- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 1-28-633/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Kaltinamasis
- A. A.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui A. F., nukentėjusiajai V. D. viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. A., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, bet gyvenantis faktinėje šeimoje ir turintis 1 išlaikytinį, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, - registruotas bedarbiu Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2006-07-13 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 6 mėn. viešų darbų, 2) 2007-01-08 Šakių r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. (2 nusikaltimai) – 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2010-11-26 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., - 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, - bausmes atlikęs, tačiau teistumai neišnykę ir nepanaikinti,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. A. 2013-03-14 apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) esančių V. Ž. namų virtuvėje, išgertuvių metu kilus buitiniam ginčui, tyčia sudavė du kartus grindų šepečio kotu savo mamai V. D. per galvą ir du kartus spyrė į krūtinę, padarydamas jai muštinę žaizdą galvoje bei krūtinės kairės pusės sumušimą ir tuo nukentėjusiajai V. D. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija).
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis A. A. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė, kad gailisi dėl savo veiksmų, jau tyrimo pradžioje atsiprašė nukentėjusiąją, su ja susitaikė, pas ją lankosi ir bendrauja, apmokėjo jos gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną buvo atvykęs pasisvečiuoti pas savo mamą, gyvenančią sugyventinio V. Ž. namuose. Visi gėrė alkoholį, buvo jau apsvaigęs nuo jo, mama dar daugiau, o jos sugyventinis buvęs blaiviausias. Begeriant jiedu su mama susipyko dėl to, ar dar gerti, motina pagriebusi žarsteklį ir pagrasinusi jam suduoti. Dėl to supykęs, jis pagriebė virtuvėje stovėjusį grindų šepetį ir du kartus jo kotu sudavė mamai per galvą, šepečio kotui sulinkus, du kartus spyrė jai koja, galėjo pataikyti ir į krūtinę. Nuo šių smūgių mama nukrito, jis ją nuvedė ir paguldė į lovą, kad prakirto jai galvą, taip pat kraujo teigia nepastebėjęs. Po to jis išėjęs ir buvo sulaikytas policijos kitų žmonių namuose. Iki konflikto jo mama buvusi sveika, tai buvęs antras kartas, kad jis sumušęs savo mamą.
2. Teisiamajame posėdyje ištirtame ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokole nukentėjusioji V. J. patvirtinusi, kad įvykio metu buvusi sugyventinio namuose, kartu su juo ir sūnumi (kaltinamuoju) vartojusi alkoholį, kad kilus tarp jų su sūnumi žodiniam ginčui, supykęs sūnus sudavė jai po kelis smūgius rankose laikytu grindų šepečiu per galvą ir nukritusiai ant grindų įspyrė kojomis, po to pasišalino (b. l. 17, 18).
3. Teisiamajame posėdyje ištirtame ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos protokole liudytojas V. Ž. patvirtinęs, jog bendrų išgertuvių metu nukentėjusioji ir kaltinamasis susipyko, dėl ko kaltinamasis motiną sumušė, suduodamas jo namų virtuvėje smūgius jai rankomis ir kojomis (b. l. 37, 38).
4. 2013-03-14 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad vietoje patikrinus J. A. telefoninį pranešimą apie V. D. sumušimą namuose, informacija pasitvirtino, - ant nukentėjusios veido užfiksuoti akivaizdūs tik ką patirto smurto požymiai, ji nurodė, jog ją sumušė būtent kaltinamasis (b. l. 4-5).
5. 2013-03-14 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog nukentėjusi buvo sumušta sugyventinio V. Ž. namuose (duomenys neskelbtini). Virtuvės patalpoje ant grindų patiestoje kiliminėje dangoje, taip pat miegamojo kambaryje lovoje ant pagalvės rastos kraujo dėmės (b. l. 11-13).
6. 2013-05-02 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 358/13(09) nukentėjusiai V. D. klinikiniais duomenimis konstatuota 3 cm ilgio muštinė žaizda pakaušyje taip pat krūtinės kairės pusės sumušimas. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-03-14 kietu buku bukabriauniu daiktu artimu vienas kitam laiku, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje ne mažiau dviem trauminiais poveikiais, sukėlė nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą, ji galėjo jaustu ir fizinį skausmą (b. l. 25).
7. 2013-06-11 daiktinio įrodymo – šepečio, apžiūra nustatyta, jog jo kotas yra iš plonasienio metalo vamzdžio, padengto plastiku, jo ilgis 85 cm (b. l. 33, 34-35).
8. Patikros alkotesteriu testu Nr. 1640, 2013-03-14 d., 22.10 val. laiku (apytiksliai praėjus 3 val. nuo nusikaltimo įvykio) kaltinamajam A. A. buvo nustatytas artimas sunkiam 2,26 prom. girtumas (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Kaltinamojo A. A. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais įrodymais teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus.
Nukentėjusiosios V. D. liudijimas procese taip pat buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (įvykio vietos apžiūra užfiksuotą situaciją įvykio vietoje, teismo medicinos specialisto išvadas, liudytojo parodymus bei kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis.
Liudytojo V. Ž. parodymai byloje irgi buvo pakankamai išsamūs, esminių prieštaravimų su kt. bylos duomenimis nėra, jie patvirtina kaltinimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.
Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti visi aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis kilus savo pobūdžiu buitiniam ginčui, pačios nukentėjusios elgesiui tapus rizikingam, dėl girtumo nesusitvardęs smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją ir jai suduodamas smūgius šepečiu bei kojomis, padarė kūno sužalojimus bei nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė, - nors kaltinamasis nukentėjusiąją bylos duomenimis atsiprašė, su ja susitaikė, žalą atlygino ir materialinių pretenzijų nėra, tačiau LR BK 38 str. taikymas šios bylos situacijoje yra imperatyviai draudžiamas baudžiamuoju įstatymu dėl kaltinamojo nusikaltimo recidyvo (BK 38 str. 2 d.), todėl toliau teismo nebus svarstomas.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgius šepečio kotu ir kojomis) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgių sudavimas per nukentėjusios galvą bei į krūtinę, išorinių kūno sužalojimų padarymas ir, teismo vertinimu, neabejotino fizinio skausmo tuo sukėlimas nukentėjusiai, aiškinamos teisės normos prasme turi būti traktuojama mušimu ir įžūliu elgesiu. Ketvirta, pačios nukentėjusios, taip pat liudytojo parodymais bei kompetentingo specialisto išvada patvirtintos nukentėjusios sumušimo pasekmės, – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių kūno sužalojimų padarymas ir jais nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos minėtais leistinais įrodymais ir niekieno nėra ginčijamos.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja atitinkančiu rūšinės baudžiamojo įstatymo dispozicijos lygmenį (vidurkį). Kaltės forma ir rūšis bei ir motyvas šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai papildomai nevertinama, tačiau reikalinga pažymėti, jog šiuo atveju buvo smurtauta grynai iš asmeninio pobūdžio paskatų. Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina tik labai menkai patenkinama, - kaltinamasis nusikalto būdamas recidyvistas, neseniai atlikęs bausmę už analogišką nusikaltimą, išviso per paskutinius 7,5 m. jis teisiamas jau ketvirtą kartą, dviem paskutiniais atvejais jau atliko realiais terminuoto laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose, antrojo teistumo atveju jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, visi nusikaltimai tyčiniai ir smurtiniai, kas akivaizdžiai rodo kaltinamojo polinkį smurtauti ir nenorą taisytis, kaltinamasis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (visi nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio). Tačiau kita vertus, kaltinamasis gyvena faktinėje šeimoje, augina mažametį sūnų, ieškosi darbo per Darbo biržą, jo tvirtinimu dirba pavienius atsitiktinius darbus, deklaruotos (ne faktinės) gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš gyventojų dėl kaltinamojo elgesio buityje ir visuomenėje nėra gavusi. Nors kaltinamasis turi dar 4 nepilnamečius vaikus, tačiau jis jų neaugina ir neišlaiko.
Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja: a) visišką prisipažinimą kaltu ir išreikštą gailėjimąsi dėl savo neteisėtų veiksmų, b) nusikaltimu padarytos žalos VSDF biudžetui savanorišką atlyginimą, bei c) nukentėjusios rizikingą elgesį, kuris kartu su kt. veiksniais nustatytoje faktinėje situacijoje provokavo apsvaigusį nuo alkoholio ir jai žinomai linkusį į smurtą kaltinamąjį (LR BK 59 str. 1 d. 2, 3 ir 6 p. p.).
Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio iki artimo sunkiam girtumo (b. l. 69), kas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamam jo elgesiui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas sprendžia, jog nustatytos trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės kartu su kai kuriais aukščiau pažymėtais teigiamais kaltinamojo asmenybės aspektais savo lyginamuoju svoriu ir reikšme bausmės individualizavimui persveria aukščiau pažymėtus neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus, tame tarpe ir nusikaltimo recidyvo aplinkybę, bei konstatuotą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kas suponuoja sprendimą kaltinamajam skirti kiek mažesnio nei įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmę.
Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai ypatingų, išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam A. A., kaip teisiamam už naują nesunkų tyčinį nusikaltimą recidyvistui (turinčiam neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnius tyčinius nusikaltimus asmeniui), paskirtina terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose bausmės rūšis, kurios vykdymo atidėjimas pagal BK 75 str. nuostatas nėra galimas, kadangi dėl recidyvo aplinkybės, ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kitų aukščiau aptartų kaltinamojo padidintą pavojingumą liudijančių aplinkybių, nėra pagrindo manymui, jog skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau jau įvertintas šios bylos faktines aplinkybes, nustatytinas 6 mėn. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo bei proporcingumo principus, bus adekvati nusikaltimui ir pakankama tiek savo rūšimi, tiek dydžiu jos skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti.
Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Kaltinamajam visiškai pripažįstant savo kaltę ir to išdavoje bylą teisme išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, yra pagrindas Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatų taikymui, dėl ko skiriama bausmė kaltinamajam sumažintina 1/3 dalimi, tai yra, iki 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Į skiriamą bausmę įskaitytina para kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 dieną skiriamos laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 ir 2 d. d.).
Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinio pagrindo.
Kaltinamajam A. A. ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės, -įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o jam įsiteisėjus panaikintinos bei vykdytina skiriama bausmė.
Kauno teritorinei ligonių kasai raštu atsisakius byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrindo to, kad kaltinamasis savanoriškai iki bylos nagrinėjimo žalą visiškai atlygino, teismo sprendžiama atsisakymą, kaip neprieštaraujantį įstatymui ar kt. viešam interesui ir atitinkantį bylos duomenis, priimti ir jo nagrinėjimą nutraukti (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d.).
Daiktinis įrodymas, - grindų šepetys, laikinai saugomas pas nukentėjusiąją, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas (paliktinas visam laikui) teisėtai savininkei V. D. (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) ir nuteisti jį 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatas, bausmę A. A. sumažinti 1/3 dalimi ir nustatyti galutinę bausmę, - 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Į šią bausmę įskaityti parą laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) dieną A. A. skiriamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jas panaikinti ir vykdyti skiriamą bausmę. Jos pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo dienos.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 191,18 Lt žalos atlyginimo nagrinėjimą nutraukti, ieškovei atsisakius ieškinio ir teismui šį atsisakymą priėmus.
Daiktinį įrodymą, - grindų šepetį, laikinai saugomą pas nukentėjusiąją V. D., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtai savininkei V. D..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.