsakovą pagal 2006 m. gruodžio 7 d. kredito sutartį. Tuo tarpu kreditoriaus 45 319 Lt dydžio finansinis reikalavimas reiškiamas 2009 m. spalio 19 d. trišalės reikalavimų įskaitymo sutarties pagrindu. Teismas taip pat nurodė, kad kitoje civilinėje byloje pagal atsakovo ieškinį kreditoriui ir minėtam bankui prašoma pripažinti negaliojančiais 2007 m. vasario 15 d. susitarimą dėl nekilnojamojo turto įkeitimo skolininko naudai ir jo pagrindu išduotą vekselį, 2009 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį, taip pat taikyti restituciją, grąžinant bankui 1 100 000 Lt dydžio reikalavimą į atsakovą pagal 2006 m. gruodžio 7 d. kredito sutartį. Teismas sprendė, kad tenkinus šį ieškinį, išnyktų pagrindas, kuriuo remiantis kreditorius prašo patvirtinti 197 252 Lt dydžio reikalavimą. Be to, nors minėtoje byloje yra ginčijama tik kreditoriaus teisė į 1 100 000 Lt finansinį reikalavimą, o ne jos dydis, teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę sprendžiant ir dėl šio kreditoriaus reikalavimo. Kadangi kitoje byloje nėra ginčijamas 45 319 Lt dydžio finansinis reikalavimas, todėl stabdyti šią nagrinėjamos bylos dalį nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas UAB „Kalbų erdvė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria civilinė byla dėl 1 100 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo buvo sustabdyta, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šį finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje neturės jokios prejudicinės reikšmės apelianto prašymui patvirtinti 1 100 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Atsakovo ginčijama 2009 m. gruodžio 15 d. kredito sutartimi apeliantas gavo iš banko paskolą, kurios dalį panaudojo atsakovo skolai bankui padengti. Už atsakovą įvykdęs įsipareigojimus bankui, apeliantas įstatymo pagrindu tapo atsakovo kreditoriumi (CK 6.50 str.). Tenkinus atsakovo ieškinį, vienintelė kredito sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmė būtų apelianto pareiga grąžinti bankui gautą paskolą. Reikalavimo teisės į atsakovą perleidimas nebuvo šios kredito sutarties dalykas, todėl jos pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atveju ši reikalavimo teisė bankui negrįžtų, o reikalavimo teisės turėtoju išliktų apeliantas. Paskolos suteikimas ir prievolės už tretįjį asmenį įvykdymas yra du savarankiški ir vienas nuo kito tiesiogiai nepriklausantys sandoriai. Minėtoje byloje jokio ginčo dėl prievolės įvykdymo už tretįjį asmenį bei reikalavimo teisės perėjimo apeliantui nėra.

2. Finansinio reikalavimo nepatvirtinimas pažeidžia tiek jo turėtojo, tiek kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises. Atsakovas neginčija pačios 1 100 000 Lt dydžio skolos, todėl, nepriklausomai nuo teisminių ginčų rezultatų, skola išliks. Tai sąlygoja būtinybę įtraukti šį finansinį reikalavimą į bendrą kreditorių reikalavimų sumą, tokiu būdu leidžiant jo turėtojui dalyvauti sprendžiant su bankroto procesu susijusius klausimus. Vėlesnis įtraukimas gali pažeisti kitų kreditorių teises, nes tai galėtų užtęsti bankroto procesą. Bankroto byloje esminę reikšmę turi finansinis reikalavimas, o ne jo turėtojo asmuo, pastarasis jokio lemiamo vaidmens nevaidina. Jei dėl kokių nors priežasčių apelianto turima reikalavimo teisė pereitų bankui ar kitam asmeniui, bankroto byloje įvyktų kreditorių pasikeitimas, tačiau teismo patvirtinta reikalavimo suma išliktų.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusios situacijos kontekste skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta remiantis formaliais bylos sustabdymo pagrindais ir neatsižvelgiant į ginčo esmę.

Bylos bei teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad 1 100 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas yra didžiausias iš patvirtintų bankroto byloje. Minėtoje kitoje civilinėje byloje bankroto administratorius šį finansinį reikalavimą ginčija, teigdamas, kad reikalavimo teisė priklauso ne apeliantui, o bankui. Pats reikalavimo teisės egzistavimas ir jos dydis nėra ginčijamas. Kaip galima suprasti iš bankroto administratorius kitoje civilinėje byloje užimtos pozicijos, apelianto reikalavimo nepripažinimas paremtas nenoru, kad apeliantas ir su juo susiję asmenys turėtų daugiau nei pusę visų kreditorių reikalavimų ir tokiu būdu galėtų įtakoti bankroto procesą (b. l. 79). Pažymėtina, kad nepaisant to, jog bankroto administratorius sutiktų, kad vietoje apelianto atitinkamo dydžio finansinio reikalavimo turėtoju būti bankas, šis finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas nėra. Taigi, nors didžiausio byloje finansinio reikalavimo teisės pagrįstumas ir dydis nėra ginčijamas, jo turėtojas bankroto procese nedalyvauja ir neturi galimybių įgyvendinti savo teisėtų interesų. Akivaizdu, kad tokia situacija pažeidžia reikalavimo teisės turėtojo teises.

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant bylos dalies sustabdymo pagrįstumą, būtina atsižvelgti į tai, kad bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui (ĮBĮ 26 str. 3 d.). Bylos duomenys leidžia teigti, kad bankas iš esmės neturi suinteresuotumo tapti kreditoriumi šioje bankroto byloje (b. l. 58). Pažymėtina, kad netgi nuginčijus apelianto ir banko sudarytą kredito sutartį, kuri buvo pagrindas apeliantui įgyti reikalavimo teisę, tokio teismo sprendimo pasekmės – reikalavimo teisės grįžimas bankui – dėl anksčiau paminėtos galimybės perleisti kreditoriaus reikalavimą kitam asmenį nesunkiai gali būti pašalinamos. Tuo labiau, kad dėl apelianto ir banko kredito sutarties specifikos tai nepareikalautų esminių papildomų išlaidų ar veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindas stabdyti bylą tebuvo formalus, o jį paneigia būtinumas bankroto procese užtikrinti reikalavimo teisės turėtojo teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, pripažįsta esant būtina panaikinti skundžiamos nutarties dalį ir prašymą šioje dalyje stabdyti bylą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdyta bylos dalis dėl 1 100 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, panaikinti, ir BUAB „Respublikinis knygų centras“ prašymą stabdyti šią bylos dalį atmesti.

Teisėjai Virginija Čekanauskaitė Nijolė Piškinaitė Vigintas Višinskis