Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-07-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-7278-775/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-31
Bylos Nr.
2YT-7278-775/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02049-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7278-775/2018Proceso Nr. 2-69-3-02049-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė,sekretoriaujant Ievai Valatkevičiūtei ir Laurai Jeselskytei,dalyvaujant pareiškėjai A. M.,nedalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui E. U.,suinteresuotam asmeniui G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – G. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po sutuoktinio J. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti (b. l. 3).

Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jos sutuoktinis J. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Nurodė, jog į notarą per 3 mėn. laikotarpį nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia, be to, turtas yra registruotas jos vardu. Kadangi nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, pareiškėja negali buto užrašyti sūnui. Paaiškino, jog po vyro mirties liko gyventi jų bute adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius. Nurodė, kad turėjo tris vaikus, tačiau du jau yra mirę, kitų įpėdinių nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. M. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 16), nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Pareiškėjos atstovas ir suinteresuotas asmuo į 2018 m. liepos 26 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byloje yra rašytiniai jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 20–21), todėl byla nagrinėtina pareiškėjos atstovui ir suinteresuotam asmeniui nedalyvaujat.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja A. M. ir J. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–6). Santuokos metu pareiškėja ir jos vyras susilaukė sūnaus G. M. (b. l. 23–24). J. M. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 4). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Šiuo adresu pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (b. l. 8). J. M. yra likusi neišmokėta 286,57 Eur pensijos suma (b. l. 12). Duomenų apie testamentą ar palikimo priėmimą nėra (b. l. 7).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. M. po sutuoktinio mirties perėmė ir pradėjo valdyti sutuoktinio turtą – liko gyventi jų bendrame bute, toliau juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė J. M. palikimą. Suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. M. turtą, nėra pateikta.

Atsižvelgiant į tai ir remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. po savo sutuoktinio J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Šliumpienė