- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- eI2-5036-931/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06802-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- H. B. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. B. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. B. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą dėl vizos išdavimo iš naujo. Taip pat prašo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra įnešęs 30.000 Eur sumą patvirtinta ne tik Registrų centro duomenys, tačiau Migracijos departamentui papildomai buvo pateikti net keli įrodymai: (duomenys neskelbtini) banko pažyma apie 2024 m. kovo 7 d. pervestą 30.000 Eur sumą (iš asmeninės į įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) sąskaitą); 2. Įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas, kuriame atsispindi 2024 m. kovo 7 d. pavedimas 30.000 Eur sumai ir banko pažyma, patvirtinanti, kad įmonė (duomenys neskelbtini) turi banko sąskaitas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pabrėžia, kad Bendrovei nėra draudžiama turėti sąskaitos nei užsienio bankuose, nei mokėjimo įstaigose. (duomenys neskelbtini) yra Europos Sąjungoje bei Europos ekonominėje erdvėje teisėtai veikianti mokėjimo įstaiga, (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) registruotas oficialus bankas. Bendrovė turi net kelias atsiskaitomąsias sąskaitas, jų išrašai pateikti, iš jų matosi ir gana aktyvi įmonės veikla.
Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė yra registruota ir turi buveinės adresą - (duomenys neskelbtini). Iš Migracijos departamento užduotų klausimų, pareiškėjas atsakė, kad nori atvykti ir ieškoti verslo vietos Vilniuje. Tai yra, kad nori ieškoti kitos ar papildomos vietos. Įmonė įsteigta ne formaliai, ne tam, kad būtų siekiama gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas ieškojo kur plėsti savo veiklą Europoje ir buvo priimtas sprendimas plėtrą vystyti steigiant įmonę Lietuvoje. Steigiant įmonę buvo pasirinkta ekonomiškai naudingiausia mažiausius galimus nuostolius patirsiančią veiklos formą - mažoji bendrija. (duomenys neskelbtini) registruota 2024 m. sausio 9 d., piniginis įnašas įneštas 2024 m. kovo 7 d., o civilinė (paslaugų) sutartis sudaryta 2024 m. kovo 25 d. vadovo pareigoms eiti. Nuo tada pareiškėjas aktyviai pradėjo dirbti. Įregistravimas Juridinių asmenų registre ir darbo pradžia nesutampa, t. y. pareiškėjas nepradėjo darbo nuo 2024 m. sausio 9 d., o pradėjo po Civilinės sutarties sudarymo.
Kadangi pareiškėjas siekė būtent realaus verslo, realaus pelno, naujoje įmonėje dirbo pats: ieškojo klientų, sudarinėjo sutartis bei užsakymus, vykdė tarpininkavimo perkant parduodant paslaugas bei krovinių logistikos paslaugas. Tik praėjus keleriems mėnesiams po sėkmingos ir pelningos veiklos, pareiškėjas ryžosi dar labiau skirti laiko šiai įmonei ir siekti jos dar didesnių pajamų. Iš pateikto balanso matyti, kad vien per pusę metų nepaskirstytas pelnas sudaro virš 55.000 Eur.
(duomenys neskelbtini) vykdo prekybos užsakymus iš Europos Sąjungos šalių, daugiausia Belgijos, ir transportuoja į (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pabrėžė, kad ne visi asmenys moka reikšti mintis užsienio kalba, tačiau svarbiausia, kad įmonė turi buveinę, vykdo realią veiklą ir dar ketina plėstis, t. y. ieškoti galimai kitos ar papildomos vietos buveinei.
Finansinės atskaitomybės dokumentai yra sudaryti buhalterinių paslaugų įmonės, tačiau įmonės dokumentus pasirašo įmonės vadovas. Migracijos departamentui buvo pateikti įmonės vadovo pasirašyti dokumentai, kurie laikomi tinkamais pagal teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad įmonės vadovas gali veikti pagal civilinę sutartį. Tai yra sutarties forma, kuomet nuo gautų pajamų per metus yra paskaičiuojama mokesčių suma. Sutartis sudaryta aiški, dvejomis kalbomis, teisėta ir galiojanti.
Šiuo atveju, pareiškėjas neprašo leidimo laikinai gyventi, todėl jam nekeliamas nei reikalavimas dirbti pagal darbo sutartį, nei būti įdarbinus keletą darbuotojų.
Civilinė sutartis yra galima vadovo veiklos forma. Kai prašoma išduoti tik nacionalinę vizą, nėra būtina nei dirbti pagal darbo sutartį, nei dirbti pilną etatą.
Nėra visiškai jokių indikacijų, kad pareiškėjas keltų grėsmę, ar būtų pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, kad būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų. Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą yra paremtas išimtinai neįsigilinus į pareiškėjo bendrovės veiklą bei pateiktus dokumentus ir turint išankstinį nusistatymą, o ne pagrįstus įrodymus apie pareiškėjo tikruosius siekius bei tikslus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė visus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Pagal įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnyje, reikalingus vizai gauti. Nėra jokių papildomų duomenų, paneigiančių pareiškėjo pateiktų dokumentų netikrumą ar įmonės realios veiklos nevykdymą, todėl išvada, kad asmuo nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų yra niekuo nepagrįsta. Priešingai, byloje pateikti dokumentai rodo, kad įmonė realiai veikia, o vadovas yra vienintelis asmuo, kuris užtikrina tos įmonės veiklą.
Asmuo aiškiai nurodė, kad nori plėtoti verslą ir ieškoti ofiso veiklai vykdyti (atkreiptinas dėmesys, kad buveinė yra registruota, yra darbo vieta), tačiau siekis yra plėstis, nes bent jau pirmą pusmetį bendrovė veikė itin pelningai.
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjo pateikiamuose banko išrašuose kaip piniginis įnašas pažymėta viena 2024 m. kovo 7 d. įmokėta suma. Tokios periodinės įmokos, tokio pat arba panašaus dydžio, vykdomos ir vėlesniais laikotarpiais, todėl manytina, kad tiesiog pakeista vieno mokėjimo paskirtis nesuteikia pagrindo šią sumą laikyti pareiškėjo piniginiu įnašu. Išraše pateikiama informacija neturi sąsajų su mažosios bendrijos steigimo aktu ir neleidžia pagrįsti pareiškėjo teiginio, kad tai yra piniginis įnašas, atliktas iš pareiškėjo sąskaitos mažosios bendrijos steigimo pagrindu (pvz., nėra įvardyta, kad tai - steigėjo įnašas, įnašas pagal steigimo sutartį ar kita panaši informacija) - pareiškėjo vardu buvo atlikti ir kiti periodiniai įnašai į bendrijos sąskaitą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad jis pasirinko veikti pagal civilinių paslaugų sutartį. Pareiškėjas turi tokią teisę, tačiau pareiškėjas pats pasirašė civilinių paslaugų sutartį, pagal kurią, kaip pats pareiškėjas ir nurodo, jam, kaip bendrijos vadovui, turėtų būti mokamas atlyginimas 3000 Eur per mėnesį. Joks teisės aktas nenustatė pareiškėjui numatyti periodines kas mėnesį mokamas išmokas. Tai, kad pareiškėjas tokias išmokas numatė, įpareigoja jį šios savo numatytos tvarkos laikytis. Pareiškėjo pateikiamuose sąskaitų išrašuose tokių duomenų apie jam išmokėtą atlyginimą pagal civilinių paslaugų sutartį nėra. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad pareiškėjo civilinės sutarties sąlygų nesilaikoma. Pažymėtina, kad įstatymais nėra reglamentuotas mažosios bendrijos vadovo atlyginimo dydis, pareiškėjas pats tokią sumą nusistatė ir įvardijo, tačiau civilinės sutarties reikalavimų nevykdo, todėl Migracijos departamentas turi pagrindą teigti, kad civilinė sutartis kelia abejonių ir galimai yra pasirašyta tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, pradėjo savo pareigas eiti nuo įmonės įsteigimo dienos, jo, kaip vadovo, duomenys buvo pateikti VĮ Registrų centras bendrovės registravimo metu – 2024 m. sausio 9 d., todėl teiginiai, kad jis eina mažosios bendrijos vadovo pareigas nuo 2024 m. kovo 26 d., t. y. kitą dieną po sutarties pasirašymo, taip pat patvirtina Migracijos departamento argumentus, kad pareiškėjo - bendrijos nario ir vadovo - veiksmai vertintini kaip neskaidrūs - pareiškėjas negali nežinoti, kad jis įregistravo mažąją bendriją 2024 m. sausio 3 d. steigimo aktu, kurio 4 str. pareiškėjas yra nurodytas kaip mažosios bendrijos vadovas.
Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 25 str. 1 d. nurodyta, kad finansines ataskaitas <...> pasirašo įmonės vadovas arba įmonės vadovas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nurodyti atsakingi asmenys (nurodomas pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo finansines ataskaitas parengęs asmuo (nurodomas vardas ir pavardė, pareigų pavadinimas, finansinės apskaitos paslaugas teikiančio juridinio asmens pavadinimas, o tais atvejais, kai finansinės apskaitos paslaugos teikiamos savarankiškai, tai taip pat nurodoma). Todėl Migracijos departamento vertinimas, kad finansinės ataskaitos nėra tinkamai pasirašytos, pagrįstas įstatymo nuostatomis. Pareiškėjo teiginiai, kad pateikti dokumentai laikomi tinkamais pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrįsti.
Pareiškėjas nepateikia ir jokių savo vadovaujamos bendrijos kontaktinių duomenų, o tik apskaitos paslaugų bendrovės kontaktinius duomenis ((duomenys neskelbtini)), kas taip pat leidžia abejoti pareiškėjo sąžiningu siekiu Lietuvoje užsiimti teisėta veikla.
Šalies argumentai
Taip pat pareiškėjas teigia, kad buveinė yra registruota, yra darbo vieta, tačiau Migracijos departamento prašymu nepateikė tai įrodančių dokumentų, priešingai, pareiškėjas nurodė, kad vienas iš pagrindinių jo verslo plėtros tikslų yra atvykti į Lietuvą ir susirasti Bendrijos verslo vietą/biurą Vilniuje. Todėl Migracijos departamento vertinimu pareiškėjo teiginiai sudaro pagrindo abejoti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus Migracijos departamentui, nenurodė, kad ketina plėstis ar ieškoti kitos vietos savo įmonei. Teiginys, kad ne visi asmenys moka reikšti savo mintis užsienio kalba, manytina, skirtas pagrįsti pareiškėjo pateiktus paaiškinimus Migracijos departamentui, kurie skiriasi nuo skunde pateikiamų paaiškinimų. Tačiau Migracijos departamento vertinimu asmuo, kuris vykdo savo įmonės veiklą tarptautiniu mastu, net keliose Europos valstybėse, būdamas įmonės vadovas, geba, esant reikalui, tinkamai išreikšti savo mintis.
Pareiškėjo teiginys, kad pradėjo aktyviai dirbti, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjas teigia, kad sudarinėjo sutartis, užsakymus, vykdė paslaugas, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių dokumentų.
Atsakovas remiasi Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 (toliau – ir Aprašas) 6.6 p., Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 7 str. 1 p. į tai, kad Bendrija Lietuvoje nėra atidariusi ir neturi atsiskaitomosios banko sąskaitos (tai patvirtina H. B. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog Bendrija neturi Lietuvos banke esančios sąskaitos, nes tam, kad Lietuvoje atidaryti banko sąskaitą, būtinas jo dalyvavimas), kyla pagrįstų įtarimų dėl piniginio įnašo, t. y. 30 000 eurų, realaus perdavimo Bendrijos nuosavybėn bei sudaro pagrindo abejoti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrijos nariui ir vadovui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d., Bendrijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog Migracijos departamentui H. B. K. užklausus, ar Bendrija turi buveinę ir paprašius nurodyti Bendrijos buveinės adresą bei pateikti buveinės patalpos nuomos sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį Bendrija teisę naudotis patalpomis, pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog vienas iš pagrindinių jo verslo plėtros tikslų yra atvykti į Lietuvą ir susirasti Bendrijos verslo vietą/biurą Vilniuje. Atsižvelgus į tai, kad H. B. K. nuo Bendrijos įsteigimo, t. y. nuo 2024 m. sausio 9 d., būdamas Bendrijos nariu ir vadovu, nesiekė išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti, sudaro pagrindo abejoti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrijos nariui ir vadovui.
Pareiškėjas turėjo daugkartinę Šengeno vizą (nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. balandžio 17 d., buvimo laikas - 90 dienų) ir šiuo metu turi galiojančią daugkartinę Šengeno vizą (2024 m. spalio 18 d. iki 2025 m. gegužės 2 d., buvimo laikas - 90 dienų) su kuria jis galėjo ir šiuo metu gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir Lietuvoje atidaryti Bendrijos atsiskaitomąją banko sąskaitą bei susirasti Bendrijos verslo vietą/biurą Lietuvoje. Taigi, šios nustatytos aplinkybės, dar labiau sustiprina įtarimus, kad pareiškėjo pateiktas prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.
Taip pat sprendime pažymėtos ir aplinkybės, kad 2024 m. birželio 30 d. Tarpinį Bendrijos balansą ir 2024 m. birželio 30 d. Tarpinę Bendrijos pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė tik H. B. K., tačiau apskaitą tvarkančio asmens - I. L. - parašo nėra, nors 2024 m. sausio 15 d. jau buvo pasirašyta Apskaitos vedimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamento duomenimis, Bendrijos kontaktinis elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinė informacija, o pareiškėjas, būdamas Bendrijos nariu ir vadovu, nesiekė šio Bendrijos kontaktinio elektroninio pašto adreso pakeisti, todėl nustatytos šios aplinkybės apibūdina H. B. K. - Bendrijos nario ir vadovo - veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų ir sudaro pagrindo abejoti dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla.
Migracijos departamentas vertino faktinę pareiškėjo, kaip bendrovės vadovo, padėties ir civilinių paslaugų sutarties neatitikimą (aukščiau išdėstytos aplinkybės), dėl ko vertino pareiškėjo veiksmus kaip neskaidrius, siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.
Aukščiau išdėstyti paaiškinimai sudarė Migracijos departamentui pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, kuriame išsamiai išdėstytos šios aplinkybės ir teisinis sprendimo priėmimo pagrindas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pabrėžė, kad pareiškėjo tikslas buvo įsteigti Europos Sąjungoje ne įmonės filialą, o antrinę įmonę, nes nori prekiaut Europos rinkoje. Pareiškėjas siekia Lietuvoje plėtoti verslą, ne gyventi. Kai Migracijos departamento darbuotojai paklausė koks pareiškėjo tikslas, jis atsakė, kad nori atvykti ir ieškoti ofiso. Įmonė buveinę turi ir ji oficialiai deklaruota. Pareiškėjas pateikė visus tikrus dokumentus. Vėlesnius įmonės apskaitos dokumentus pareiškėjas pateikė tam, kad parodyti įmonės veiklos tęstinumą, t. y. kad įmonė realiai vykdo veiklą. Atstovė pabrėžė, kad dėl vizos išdavimo nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas prašo tik nacionalinės vizos, kad galėtų atvykti į Lietuvą ir būti tiek, kiek reikia. Pareiškėjo verslas yra teisėtas ir pagrįstas. Migracijos departamentas turėjo galimybę vertinti, bet vertino labai kritiškai. Atstovė nurodė, kad buveinės adresas atsispindėjo juridinių asmenų registre ir Rekvizitai.lt. Nėra prievolės turėti ofisą. Pareiškėjas laikė, kad pareigas pradėjo eiti nuo civilinės sutarties sudarymo. Atstovė negali paaiškinti, kodėl sutartis dėl įmonės buveinės nebuvo pateikta. Tačiau pareiškėjas niekuomet neneigė, kad įmonė turi buveinę.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Paaiškino, kad Migracijos departamentas neprieštaravo civilinės sutarties buvimo faktui. Norėjo tik įsitikinti jos realumu, todėl ir klausė pareiškėjo apie darbo pradžią. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo darbo pradžia – įmonės įsteigimas. Pareiškėjas neturėjo prievolės nusistatyti 3000 Eur dydžio atlyginimą, o Migracijos departamentas vertino, kad atlyginimas nebuvo mokamas.
Į klausimus dėl buveinės pareiškėjas nurodė, kad atvyks susirasti verslo vietą, nepateikė sutarties, patvirtinančios buveinės vietos egzistavimą ir aplinkybės apie sudarytą sutartį nepateikė. Įmonės tarpinis balansas buvo sudarytas, bet nepateiktas pasirašyti buhalterines paslaugas teikiančiam asmeniui. Migracijos departamentas vertino tik tuos dokumentus, kurie buvo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 24S253775 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad H. B. K. yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
Pareiškėjas 2024 m. spalio 8 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atvykstantis užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. kaip Bendrijos narys ir vadovas.
Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu 24S253775 nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kadangi pareiškėjo pateikti dokumentai, nepatvirtina, kad jis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla, t. y. kaip Bendrijos narys ir vadovas, todėl H. B. K. nepagrindžia nurodyto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir neatitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygų (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 24S253775, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti sprendimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis ES vizų kodeksą, Įstatymas ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).
Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, numatančiu, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12). Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą Migracijos departamentui pateikė pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 6.6 punktą.
Vizos išdavimo tvarkos aprašo 6.6 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 31 punktą, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali surengti pokalbį su prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusiu užsieniečiu, paprašyti raštu atsakyti į papildomus klausimus ar užpildyti Aprašo ?8.4 papunktyje nurodytą klausimyną, jeigu užsienietis atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (jeigu klausimynas nebuvo pildomas Aprašo ?8 punkte nustatyta tvarka), pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančio asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus.
Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrija įregistruota 2024 m. sausio 9 d., nuo 2024 m. sausio 9 d. H. B. K. yra Bendrijos narys, jo piniginis įnašas - 30 000 eurų, ir vadovas, Bendrijos kontaktinė informacija: mobilusis telefonas - (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas - (duomenys neskelbtini). Bendrijos veiklos tikslai - siekti pelno efektyviai ir produktyviai vykdant ūkinę komercinę veiklą. Bendrija registruota (duomenys neskelbtini).
Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas pateikė: kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. kovo 25 d. Civilinę (paslaugų) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilnius), pagal kurią H. B. K. sutinka užimti Bendrijos vadovo pareigas, jo atlyginimo dydis yra 3 000 eurų per mėnesį (šios sutarties 2.1 p.). Šioje sutartyje nurodyta, jog vadovas pradeda eiti pareigas kitą dieną po šios sutarties pasirašymo (šios sutarties 1.2 p.). Šią sutartį originaliu parašu pasirašė H. B. K.; 2024 m. birželio 30 d. Tarpinį Bendrijos balansą, kuriame nurodyta, jog Bendrijos nuosavą kapitalą sudaro 85 046 eurai, iš jų: savininkų įnašai - 30 000 eurų, nepaskirstytas pelnas – 55 046 eurai. Šiame balanse nurodyta, jog jį pasirašo Bendrijos vadovas - H. B. K. ir apskaitą tvarkantis asmuo - I. L. Tačiau šį balansą originaliu parašu pasirašė tik Bendrijos vadovas H. B. K., o apskaitą tvarkančio asmens, t. y. I. L., parašo nėra; 2024 m. birželio 30 d. Tarpinį Bendrijos pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodyta, jog Bendrijos grynasis pelnas - 55 046 eurai. Šioje ataskaitoje nurodyta, jog ją pasirašo Bendrijos vadovas - H. B. K. ir apskaitą tvarkantis asmuo - I. L., tačiau šią ataskaitą originaliu parašu pasirašė tik Bendrijos vadovas, o apskaitą tvarkančio asmens, t. y. I. L., parašo nėra; H. B. K. elektroninę teistumo pažymą; rinkliavos kvitą - 140 eurų.
Migracijos departamentas, vadovaujantis Aprašo 31 p., 2024 m. spalio 14 d. per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pareiškėjui pranešimą „Dėl papildomų dokumentų pateikimo ir prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo termino pratęsimo“, kuriame buvo prašoma iki 2024 m. spalio 28 d. papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jo piniginį įnašą į Bendriją, Bendrijos banko sąskaitos išrašą nuo Bendrijos įsteigimo datos, Bendrijos buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, sveikatos draudimą ir nurodyti, ar Bendrija turi buveinę ir, jeigu turi - nurodyti buveinės adresą bei pateikti buveinės patalpos nuomos sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį Bendrijos teisę naudotis šiomis patalpomis.
2024 m. spalio 21 d. pareiškėjas per MIGRIS komunikaciją pateikė savo paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Bendrija neturi Lietuvos banke esančios sąskaitos, nes tam, kad Lietuvoje atidaryti banko sąskaitą, būtinas jo dalyvavimas, taip pat nurodė, jog vienas iš pagrindinių jo verslo plėtros tikslų yra atvykti į Lietuvą ir susirasti Bendrijos verslo vietą/biurą Vilniuje. Kartu su pateiktu paaiškinimu pareiškėjas papildomai pateikė: sveikatos draudimą; (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) ir Belgijos banke (duomenys neskelbtini) esančių sąskaitų išrašus (nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 15 d.); 2024 m. kovo 7 d. pinigų pervedimą į (duomenys neskelbtini) banką (duomenys neskelbtini); 2024 m. sausio 15 d. Vilniuje sudarytą Apskaitos vedimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)), kuri įsigalioja nuo tos dienos, kai abi Šalys ją pasirašo (šios sutarties 9.1 p.) ir yra pasirašyta originaliais parašais - tiek H. B. K., kaip Bendrijos vadovo, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L.
Atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė atsižvelgęs į aplinkybes, kad: 1) JAR esantys duomenys apie Bendrijos nario piniginį įnašą ar Bendrijos balanse esantys duomenys, patys savaime dar nepatvirtina pareiškėjo, kaip Bendrijos nario, piniginio įnešimo į Bendriją fakto. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrija Lietuvoje nėra atidariusi ir neturi atsiskaitomosios banko sąskaitos Migracijos departamentui kyla pagrįstų įtarimų dėl piniginio įnašo, t. y. 30 000 eurų, realaus perdavimo Bendrijos nuosavybėn bei sudaro pagrindo abejoti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrijos nariui ir vadovui. 2) Migracijos departamentui pareiškėjo užklausus, ar Bendrija turi buveinę ir paprašius nurodyti Bendrijos buveinės adresą bei pateikti buveinės patalpos nuomos sutartį ar kitą dokumentą, patvirtinantį Bendrija teisę naudotis patalpomis, pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog vienas iš pagrindinių jo verslo plėtros tikslų yra atvykti į Lietuvą ir susirasti Bendrijos verslo vietą/biurą Vilniuje. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nuo Bendrijos įsteigimo, t. y. nuo 2024 m. sausio 9 d., būdamas Bendrijos nariu ir vadovu, nesiekė išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti, sudaro pagrindo abejoti dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrijos nariui ir vadovui. 3) Pareiškėjas turėjo daugkartinę Šengeno vizą (nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. balandžio 17 d., buvimo laikas - 90 dienų) ir šiuo metu turi galiojančią daugkartinę Šengeno vizą (2024 m. spalio 18 d. iki 2025 m. gegužės 2 d., buvimo laikas - 90 dienų) su kuria jis galėjo ir šiuo metu gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir Lietuvoje atidaryti Bendrijos atsiskaitomąją banko sąskaitą bei susirasti Bendrijos verslo vietą/biurą Lietuvoje. Šios aplinkybės, Migracijos departamento vertinimu, dar labiau sustiprina įtarimus, kad pareiškėjo prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti. 4) 2024 m. birželio 30 d. Tarpinį Bendrijos balansą ir 2024 m. birželio 30 d. Tarpinį Bendrijos pelno (nuostolių) ataskaitą pasirašė tik pareiškėjas, tačiau apskaitą tvarkančio asmens - I. L. - parašo nėra, nors 2024 m. sausio 15 d. jau buvo pasirašyta Apskaitos vedimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamento duomenimis, Bendrijos kontaktinis elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinė informacija, o H. B. K., būdamas Bendrijos nariu ir vadovu, nesiekė šio Bendrijos kontaktinio elektroninio pašto adreso pakeisti, todėl nustatytos šios aplinkybės apibūdina H. B. K. - Bendrijos nario ir vadovo - veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų ir sudaro pagrindo abejoti dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla. 5) Pagal H. B. K. pateiktą 2024 m. kovo 25 d. Civilinių (paslaugų) sutartį Nr. 1, jis pradeda eiti Bendrijos vadovo pareigas kitą dieną po šios sutarties pasirašymo, tačiau, Migracijos departamento duomenimis, H. B. K. Bendrijoje įdarbintas nuo 2024 m. sausio 9 d., t.y. anksčiau nei sudaryta ši Civilinių (paslaugų) sutartis, o kito dokumento, pagal kurį jis buvo įdarbintas, pareiškėjas nepateikė, todėl sudaro prielaidas įtarimams, kad ši Civilinių (paslaugų) sutartis buvo sudaroma nesigilinant į jos esmę, kas savaime apibūdina pareiškėjo - Bendrijos nario ir vadovo - veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų bei sudaro pagrindo abejoti dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, o H. B. K. prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.
Išnagrinėjus H. B. K. pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad jis neturi socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje (nėra turėjęs leidimų gyventi, nacionalinių vizų, darbinių santykių - nėra duomenų apie jam išmokėtas išmokas) yra rimtas pagrindas manyti, kad H. B. K. prašymą bei dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo teikė ne teisėtos veiklos šioje Bendrijoje vykdymo tikslu, o tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, Migracijos departamentas darė išvada, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, t. y. neatitinka Aprašo 6.6 p. nustatytų sąlygų.
Pareiškėjas kiekvieną iš šių aplinkybių kvestionuoja teigdamas, kad nė viena jų nėra neteisėta.
Sutiktina su atsakovo argumentais, kad LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vien dokumentų pateikimas neįpareigoja išduoti vizą, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo padarytas išvadas, pateikė įrodymus, kurie patvirtinta jo realius ketinimus užsiimti prašyme nurodyta veikla. Nors ir sutiktina su atsakovo atstovės teismo posėdyje nurodytais argumentais, kad prašymo nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų Migracijos departamentas neturėjo, tačiau teismo vertinimu jie yra reikšmingi vertinant Migracijos departamento išvados, kad yra pagrindas pareiškėjo veiksmus vertinti kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl jo siekio užsiimti teisėta veikla, pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip nustatė ir atsakovas, Bendrijos buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), nustatytas remiantis JAR duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešo registro, tame tarpe ir juridinio asmenų registro, duomenys teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė 2024 m. sausio 15 d. juridinio adreso nuomos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikia Bendrijai adresą: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimas, kad vienas iš pagrindinių verslo plėtros tikslų yra atvykti į Lietuvą ir susirasti Bendrijos verslo vietą/biurą Vilniuje, nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslams ir sąlygoms. Kaip teisingai pažymėjo pareiškėjo atstovė, nėra reikalavimo Bendrovei turėti biurą/ofisą. Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad tai, jog pareiškėjas būdamas bendrijos nariu ir vadovu nesiekė išsinuomoti realias patalpas darbo vietoms įrengti ar teisėtai veiklai vykdyti, sudaro pagrindo abejoti pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų, t. y. jo siekio užsiimti teisėta veikla. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodo, kad naujoje įmonėje dirbo pats: ieškojo klientų, sudarinėjo sutartis bei užsakymus, vykdė tarpininkavimo perkant parduodant paslaugas bei krovinių logistikos paslaugas. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo į bylą patekti elektroniniai laiškai. Nors Migracijos departamentui pateiktas 2024 m. birželio 30 d. tarpinis bendrijos balansas ir tarpinis bendrijos pelno (nuostolių) ataskaita pasirašyta tik paties pareiškėjo ir nėra apskaitą tvarkančio asmens parašo, 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita ir 2024 m. gruodžio 31 d. balandas pasirašyti tinkamai, t. y. tiek (duomenys neskelbtini) vadovo, tiek apskaitą tvarkančio asmens.
Pareiškėjas į bylą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą 2025 m. vasario 17 d. metinę mokesčio deklaraciją, kuri iš esmės patvirtina, kad Bendrija vykdo veiklą ir paneigia Migracijos departamento išvadas, kad pareiškėjo prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti ir nepatvirtina pareiškėjo buvimo tikslo, nurodyto prašyme išduoti nacionalinę vizą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2024 m. kovo 25 d. civilinių (paslaugų) sutartį, pagal kurią jis pradeda eiti bendrijos vadovo pareigas kitą dieną po šios sutarties pasirašymo. Tačiau nors Migracijos departamento duomenimis pareiškėjas įdarbintas nuo bendrijos įsteigimo, t. y. 2024 m. sausio 9 d., nėra pagrindas vertinti jo veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas. Pagal 3 dalį civilinę (paslaugų) sutartį su mažosios bendrijos vadovu mažosios bendrijos vardu pasirašo mažosios bendrijos narių susirinkimo įgaliotas asmuo. Mažosios bendrijos vadovas pradeda eiti pareigas kitą dieną po šios sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal 2024 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) steigimo akto 3 straipsnio 4 dalį steigiamai bendrijai atstovauja H. B. K., kuris pagal 5 straipsnį nurodytas ir kaip mažosios bendrijos vadovas. Tačiau tai nepaneigia teisės sudaryti civilinių (paslaugų) sutartį, kuria sutiko n tik užimti mažosios bendrijos vadovo pareigas bet nustatytas ir vadovo atlyginimo dydis.
Teismo įsitikinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas abejo Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla, t. y. kaip bendrijos narys ar vadovas, todėl pareiškėjas nepagrindžia nurodyto buvimo Lietuvos respublikoje tikslo ir neatitinka nacionalinės visos išdavimo sąlygų.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nepakankamai išsamiai buvo išanalizuotos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į išdėstytą, Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
Remiantis sistemine teisės nuostatų analize Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojamas iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjo skundą patenkinus, jam iš atsakovo taip pat priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis – 23 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. B. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 24S253775.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo H. B. K. prašymą išduoti nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti pareiškėjui H. B. K. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.