Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-11-12 · Civilinė byla Nr. 2-16333-886/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
2-16333-886/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12207-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Civilinė byla Nr. 2-16333-886/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12207-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.2, 116.1
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir jo atstovui advokatui A. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. K. mirties 2008-08-28, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008-08-28 mirė jo tėvas V. K., kuris iki mirties gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo Linkuvos g. 76-3A, Kaune. Pareiškėjo mama A. K. mirusi dar anksčiau, 1998-04-01. Pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis, brolių ir seserų neturi. Po tėvo mirties atsiradusį palikimą sudarė jo turėti daiktai - baldai, televizorius, šaldytuvas, kiti namų apyvokos daiktai ir asmeniniai daiktai - žiedas, laikrodis. Pareiškėjas po tėvo mirties šiuos daiktus pradėjo valdyti kaip savus. Pareiškėjo tėvas V. K. neturėjo registruotino turto, todėl pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo tėvas žuvo darbo metu, darbdavys jį buvo apdraudęs nuo nelaimingų atsitikimų darbe, 2010 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas gavo AB „Lietuvos draudimas“ pranešimą apie priimtą sprendimą išmokėti 30 000 Lt draudimo išmoką dėl V. K. mirties 2008-08-28. Šių lėšų pareiškėjas negali gauti, neturėdamas paveldėjimo teisės liudijimo, todėl palikimo priėmimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (24 b.l.). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas R. K. yra palikėjo V. K., mirusio 2008-08-28, sūnus (6 b.l). V. K. iki mirties gyveno Linkuvos g. 76-3A, Kaune. Tą patvirtina pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (13 b.l.), toks adresas nurodytas ir nelaimingo atsitikimo darbe akte (41 b.l.). Iš Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2011-10-20 pranešimo matyti, kad į notarų biurą niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo po V. K. mirties (10 b.l.). Palikėjas neturėjo nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių (VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ informacija, 14, 15 b.l.). Iš nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad V. K. žuvo nelaimingo atsitikimo darbe metu 2008-08-28 (41 b.l.). Darbdavys UAB „Senukų prekybos centras“ buvo apdraudęs jį savanoriškuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Pagal darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudikas AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti 30 000 Lt draudimo išmoką (11, 12 b.l.).

Pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad jis rūpinosi žuvusio tėvo laidotuvėmis, jam buvo išmokėta laidojimo pašalpa (39-40 b.l). Po tėvo mirties atsiradusį palikimą sudarė namų apyvokos ir asmeniniai daiktai. Pareiškėjas palikimą priėmė, šiuos daiktus pradėdamas valdyti kaip savus. Pareiškėjas teigė, kad į notarą nesikreipė, nes jo tėvas neturėjo jokio registruotino turto, o apie draudiko sprendimą išmokėti draudimo išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe pareiškėjui nebuvo žinoma. Šiuos pareiškėjo teiginius patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų įpėdinių, galinčių paveldėti kartu su pareiškėju, nėra (Gyventojų registro tarnybos pažyma, 21 b.l.). Duomenų apie tai, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, taip pat nėra (9 b.l.).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, ar kreipėsi į jį dėl turto apyrašo sudarymo. Įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš jų - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas palikimą valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Pareiškėjas yra vienintelis įpėdinis, turintis teisę į draudimo išmoką po jo tėvo žūties. Šiai teisei įgyvendinti būtinas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjo prašymas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. rugpjūčio 28 d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė