- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 2KT-81/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo A. V. prašymu dėl Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-841-649/2009, iškeltos pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl sandorio nuginčijimo, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo A. V. prašymas dėl Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-841-649/2009, iškeltos pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl turto pasidalijimo sutarties nuginčijimo, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui (CPK 35 str.). Prašyme nurodoma, kad ieškovas su ieškiniu dėl sandorio nuginčijimo kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą. Teismas iškelė civilinę bylą. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Kupiškio rajono apylinkės teismui. Ieškovo nuomone, Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjai yra šališki jo atžvilgiu. Prašymas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjantis teisėjas S. V. aiškiai demonstruoja priešiškumą ieškovo atžvilgiu ir tuo pačiu palankumą atsakovei. Tokią išvadą ieškovas daro dėl to, jog teisėjas ragina šalis kuo greičiau baigti teisminį nagrinėjimą, paviršutiniškai apklausia į teismo posėdį iškviestus liudytojus. Prašyme dėstoma, kad atsakovės advokatas teismo posėdyje paviešino duomenis apie ieškovo prašymu į posėdį pakviesto liudytojo teistumą. Pažymima ir tai, jog teisėjas nepagrįstai atmetė ieškovo pastabas dėl protokolo, o Kupiškio rajono apylinkės teismo pirmininkė atmetė prašymą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo. Ieškovo nuomone, tretysis Kupiškio rajono apylinkės teisme dirbantis teisėjas taip pat gali būti šališkas jo atžvilgiu, kadangi devynerius metus dirbo korumpuotoje prokuratūros sistemoje. Be to, buvusi Utenos rajono apylinkės teismo pirmininkė, šiuo metu dirbanti Panevėžio apygardos teisme, nagrinėjo ieškovo santuokos nutraukimo bylą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teismas) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie objektyviam stebėtojui kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Nagrinėjamu atveju ieškovas išdėstė argumentus dėl Kupiškio rajono apylinkės teisme dirbančių visų trijų teisėjų šališkumo jo atžvilgiu. Tačiau šie argumentai nėra pagrįsti įrodymais ir nesudaro pagrindo atsirasti protingų abejonių dėl teisėjų galimo objektyvaus ar subjektyvaus šališkumo byloje. Be to, Kupiškio rajono apylinkės teismo pirmininkė 2009 m. lapkričio 5 d. motyvuota nutartimi netenkino ieškovo pareiškimo dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo. Revizuoti šios apeliacine tvarka neskundžiamos nutarties nėra pagrindo. Tačiau svarbausia, jog ieškovas prašyme dėl bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui ne tik nepateikė įrodymų apie Kupiškio rajono apylinkės teisme dirbančių visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigimi, tačiau visiškai nedėstė aplinkybių ir nepateikė įrodymų apie kitų Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorijoje dirbančių apylinkių teismų teisėjų galimą šališkumą ieškovo atžvilgiu.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Ieškovo A. V. prašymą dėl Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-841-649/2009, iškeltos pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl turto pasidalijimo sutarties nuginčijimo, perdavimo nagrinėti kitos apygardos teritorijoje esančiam apyinkės teismui, atmesti.