Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-06 sprendimą privalo mokėti K. P. savo nepilnamečio vaiko J. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui lėšas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės kiekvieną mėnesį mokant po 724,05 EUR (2500 litų), laikotarpiu nuo 2010-12-06 iki 2011-01-06, nuo 2011-05-06 iki 2011-06-06, nuo 2011-11-06 iki 2011-12-06, nuo 2012-02-06 iki 2012-03-06, nuo 2012-04-06 iki 2012-08-06, nuo 2012-09-06 iki 2012-12-06, visiškai nemokėjo priteistų alimentų, o laikotarpiais nuo 2011-06-06 iki 2011-11-06, nuo 2012-01-06 iki 2012-02-06, nuo 2012-03-06 iki 2012-04-06, nuo 2012-08-06 iki 2012-09-06, nuo 2012-12-06 iki 2013-12-06, nuo 2015-01-06 iki 2015-07-06 mokėjo tik dalį teismo sprendimu priteistos alimentų sumos ir tuo vengė pareigos išlaikyti savo vaiką J. P..

Be to, jis žinodamas, kad pagal 2011-03-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, privalo mokėti išlaikymą skirtą savo nepilnametei dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-04-27 iki dukros pilnametystės kas mėnesį mokėti po 434,43 EUR (1500 litų), laikotarpiu nuo 2014-03-10 iki 2014-04-10, nemokėjo priteistų alimentų sumos, o nuo 2014-05-10 iki 2015-05-01 mokėjo dalį teismo sprendimu priteistos alimentų sumos ir tokiais savo veiksmais vengė pareigos išlaikyti savo vaiką A. P..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad iš pradžių jis gaudavo didelį atlyginimą dirbdamas Norvegijos kompanijoje ir vaikus išlaikė, po to neteko darbo, gavo išeitinę išmoką, iš jos vaikų išlaikymui mokėjo nepilnas sumas. Jis turi ir kitas dvi dukras, kurios tuo metu buvo nepilnametės ir jas taip pat reikėjo išlaikyti. Tikėjosi pinigų uždirbti investuodamas į verslą, bet nepavyko. Gailisi, kad vaikais nevisiškai tinkamai rūpinosi. Šiuo metu alimentus moka tvarkingai, laiku.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. P. parodė, kad su A. P., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė 2007-03-02. Kartu susilaukė sūnaus J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Su vyru A. iki vestuvių draugavo, kartu gyveno apie 6-erius metus. Gyvenamąjį būstą nuomavosi kartu, dar iki santuokos pasistatė namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ten ir gyveno. Buitis buvo bendra, vaiko išlaikymas taip pat. Tuo metu ji studijavo, darbo neturėjo, šeimą tada išlaikė vyras. Santuokoje su A. gyveno apie metus laiko. 2008-09-24 ji su jų sūnumi J. išvažiavo gyventi pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2008-11-04 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo dėl santuokos nutraukimo. Oficialiai santuoka buvo nutraukta 2009-05-06. Su A. išsiskyrė, kadangi vyras elgėsi nepagarbiai, nesutapo požiūris į bendrą šeimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N.2-2738-55-2009, santuoka buvo nutraukta taikos sutartimi. Vyras A. P. sutiko ir buvo įpareigotas sūnui J. P. kas mėnesį mokėti alimentus iki pilnametystės po 2500 litų. Sprendime buvo nurodyta, kad alimentai turi būti mokami į jai priklausančią sąskaitą, kadangi sūnus liko gyventi su ja. Iš pradžių vyras mokėjo visada kiek nustatyta į jos sąskaitą. Nuo 2011 metų pradėjo mokėti kiek mažiau, po 1500 litų, po 500 litų per mėnesį. Nuo 2013 metų gruodžio mėnesio nebemoka jokio išlaikymo vaikui J.. A. vaikui išlaikyti į rankas niekada jokių pinigų grynais nedavė, viską pervesdavo į sąskaitą. Kai nebegavo išlaikymo vaikui, 2014 metų lapkritį kreipėsi į antstolį. Nuo tada kai A. alimentų nemoka, ji su juo telefonu kalbėdavo, klausdavo kodėl jis neskiria išlaikymo vaikui, rašė jam raštu jo gyvenamuoju adresu, kad jeigu jis nemokės J. išlaikymo, ji kreipsis į antstolį. A. prašė palaukti ir toliau nieko nemokėjo, nieko vaikui nepirko. Vaikui 2014 metais, per gimtadienį buvo padovanojęs elektroninę knygą, kurios vertė gal apie 200-300 litų, daugiau per tuos metus nieko nedovanojo. Jokių vaistų, rūbų, maisto sūnui nepirko, pinigais už būrelių lankymą, darželio reikmenis, neprisidėjo. A. su sūnumi J. paskutinį kartą bendravo 2014 metų vasario mėnesį, per gimtadienį. Paskutinį kartą sūnus A. atsitiktinai matė 2014 metų vasarą, prie Balsių ežero, kai ji su sūnumi poilsiavo ir jis su savo šeima prie ežero ilsėjosi. Planuotų susitikimų su vaiku iš A. pusės nebuvo, nors ji A. elektroniniu paštu ragino, kad bendrauti su vaiku. Jis į raginimus nereagavo. Bendravimo su vaiku ir tėvu tvarka teisme nėra nustatyta. Nurodė mananti, kad A. nutraukė mokėti išlaikymą sūnui J., kadangi turi kitą šeimą, taip pat su kita moterimi vardu E. susilaukė vaiko, dėl kurio išlaikymo jos žiniomis buvo paduotas antstoliams. A. anksčiau yra sakęs, kad turi darbą, kad jis važinėjasi į užsienį, kad vykdo projektus Ashgabat, kažkur Azijoje, kad ji turi palaukti, kadangi jis pajamų turės ir tada pradės vėl mokėti nes kitaip jam gali būti uždrausta išvykti į užsienį, jeigu ji kreipsis dėl alimentų nemokėjimo. A. turi darbą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis turi aukštąjį išsilavinimą. Kiek jai žinoma šiuo metu išlaiko moterį ir jos vaiką su kuria gyvena name Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis liko gyventi tame name minėtu adresu, kuriame gyveno jie santuokos metu ir kartu jį rekonstravo. A. važinėjasi automobiliu, kiek žino modelis „Toyota“. Apie jo kilnojamąjį nekilnojamąjį turtą nieko tiksliai nežino. Žino tik, kad A. turi žemės adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kai kreipėsi į antstolius su A. nebebendrauja, kadangi A. sužinojęs apie tai jai skambinėjo, važinėjo į darbą, išreiškė priekaištus, kad kreipėsi į antstolius ir pasakė, kad dabar dėl to vaikas augs su juo, o išlaikymą vaikui mokės ji. A. 2014 metų lapkričio mėnesio viduryje bandė pasiimti J. iš buvusios ugdymo įstaigos be jos žinios. Todėl šiuo metu ji bijo leisti A. matytis su vaiku vienam, kadangi teismu bendravimo tvarka nenustatyta. Ji žodžiu A. pasiūlė kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka ir jis galės matytis su vaiku, kadangi baiminasi, kad pasiėmęs vaiką, gali jo negražinti. Kreipėsi į institucijas, nes buvęs vyras A. P. nuo 2013 m. gruodžio mėnesio nepadeda ir nebeprisideda prie vaiko J. išlaikymo, nors ji jam ne kartą sakė, kad prisidėtų bent tiek, kiek gali, o jis nepadeda niekuo. Atsakomybė dėl bendro vaiko išlaikymo priklauso ir A.. Iš A. artimųjų pusės su vaiku J. niekas nebendrauja, nors A. tėvai gyvena Vilniuje ( b. l. 161, t. 1).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. P. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį ji susituokė su A. P.. (duomenys neskelbtini)jiems gimė dukra A. P.. Gimus dukrai, jų tarpussavio santykiai pašlijo, jie pradėjo blogai sutarti. 2010-09 mėnesį kažkurią dieną, tiksliai negali pasakyti, A. grįžus namo tarp jų įvyko konfliktas ir E. P. išėjus iš namų iškvietė policiją, bet tuo metu A. išbėgo iš namų ir pradėjo ją vytis. E. P. nubėgo pas kaimynę, kuri ją apgynė. Atvykus policijos pareigūnams, E. P. kartu su jais vyko į vaiko ir motinos laikinus namus, kadangi ji bijojo A.. Po konflikto praėjus kuriam laikui dukra A. P. buvo patikrinta Santariškių ligoninėje ir jai buvo diagnozuota onkologinė liga. A. sužinojus, kad dukra serga, jis padėjo E. P. ir dukrai, jis prašė jų sugrįžti ir būti kartu. E. P. grįžo pas A. P., o dukra buvo laikinai išleista iš ligoninės. Po kurio laiko E. P. suprato, kad A. nepasikeitė ir ji sugrįžo atgal į pensioną. Tuo metu, kai A. prasidėjo chemoterapija, A. nustojo su jomis bendrauti, finansiškai jis nepadėjo visiškai. 2011-03-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas, kuriuo A. P. išlaikymui buvo paskirta mokėti 1500 litų, teismo metu A. sutiko tokią sumą mokėti. Alvydas kurį laiką mokėjo, tačiau, kiek tai truko, ji tikslaus laiko pasakyti negali. 2013-09 – 2013-10 mėnesiais antstolis kreipėsi į A. darbovietę dėl vaiko išlaikymo mokėjimo, pinigai buvo pervedami, tačiau po kurio laiko A. išėjo iš darbo. A. išėjus iš darbo jis gavo 240 978 Lt išmoką, tačiau dukrai pinigų neskyrė visiškai. 2013-12-02 E. P. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kurio sprendimu vaikui yra mokama po 195 litus į mėnesį. A. visiškai nebendrauja su dukra A., jos nelanko, ja nesidomi, jokios dovanėlės nėra atnešęs. A. tėvai taip pat nebendrauja su anūke, jos nelanko, finansiškai nepadeda. A. P. sukūrė naują šeimą, su dabartine nesantuokine drauge vaikų neturi, tačiau ji turi vaikų. Kiek jai žinoma A. padeda išlaikyti jos nesantuokinę dukrą. A. yra turėjęs dar dvi santuokas iki šios. Turi tris vaikus, kiek jai žinoma jų išlaikymui jis moka. Šiuo metu jo skola viršija 14 000 litų. A. dabartinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Telefono numeris (duomenys neskelbtini). E. P. norėtų paminėti, kad 2012-01-16 dukrai A. reikėjo vykti į Kauno klinikas ir ji prašė pas A. kad pastarasis nuvežtų ją ir dukrą, tačiau jis atsisakė, ir jai teko samdytis transportą, kad nuvažiuoti į ligoninę ( b. l. 35, t. 1).

Antstolė Jurgita Bareikienė pateikė informaciją 2013-12-16 rašte ir nurodė, kad skolininko A. P. įsiskolinimas yra 12686,92 Lt (pagal vykdomąją bylą Nr. 0018/11/01136. 2013-11-21 E. P. informavo, kad iki 2013-08-31 kiekvieną mėnesį gaudavo po 1500 Lt, bei pateikė banko išrašus apie gautas lėšas, t.y. 2013-09 mėn. Pervesta 1000 Lt., 2013-10 mėn. – 500 Lt, 2013-11 mėn. – 500 Lt .Nuo sąskaitų nurašyta ir E. P. naudai pervesta : 2013-12-04 – 1097,8 Lt, 2013-12-11 – 2188, 09 Lt, 2013-12-21 – 200 Lt, 2014-01-21 – 500 Lt, 2014-05-21 – 200 Lt, 2014-06-20 182 Lt.2014-02-25 į VSDFV Utenos skyrių išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo iš bedarbio pašalpos, kur E. P. pervesta 1174,19 Lt.

2015-02-04 buvo gauta antstolės Jurgitos Bareikienės pažyma, kad 2014-12-22 išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš uždarbio į A. P. darbovietę, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išlaikymo įsiskolinimas 2015-02-01 yra 5346,36 eurai.

Vykdant išlaikymo išieškojimą 2014-01-16 įregistruotas turto areštas A. P. priklausančiam turtui ¼ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-10-03 rašte Nr. (7,31)119166 dėl informacijos apie A. P. pateikimo pranešta, kad informacijos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius draudimo išmokos gautos : nuo 2011-03-01 iki 2013-07-10. Nuo 2013-11-20 iki 2014-05-19 buvo gauta nedarbo draudimo išmoka.

Lietuvos darbo birža 2014-09-29 raštu Nr. SD-2685 dėl informacijos apie A. P. pateikimo informavo, kad A. P. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais nuo 2013-11-12 iki dabar. Buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus skyriuje. 2013-11-20 A. P. buvo skirta 650 litų dydžio nedarbo socialinė draudimo išmoka.

Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyrius 2014-09-23 rašte Nr. VILRA (12.5.26)-25578 dėl duomenų pateikimo informavo, kad A. P. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurio registro įrašo Nr. 1/34103,1/33991.

Antstolės Jurgitos Bareikienės kontorai K. P. 2014-11-05 pateikė 2011-08-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-2738-55/2009, dėl priteistų alimentų mokėjimo į ieškovės K. P. asmeninę sąskaitą. Remiantis tuo antstolės kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0018/14/01077. 2014-11-06 buvo areštuotas A. P. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014-11-27 bankinės lėšos, esančios jo asmeninėse sąskaitose Danske, SEB ir DNB bankuose, išsiųsti pranešimai į A. P. darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), dėl atlyginimo pervedimo į išieškotojos K. P. sąskaitą. UAB (duomenys neskelbtini)pateikė pažymą, kad nuo 2014-12-15 A. P. yra jų įmonėje įdarbintas komercijos direktoriumi neterminuotai. Priskaičiuotas mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių yra 2538,83 Lt. arba 735,30 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, A. P. dirbdamas jų įmonėje nuo 2010-12-01 iki 2012 m. spalio mėnesio (darbo santykių pabaigos), gaudavo 26000 tūkstančius litų per mėnesį.

(duomenys neskelbtini), bendrovėje dirbdamas A. P. gaudavo kas mėnesį nuo 2013 m. sausio mėnesio iki liepos mėnesio imtinai po beveik 10 000 tūkstančius litų.

Pagal pateiktus antstolės skaičiavimus A. P. periodinius mokėjimus iki 2010-12-06 vykdė reguliariai kas mėnesį. Po to iki 2011-05-06 nebuvo sumokėta už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 2011 m. gegužę.

Nuo 2011-liepos mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio mokėjimus vykdė, tačiau mažesnėmis sumomis nei buvo nustatyta (po 1500 litų). 2011 m. lapkritį mokėjimo nebuvo. Nuo 2011 m gruodžio iki 2012 m,. sausio ir 2012 m. kovo, rugsėjo bei gruodžio mėnesiais mokėjo dalį priteistų alimentų sumos. Už 2012 m., vasario, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius mokėjimų nebuvo. Nuo 2013 m. sausio iki 2013 m. lapkričio vykdė mokėjimus kas mėnesį, tačiau ženkliai mažesnėmis sumomis nei buvo priteista mokėti alimentų sumai.

Nuo 2013-12-06 mokėjimų nebevykdė.

Antstolės vykdomosios bylos rašte nurodyta, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio iš A. P. gaunamo atlyginimo yra nuskaičiuojamos lėšos, dengti alimentų įsiskolinimui.

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos duomenimis, A. P. nuo 2013-11-12 iki 2014-12-14 buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuje. Darbo paieška buvo nutraukta įsidarbinus savarankiškai. 2013-11-20 A. P. buvo skirta 650 litų nedarbo socialinio draudimo išmoka.

A. P. nuo 2013-12-10 iki 2013-12-31 gavo 238,33 litų nedarbo draudimo išmoką. 2014 m. sausio ir vasario mėnesį gavo nedarbo draudimo išmoką po 650 litų per mėnesį. 2014 metų kovo, balandžio, gegužės mėnesius kas mėnesį gavo po 325 litų nedarbo draudimo išmoką. 2014 metų birželio mėnesį gavo 199,20 litų nedarbo draudimo išmoką.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad A. P. pajamas nuo 2011 metų gavo dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), per 2011 metus draudžiamos pajamos 333859,17 litų. Per 2012 metus, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), draudžiamos pajamos 514747,04 tūkstančius litų. Per 2013 metus dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), viso draudžiamų pajamų 133936,69 litų. Per 2014 metus dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), viso draudžiamų pajamų 2998,39 litų.

2012 m. spalio mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinė UAB „(duomenys neskelbtini)“) gavo išeitinę kompensaciją 240 978,30 tūkstančius litų.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. P. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo A. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai – teikia paramą mažamečiams vaikams, kritiškai vertina savo elgesį, dirba, nukentėjusiųjų atsiprašė), atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nukentėjusiųjų poziciją (teisiamajame posėdyje buvo pateikta taikos sutartis, iš kurios matyti, kad nukentėjusiosios E. P. ir K. P. su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi ir prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių aplinkybių visuma teismui teikia pagrindą padaryti išvadą, kad kaltinamasis A. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant šioms aplinkybėms ir prašymui atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. P. taikytinos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punkto nuostatos ir kaltinamasis A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-316-784/2016 A. P. nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.