Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo paskelbti jo tėvą R. B., kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) – mirusiu.

Pareiškėjas paaiškino, kad R. B. – jo tėvas, kurio jis neprisimena, nes kai tėvas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), jam buvo tik dveji metai. Iš mamos pasakojimų žino, kad kartu su mama jis buvo nuvykęs aplankyti tėčio į (duomenys neskelbtini), tačiau pats tokio įvykio aplinkybių neprisimena. Apie tėvą žino iš savo mamos ir močiutės, tėvo mamos, pasakojimų. Tėvo mama E. B. ne kartą kreipėsi į policiją dėl savo sūnaus paieškos, jam žinoma, kad paieška rezultatų nedavė, R. B. nebuvo surastas. (duomenys neskelbtini) E. B. mirė, atsirado jos palikimas, kurį jis priėmė, tačiau įteisinti nėra galimybės neturint duomenų apie vienintelio pirmos eilės įstatyminio įpėdinio – močiutės sūnaus R. B. mirtį. Jo įsitikinimu, jo tėvo nėra gyvųjų tarpe, nes priešingu atveju per daugelį metų būtų gauta kokia nors informacija apie jo buvimo vietą.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo gali būti teismo tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje trejus metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą, o jeigu jis dingo be žinios tokiomis aplinkybėmis, kurios sudarė mirties grėsmę arba duoda pagrindą spėti jį žuvus dėl nelaimingo atsitikimo, – jeigu apie asmenį nėra duomenų šešis mėnesius. Paskelbto mirusiu asmens mirties data yra laikoma ta diena, kurią įsiteisėja teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu (CK 2.31 straipsnio 4 dalis). Jeigu konkrečios asmens mirties vietos nustatyti negalima, jo mirties vieta laikoma paskutinė žinoma jo buvimo vieta (CK 2.31 straipsnio 5 dalis). Asmens paskelbimas mirusiu šio asmens civilinių teisių ir pareigų atžvilgiu prilygsta jo mirčiai (CK 2.31 straipsnio 6 dalis).

Liudytoja D. B. parodė, kad R. B. – jos buvęs sutuoktinis. Jis (duomenys neskelbtini) išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), jų ryšiai nutrūko, kurį laiką jie visiškai nebendravo. Po kelių mėnesių R. jai paskambino, ir jai pasiūlius, sutiko santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Jie išsituokė (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo, (duomenys neskelbtini) ji su sūnumi R. buvo nuvykusi pas R. į (duomenys neskelbtini), svečiavosi kelias savaites, (duomenys neskelbtini) ji su sūnumi grįžo į Lietuvą. Paskutinį kartą R. jai paskambino (duomenys neskelbtini), pasiteiravęs apie sūnaus Kalėdinę šventę darželyje, pažadėjo vakare po renginio sūnui paskambinti, tačiau nebepaskambino. Nuo to laiko ji jokių žinių iš R. nėra gavusi. Ji nepažinojo jo draugų, bendradarbių, su kuriais R. bendravo ar dirbo (duomenys neskelbtini). Ji žinojo, kad R. mama kreipėsi į policiją dėl paieškos, tačiau apie paieškos rezultatus, kad paieška seniai nutraukta, ji sužinojo tik po savo anytos, R. mamos E. B. mirties, kai jos namuose buvo rasti iš policijos gauti dokumentai.

Liudytojas A. D. parodė, kad jo žmona ir R. B. mama – pusseserės, jų šeimos artimai bendravo, dažnai susitikdavo. Paskutinį kartą R. B. jis matė (duomenys neskelbtini), kai jis su žmona D. ir sūnumi R. atvyko pas juos į svečius. Sužinojęs apie R. dingimą, jis sekė visas naujienas internete, (duomenys neskelbtini) įvykius internetinėje erdvėje, komentarus po straipsnių apie lietuvio R. B. dingimą. Jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad R. kažkur slapstosi, neaptiko. Jam buvo žinoma apie Lietuvos policijos ir Interpolo paskelbtą R. B. paiešką, kuri nedavė jokių rezultatų. Jokių duomenų iš neoficialių šaltinių apie R. buvimo vietą, jis nėra gavęs. Visi giminės seniai susitaikė, kad R. nebėra gyvųjų tarpe, vienintelė jo mama su tuo nebuvo susitaikiusi.

Liudytoja E. G. parodė, kad ji ir E. B. - pusseserės, jos sūnų R. pažinojo nuo gimimo. Paskutinį kartą R.. matė (duomenys neskelbtini). Artimai bendravo su R. mama, iš jos sužinojo apie R. dingimą. Ji pati jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kur yra R., negali nurodyti, nei iš jokių šaltinių nėra girdėjusi, kas jam nutiko. R. mama buvo liguistai įsitikinusi, kad jos sūnus gyvas, pašlijus jos psichinei sveikatai, ji išsakydavo tik kliedesius, jokios informacijos apie sūnaus dingimo aplinkybes ji neturėjo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu nutraukta paskelbta dingusio be žinios R. B. paieška, praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo jo paieškos pradžios. Prokuroro nutarime nurodyta, kad bylos tyrimo metu nustatyta, kad E. B. su sūnumi R. B., tuo metu gyvenusiu A., paskutinį kartą bendravo (duomenys neskelbtini) telefonu, o (duomenys neskelbtini), prieš K. R. B. draugai jai pranešė, jog R. B. išėjo iš savo buto, kuriame gyveno A., ir negrįžta. Byloje atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, vykdant dingusio be žinios R. B. paiešką. Apklausti artimieji, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuolat buvo renkami duomenys apie neatpažintus lavonus, gaunama informacija iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos apie R. B. paieškos rezultatus iš A. nacionalinio biuro, tikrinama kompiuterinėje duomenų bazėje ir lyginami dingusio asmens požymiai su rastais nežinomų lavonų požymiais, R. B. fotonuotrauka su pranešimu apie jo, kaip dingusio be žinios asmens, paiešką paskelbta Lietuvos policijos internetiniame puslapyje. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbta tarptautinė dingusio be žinios R. B. paieška ir visą laiką ji buvo vykdoma, tačiau negauta jokių duomenų apie jį, nustatyti jo buvimo vietą ar gauti kitokių duomenų apie jį, jo atžvilgiu galimai padarytą nusikalstamą veiką, nepavyko. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dingusio be žinios R. B., kuris (duomenys neskelbtini) išėjo iš namų (duomenys neskelbtini) ir negrįžo, paieška Lietuvoje buvo vykdoma nuo (duomenys neskelbtini) šioje byloje. Airijoje yra vykdoma jo paieška kaip dingusio be žinios (tokia informacija gaunama nuo (duomenys neskelbtini), taip pat žinoma, kad Airijoje dviejose bylose dėl padarytų nusikalstamų veikų jam yra skirti suėmimai, tačiau nei Airijoje, nei Lietuvoje, vykdant R. B. paiešką, surasti jį ar gauti kokių nors kitų duomenų apie jį, nepavyko.

Internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B., dailide Airijoje dirbęs lietuvis, iš savo namų (duomenys neskelbtini) išėjo (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko apie jį nėra žinių.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bazėje apie R. B. duomenys yra 1996-1999 metų. Administracinių nusižengimų registro duomenimis paskutinis R. B. padarytas nusižengimas 2003 m. liepos 20 d.

Visuma aptartų įrodymų pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad apie R. B. septyniolika metų nėra jokių duomenų. Teismui apie bylos iškėlimą paskelbus viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, asmenų, galinčių suteikti informacijos apie R. B., neatsirado, R. B. neatsiliepė. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas R. B. paskelbti mirusiu. Aplinkybių, kurios sudarytų mirties grėsmę arba duotų pagrindą spėti R. B. žuvus nuo nelaimingo atsitikimo, nenustatyta, konkrečios mirties datos nustatyti nėra galimybių, todėl R. B. mirties data laikoma ta diena, kurią įsiteisės teismo sprendimas paskelbti jį mirusiu. Konkrečios jo mirties vietos nustatyti taip pat nėra galimybių, tačiau iš visumos įrodymų, ištirtų bylos nagrinėjimo metu, galima spręsti, kad paskutinė R. B. gyvenamoji ir darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), todėl ši vieta laikoma jo mirties vieta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.31 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 453 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti mirusiu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini), mirties data laikoma šio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.