- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2-114-475/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07767-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- O. I., D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Č. S.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Jelena Koltakova
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjoms O. I., D. P., pareiškėjų atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, suinteresuotam asmeniui Č. S. ir jo atstovei advokatei Eglei Grucytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. I. ir D. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l. 13-14, II t.), kuriuo paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1999 m. lapkričio 18 d. atsiradusi palikimą 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį kolektyvinio sodo, susidedančio iš žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini) priėmė jos sutuoktinis J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Pareiškėjos pareiškime nurodė ir kartu su atstove teismo posėdžio metu paaiškino, jog J. S. ir A. S. yra pareiškėjos D. P. tėvai ir pareiškėjos O. I. seneliai, susituokė 1948 m. kovo 26 d. Jiems santuokoje gimė trys vaikai: D. P., Č. S. ir K. S.. Santuokos metu sutuoktiniai įsigijo bendros jungtinės nuosavybės teise turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kolektyvinį sodą, susidedantį iš žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini) Tiek butas, tiek sodas buvo registruotas J. S. vardu. 1999 m. lapkričio 18 d. mirė A. S.. Po jos mirties atsirado palikimas, kurį sudarė 1/2 dalis santuokinio turto, t.y. 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis kolektyvinio sodo susidedančio iš žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini) Jos turto įstatyminiai paveldėtojai buvo: sutuoktinis J. S. ir vaikai - D. P., Č. S., K. S.. Dėl palikimo priėmimo po A. S. mirties niekas į notarų biurą nesikreipė. A. S. palikimą priėmė sutuoktinis, J. S., faktiškai jį valdydamas: gyvendamas bute, mokėdamas mokesčius, naudodamasis kolektyviniu sodu, jį prižiūrėdamas ir jame dirbdamas, t.y. turtą valdydamas kaip savo. Nei D. P., nei suinteresuotieji asmenys, broliai Č. S. ir K. S. į A. S. palikimą nepretendavo. 2004 m. mirė J. S. sūnus K. S.. 2011 m. gegužės 15 d. mirė J. S.. Nuo 2010 m. gegužės 7 d. jam buvo paskirta slauga. D. P. kartu gyvenusi su J. S. nuo 1987 m., prižiūrėjo ir slaugė jį iki pat mirties. J. S. laidojo pareiškėja D. P., kuri ir prižiūri tėvų kapus. Po J. S. mirties liko palikimas, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), kolektyvinis sodas, susidedantis iš žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini) t.y. jo 1/2 dalis santuokinio turto ir 1/2 dalis žmonos santuokinio turto faktiškai priimto palikimo, po žmonos mirties. Liko ir piniginis indėlis banko sąskaitoje, sutaupytas asmeniškai J. S.. Nurodė, kad J. S. turto įstatyminiai paveldėtojai yra D. P., Č. S., mirusio K. S. sūnus M. S.. Pažymėjo, kad J. S. sudarė du testamentus: 1999 m. kovo 5 d. testamentu paliko pareiškėjai D. P. butą, (duomenys neskelbtini), o 1998 m. rugsėjo 29 d. testamentu paliko pareiškėjos D. P. dukrai O. I., kolektyvinį sodą, susidedantį iš žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini) tačiau paveldėjimo teisės liudijimo notarė negali išduoti, kol nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. S. po sutuoktinės A. S. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Prašo priteisti iš suinteresuoto asmens Č. S. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Č. S. pareiškime (atsiliepime) (b.l. 59-61, 126-128, I t.) ir kartu su atstove teismo posėdžio metu iš dalies nesutiko su O. I. ir D. P. pareiškimu. Nurodė, jog suinteresuoto asmens mama A. S. mirė 1999-11-18. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, kadangi neturėjo pakankamai žinių kaip tai turi būti daroma. Pažymėjo, jog savo tėvui po motinos mirties padėjo tvarkytis ir dirbti kolektyviniame sode, šienaudavo kolektyvinį sodą, pasiėmė kai kuriuos motinai priklausiusius daiktus, naudojosi gaunamomis iš kolektyvinio sodo gėrybėmis, tai yra gaunamais vaisiais ir daržovėmis, bute padėjo atlikti kai kuriuos remonto darbus, mokesčių niekada nemokėjo, tačiau palikimą priėmė savo darbu pagerindamas, prižiūrėdamas nekilnojamuosius daiktus, taip pat pasiimdamas kai kuriuos motinai A. S. priklausiusius daiktus. Visą tai buvo daroma iš kart po motinos mirties iki pat tėvo susirgimo. Taigi palikimo priėmimas faktiškai pradedant jį valdyti iš suinteresuoto asmens pusės buvo atliktas per įstatymo nustatytą terminą - per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokiu būdu kartu su savo tėvu J. S. abu išreiškė valią valdyti ir naudotis mirusiosios turtu. Po savo motinos mirties visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį, viešajame registre neregistruotiną, turtą priėmė Č. S. ir J. S., - faktiškai pradėdami jį valdyti, suinteresuotas asmuo kaip pirmos eilės įpėdinis (sūnus) (CK 5.1 1 str. 1 d.), o J. S., kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 str.). Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po motinos A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1999-11-18 palikimo dalį, kurią sudaro 3/8 dalys kolektyvinio sodo, susidedančio iš žemės sklypo ir namelio, esančių (duomenys neskelbtini) ir 3/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamas ją valdyti, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimuose pareiškėjos nesutiko su suinteresuoto asmens Č. S. pareiškimu (atsiliepimu) (b.l. 136-142, I t.). Nurodė, kad Č. S. po motinos A. S. mirties jos palikimo faktiškai valdyti nepradėjo, kadangi bute, (duomenys neskelbtini) po motinos mirties neapsigyveno, sode, nesilankė ir jo neprižiūrėjo, mokesčių nemokėjo. Bute, (duomenys neskelbtini) po A. S. mirties gyveno J. S. ir pareiškėjos. D. P. prižiūrėjo butą, rūpinosi seneliu. Pareiškėjos taip pat padėjo J. S. prižiūrėti sodo sklypą ir sodo namelį. Pabrėžė, kad J. S. su sūnumi Č. nebendravo.
Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b.l. 18, II t.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, suinteresuoto asmens Č. S. pareiškimas atmestinas.
Sutinkamai CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. S. mirė 1999-11-18 (b.l. 26, I t.), J. S. mirė 2011-05-15 (b.l. 27, I t.). J. S. ir A. S. yra pareiškėjos D. P. tėvai ir pareiškėjos O. I. seneliai (b.l. 36-37, 100-101, I t.). Sutuoktiniai A. S. ir J. S. santuokos metu susilaukė trijų vaikų: D. P., Č. S. ir K. S.. K. S. 2004 m. mirė. Jo sūnus suinteresuotas asmuo M. S. nepateikė prieštaravimų dėl pareiškėjų prašymo.
Dėl pareiškėjų prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
Po A. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. J. S. vardu registruotas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kolektyvinis sodas, susidedantis iš žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini) buvo įgytas santuokos metu ir priklausė abiems sutuoktiniams. Pareiškime pareiškėjos nurodė ir kartu su atstove teismo posėdžio metu paaiškino, kad po A. S. mirties visas jos turtas – asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 kolektyvinio sodo, susidedančio iš žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini) liko jos sutuoktiniui J. S. ir jis tuo turtu iki mirties naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo už butą komunalinius mokesčius. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog po A. S. mirties palikimą jos sutuoktinis J. S. priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, įrodo byloje pateikti įrodymai ir liudytoju parodymai (b.l. 11-25, 145-162, I t., 39-42, II t.).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos D. P. tėvas ir O. I. senelis J. S. palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės A. S. mirties, priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK177-178, 185-186 str., 189 str., 444 str. 2 d. 8 p.).
Dėl suinteresuoto asmens Č. S. prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
Suinteresuotas asmuo Č. S. iš dalies nesutiko su pareiškėjų prašymu, nurodė, kad po mamos A. S. mirties jos palikimą priėmė kartu su tėvu J. S. pradėdamas faktiškai jį valdyti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po A. S. mirties likusiu turtu J. S. rūpintis padėjo pareiškėja D. P. (b.l. 145-161, I t.). Pareiškėja D. P. taip pat sumokėjo mamos A. S. laidojimo išlaidas (b.l. 162-164, I t.). Byloje įrodymų, kad Č. S. atliko veiksmus, kuriais galima būtų konstatuoti, jog priėmė palikimą po mamos A. S. mirties, nėra, todėl Č. S. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po motinos A. S. mirties 1999-11-18 palikimo dalį, kurią sudaro 3/8 dalys kolektyvinio sodo, susidedančio iš žemės sklypo ir namelio, esančių (duomenys neskelbtini) ir 3/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamas ją valdyti, netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjant bylas Ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau teismas gali proporcingai padalinti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kai jo pareiškimas atmetamas, jei dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi (CK 443 str. 6 d.). Pareiškėjos prašo priteisti iš suinteresuoto asmens Č. S. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamos, kad jis apsunkino palikimo priėmimo procesą ir dėl to joms susidarė bylinėjimosi išlaidos: reikėjo pateikti patikslintą pareiškimą, važiuoti į teismo posėdžius, rengti atsiliepimus, daryti užklausas ir kt. (b.l. 21-25, 43-44, II t.). Pažymėtina, kad po A. S. mirties dėl jos palikimo per įstatymų nustatytą terminą nubuvo kreiptasi, todėl dėl palikimo priėmimo J. S. faktiškai pradėjus jį valdyti pareiškėjos turėjo kreiptis į teismą. Suinteresuotas asmuo Č. S. pateikė pareiškimą (atsiliepimą) sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, be to, jis neprieštaravo, kad palikimą po A. S. priėmė ir jos sutuoktinis J. S.. Atsižvelgiant į bylos esmę, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį ir priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bei į tai, kad ši byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 93 str. 4 d., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų D. P. ir O. I. pareiškimą patenkinti.
Suinteresuoto asmens Č. S. pareiškimą atmesti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1999 m. lapkričio 18 d. atsiradusi palikimą 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį kolektyvinio sodo, susidedančio iš žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini) priėmė jos sutuoktinis J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.