Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-31 · Administracinė byla Nr. AS-556-813-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
AS-556-813-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Anveja“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei
Administracinė byla Nr. AS556 - 813/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Anveja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Anveja“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Anveja“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Anveja“) 2010 m. lapkričio 18 d. padavė skundą, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmus vykdant pareiškėjo pateiktos paraiškos vertinimo procedūrą ir priimti sprendimą, kad pareiškėjos pateiktas projektas yra netinkamas paramai gauti, taip pat panaikinti šių veiksmų pagrindu priimto Žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. 4D-132 dalį, kuria pareiškėjo projektas patvirtintas kaip toks kuriam neskiriama parama.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais Europos Sąjungos paramos lėšos, į kurias pretendavo pareiškėjas pateikdamas paraišką, būtų pripažintos laisvomis (nepanaudotomis) ir (arba) grąžintos į atitinkamus biudžetus arba panaudotos kitiems tikslams kaip laisvos, įskaitant draudimą teikti atitinkamas lėšų panaudojimo ataskaitas, deklaracijas ir jų poreikio prognozes. Paaiškino, kad šiuo metu dėl ginčijamo potvarkio priėmimo ir tai lėmusių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu jis apskritai negali pretenduoti į Europos Sąjungos paramos lėšų gavimą, nes potvarkiu nuspręsta neskirti jai paramos. Tai kartu reiškia, kad šiai programai skirtos lėšos, į kurias pretendavo pareiškėjas, bus arba grąžintos į Europos Sąjungos biudžetą kaip nepanaudotos, arba skirtos kitiems tikslams. Europos Sąjungos įsipareigojimai skirti paramos lėšas Lietuvai tokiu atveju gali būti apskritai anuliuoti. Dėl to yra grėsmė, kad patenkinus pareiškėjo skundą ir teismo sprendimu pripažinus ginčijamus atsakovų veiksmus ir administracinį aktą neteisėtu, pareiškėjo teisės nebus apgintos, o teismo sprendimas įvykdytas, nes paprasčiausiai nebeliks lėšų skirti pareiškėjui jo prašytos paramos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartimi priėmė UAB „Anveja“ skundą. Teismas atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d., 71 str.).

Teismas konstatavo, jog pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. UAB „Anveja“ skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad neuždraudus atsakovams atlikti bet kokius veiksmus su Europos Sąjungos paramos lėšomis, į kurias pretendavo pareiškėjas, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimu. Pareiškėjui palankaus sprendimo atveju parama turėtų būti skiriama sprendimo vykdymo tvarka. Todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti; pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkinti - iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais Europos Sąjungos paramos lėšos, į kurias pretendavo pareiškėjas, pateikdamas paraišką, būtų pripažintos laisvomis (nepanaudotomis) ir (arba) grąžintos į atitinkamus biudžetus arba panaudotos kitiems tikslams kaip laisvos, įskaitant draudimą teikti atitinkamas lėšų panaudojimo ataskaitas, deklaracijas ir jų poreikio prognozes. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, dėl jų nepasisakė. Teismas nutarties iš esmės nemotyvavo ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą - netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės. Teismas neatsižvelgė į šios konkrečios bylos specifiką ir Europos Sąjungos paramos skyrimo, administravimo ir kt. ypatumus, kurie yra ypatingai svarbūs šioje byloje.

2. Pareiškėjo skundo teismui tikslas - pripažinus atsakovų veiksmus neteisėtais ir panaikinus ginčijamą administracinį aktą, toliau dalyvauti jų pateiktų paraiškų vertinimo procese ir gauti Europos Sąjungos paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal programą, kurioje dalyvavo paraiška. Šiuo metu dėl ginčijamo potvarkio priėmimo ir tai lėmusių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu jis apskritai negali pretenduoti į Europos Sąjungos paramos lėšų gavimą, nes potvarkiu nuspręsta neskirti pareiškėjui paramos. Tai kartu reiškia, kad šiai programai skirtos lėšos, į kurias pretendavo pareiškėjas, bus arba grąžintos į Europos Sąjungos biudžetą kaip nepanaudotos, arba skirtos kitiems tikslams. Europos Sąjungos įsipareigojimai skirti paramos lėšas Lietuvai tokiu atveju gali būti apskritai anuliuoti (žr. 2005-06-21 Tarybos reglamento dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo Nr. 1290/2005 29 straipsnio 1 dalį). Dėl to yra grėsmė, kad patenkinus pareiškėjo skundą ir teismo sprendimu pripažinus ginčijamus atsakovų veiksmus ir administracinį aktą neteisėtu, pareiškėjo teisės nebus apgintos, o teismo sprendimas įvykdytas, nes paprasčiausiai nebeliks lėšų skirti pareiškėjui jos prašytos paramos.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad „jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas gali realiai sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą“ (LVAT 2005-06-03 nutartis byloje Nr. AS-5-230/2005). Akivaizdu, kad šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas neišvengiamai sukels neigiamas pasekmes pareiškėjui, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų sprendimą būtų iš esmės neįmanomas. Pažymėtina, kad pagal 2005-06-21 Tarybos reglamento Nr. 1290/2005 29 straipsnio 4 dalį „vykstant teismo procesui ar nagrinėjant sustabdymo poveikį turintį administracinį ieškinį, 1 ar 2 dalyje nurodytas terminas, iki kurio atliekamas automatinis įsipareigojimų panaikinimas, nutraukiamas, atsižvelgiant į atitinkamų operacijų sumą, kol trunka teisminis procesas arba kol nagrinėjamas administracinis ieškinys, jei Komisija iš valstybės narės ne vėliau kaip N + 2 metų gruodžio 31 d. gauna pagrįstą informaciją“. Lėšų grąžinimo procedūros sustabdymas sietinas būtent su pozityviais atsakingų institucijų veiksmais - atitinkamos informacijos pateikimu Europos Komisijai, tačiau ABTĮ 71 straipsnis nenumato įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus kaip užtikrinimo priemonės. Kita vertus, minėtas reglamentas numato administracinio ieškinio sustabdantį poveikį (toks ir yra pareiškėjo skundas šioje byloje).

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo daryti išvadą, jog, neuždraudus atsakovams atlikti bet kokius veiksmus su Europos Sąjungos paramos lėšomis, į kurias pretendavo pareiškėjas, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimu. Todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad energijos išteklių gamybos veiklai skatinti nebuvo niekada nebuvo numatyta jokio atskiro biudžeto. Visos lėšos Programos III krypties priemonėms ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinti skirtos bendrai visų pagal šias priemones remiamų veiklos rūšių projektams finansuoti. Nė vienai iš pagal šias Programos priemones remiamų veiklos rūšių nėra numatytas prioritetas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atsakovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais Europos Sąjungos paramos lėšos, į kurias pretendavo pareiškėjas pateikdamas paraišką, būtų pripažintos laisvomis (nepanaudotomis) ir (arba) grąžintos į atitinkamus biudžetus arba panaudotos kitiems tikslams kaip laisvos, įskaitant draudimą teikti atitinkamas lėšų panaudojimo ataskaitas, deklaracijas ir jų poreikio prognozes.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo skundo teismui tikslas - pripažinus atsakovų veiksmus neteisėtais ir panaikinus ginčijamą administracinį aktą, toliau dalyvauti jų pateiktų paraiškų vertinimo procese ir gauti Europos Sąjungos paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal programą, kurioje dalyvavo paraiška. Tokiam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindo uždrausti atsakovams atlikti nurodytus veiksmus. Pareiškėjas iš esmės siekia užsitikrinti galimo finansavimo (skirtinos paramos) įvykdymą. Tačiau pagrindas imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių yra teismo sprendimo dėl nagrinėjamo, o ne dėl ateityje galinčio kilti ginčo įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Anveja“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius