- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2-416/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“
- Ieškovas
- M. L., M. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Broliai mūrai“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas, civilinėje byloje Nr. B2-167-544/2012 pagal ieškovų M. L. ir M. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Broliai mūrai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
BUAB „Broliai mūrai“ 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 2 nutarta pasirašyti taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-525-544/2012 su M. B. ir G. K..
Šalies argumentai
Kreditorius VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą ir skundu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2012 m. birželio 26 d. BUAB „Broliai mūrai“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu. Nurodė, kad ginčijamame nutarime nurodytos taikos sutartys sudaromos civilinėje byloje pagal BUAB „Broliai mūrai" ieškinį atsakovui M. B. dėl 950 759 Lt žalos atlyginimo ir atsakovei G. K. dėl 278 331 Lt žalos atlyginimo. Šiomis taikos sutartimis atsisakoma visų ieškininių reikalavimų minėtiems atsakovams, o atsakovas M. B. per 60 dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti bendrovei 30 000 Lt, atsakovė G. K. įsipareigoja per 14 darbo dienų nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos sumokėti 981 Lt. Apelianto nuomone, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nepagrįstas ir naikintinas, nes balsuojant už ginčijamo nutarimo projektą buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių teisėti interesai, nutarimas pažeidžia LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.137 str., ĮBĮ 25 straipsnio 2 d. nuostatas. 2012 m. birželio 26 d. įvykusiame kreditorių susirinkime nutarta pasirašyti taikos sutartis, tačiau protokole Nr. 3 taikos sutarties tekstas arba pagrindinės jos nuostatos neįrašytos, kreditoriui VĮ „Turto bankas“ pateiktas ieškinys, pagal kurį sudaroma taikos sutartis, nepasirašytas. Neaišku, kokiomis sąlygomis sudaroma taikos sutartis ir koks taikos sutarties variantas bus pateiktas teismui, taip sudarant galimybes taikos sutarties tekstą keisti. Be to, pažymėjo, kad protokole nenurodyti taikos sutarčių sudarymo motyvai bei ekonominis pagrindimas, todėl neaišku, kodėl neišnaudojamos visos teisinės galimybės žalai prisiteisti, balsuojant už ginčijamą nutarimą buvo nesilaikyta CK 1.137 straipsnio nuostatų, o kreditoriai turėjo suprasti, kad nutarimas pažeidžia anksčiau minėtas teisės aktų nuostatas bei kad VĮ „Turto bankas“ bei kitos valstybinės institucijos praras galimybę atgauti pinigines lėšas, kad bus pažeistos kitų kreditorių teisės, kreditorių interesų pusiausvyra, todėl balsuodami už taikos sutarties sudarymą tokiomis sąlygomis kreditoriai elgėsi neteisėtai, neprotingai ir nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikino BUAB „Broliai mūrai“ 2012 m. birželio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 3 nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties“, kuriuo nutarta „pasirašyti taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-525-544/2012 su M. B. ir G. K. bei perdavė šį klausimą iš naujo svarstyti BUAB „Broliai mūrai“ kreditorių susirinkimui.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skunde pagrįstai nurodoma, jog ginčijamas nutarimas pažeidžia LR CK 1.2, 1.5, 1.137 straipsnių bei ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes protokole nenurodyta net pagrindinės nuostatos ir sąlygos, kuriomis nutarta pasirašyti taikos sutartis su minėtais asmenimis, todėl neaišku, ar pritarta būtent tam taikos sutarties projektui, kuris pateiktas kreditoriams prieš susirinkimą, nežinomi taikos sutarčių sudarymo motyvai bei ekonominis pagrindimas. Teismo nuomone, ginčijamas nutarimas vertintinas kaip neprotingas ir nesąžiningas, pažeidžiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės principus, nes pagal taikos sutartis gautina pinigų suma tik 5 981 Lt didesnė už patvirtintą administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui sumą, o įmonei neturint vertingo turto ir pajamų, iš kurių būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, dviejų kreditorių balsais priėmus ginčijamą nutarimą kitų įmonės kreditorių teisės ir jų teisėti lūkesčiai gauti savo reikalavimų patenkinimą yra pažeisti. Pažymėjo, kad toks kreditorių, kurių balsai nulėmė ginčijamo nutarimo priėmimą, sprendimas, padarytas esant aptartomis aplinkybėms, prieštarauja ir jų pačių, kaip bankrutavusios įmonės kreditorių, teisėtam interesui gauti bent dalinį savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą, tačiau visiškai atitinka buvusio akcininko ir buvusių bendrovių direktorių interesus išvengti prievolės atlyginti galimai padarytą žalą bendrovei. Pirmosios instancijos teismo nuomone, šios bylos dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nuginčijimo ir civilinės bylos Nr. 2-525-544/2012 aplinkybių kontekste ypač svarbu yra tai, kad kreditoriams būtų pateikta aiški ir nedviprasmiška informacija apie taikos sutarties, kuri bus teikiama teismui tvirtinti, turinį ir sąlygas, būtų pateiktos byloje dalyvaujančio advokato ar administratoriaus, kuris yra susipažinęs su bylų perspektyva, nes jose atstovauja, išvados apie civilinės bylos Nr. B2-525-544/2012 perspektyvą ir realias priteistos skolos išieškojimo galimybės ir terminus, apie aplinkybes, kurios yra paaiškėję nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-525-544/2012 (pvz., didelės UAB „Broliai mūrai“ nekilnojamojo turto dalies pardavimas per antstolį priverstine tvarka iki bankroto bylos iškėlimo ir pan.). Šiuo atveju administratorius atsiliepime nurodo, kad yra argumentų ir „už“ ir „prieš“ sutarties sudarymą, tačiau jų esmės neatskleidžia. Nors administratorius pozicija dėl taikos sutarties pasiūlymo neužkerta kelio kreditoriams pritarti taikos sutarčiai, tačiau, teismo nuomone, turi esminės įtakos priimant teisingą ir labiausiai visų kreditorių ir bankrutavusios bendrovės interesus atitinkantį sprendimą. Panevėžio apygardos teismas darė išvadą, kad tik žinant ir visumoje įvertinus virš minėtas aplinkybes kreditoriai galėtų tinkamai nuspręsti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pritarti (nepritarti) taikos sutarties pasirašymui siūlomomis sąlygomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Nevėžio vingis“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį iš klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo VĮ „Turto bankas“ skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Susirinkimo sušaukimo, nutarimų priėmimo tvarkos ar kitų procedūrinių pažeidimų nagrinėjamu atveju nėra, o teismas negalėjo vertinti kreditorių susirinkimo nutarimo ekonomiškumo, tikslingumo ir racionalumo, kadangi tai yra kreditorių prerogatyva.
2. Dėl ginčijamo reikalavimo patenkinimo dar neaišku (byla neišnagrinėta net pirmosios instancijos teisme), o jo atmetimo atveju bankrutavusi įmonė apskritai nieko negaus.
3. Svarbu ne tik prisiteisti, bet ir gauti realų sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu, nors civilinėje byloje Nr. 2-525-544/2012 prašoma priteisti iš atsakovo M. B. 950 759 sumą žalai atlyginti, o iš atsakovės G. K. – 277 350 Lt žalai atlyginti, tačiau atsakovas M. B. jokio nekilnojamojo turto neturi, o G. K. priklausančio laisvo (neįkeisto) turto vertė sudaro tik 31 531 Lt, kas praktiškai atitinka sumą, kurią atsakovai savanoriškai sutinka sumokėti pagal taikos sutarčių sąlygas.
4. Kiekvienas kreditorius turi teisę iš administratoriaus gauti informaciją apie bankroto bylos eigą, o taikos sutarčių projektai, už kuriuos balsavo kreditoriai, visiems jiems buvo pateikti kartu su 2012 m. birželio 14 d. pranešimu apie būsimą kreditorių susirinkimą.
5. Nutartis dėl bendrovės likvidavimo yra priimta 2010 m. rugsėjo 16 d., todėl bendrovė privalo likviduotis iki 2012 m. rugsėjo 15 d. Be to, BUAB „Broliai mūrai“ yra pripažinta kalta padarius nusikaltimą ir įmonei paskirta likvidavimo bausmė, kas turi būti įvykdyta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2012 m. spalio 26 d.
6. 2010 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimais yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (15 000 Lt už visą bankroto procedūrą) ir administratoriaus atlyginimas (10 000 Lt už visą bankroto procedūrą), o bendrovė praktiškai neturi jokio turto, iš kurio realizavimo gautų lėšų būtų galima atsiskaityti su administratoriumi bei patenkinti bent dalį teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Vienintelis BUAB „Broliai mūrai“ turimas turtas – du naudoti kompiuteriai ir stalas, kuriuos 2012 m. birželio 26 d. kreditorių nutarimu yra nuspręsta parduoti „už didžiausią pasiūlytą kainą“. Tuo tarpu gavus virš 30 000 Lt pagal taikos sutartis, pavyktų visiškai atsiskaityti su administratoriumi ir net liktų dalis lėšų antros eilės kreditoriams.
7. Apelianto įsitikinimu, šiame procese trečios eilės kreditoriai neatgaus nei vieno lito, tačiau jam svarbu užbaigti bankroto procedūras, nes tokiu atveju neatgautos skolos taps beviltiškomis (šiuo metu tokių skolų statusas yra „abejotinos“) ir jas galima bus nurašyti bei pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas ir apskaitos taisykles įtraukti į įmonės veiklos sąnaudas (tokiu būdu mokestinės naudos suma sudarys 16 001,17 Lt (106 674,45 Lt * 15 proc.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VĮ „Turto bankas“ prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad nei ĮBĮ, nei CPK nenustato, kokia apimtimi teismas turėtų vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą. Be to, priimant ginčijamą nutarimą padaryta aiškių procedūrinių pažeidimų, nes nutarime turėjo būti nurodytos taikos sutarties sąlygos arba taikos sutartis turėtų būti pridėta prie nutarimo kaip jo priedas, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta pažeidžiant ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas kreditorių teises.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Broliai mūrai“ prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad bankroto procedūra yra užsitęsusi ir nesudarius taikos sutarties gali greitai nebūti baigta. Iš kitos pusės, taikos sutartimi siūloma sumokėti nedidelė suma, palyginus su pareikštu ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto bylose visuomet egzistuoja viešasis interesas ginti įmonės kreditorių interesus, todėl teismas visuomet privalo būti aktyvus ir neapsiriboti kreditorių komiteto nutarimų priėmimo teisėtumo atsižvelgiant vien į ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalies nuostatas patikrinimu. Priešingu atveju, kreditorių teises, susijusias su ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta teise kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, būtų įmanoma ginti tik formaliai. Taigi teismas, nepriklausomai nuo to, ar kreditorių komiteto nutarimui pritarė dauguma narių, nagrinėdamas kreditoriaus skundą privalo, visų pirma, patikrinti, ar ginčijamas nutarimas nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2281/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-434/2012 ir kt.). Atitinkamai apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismas negali vertinti kreditorių susirinkimo nutarimų ekonomiškumo, tikslingumo ar racionalumo.
Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinio atmetimo atveju bankrutavusi įmonė apskritai nieko negaus, o iki 2012 m. spalio 26 d. BUAB „Broliai mūrai“ privalo būti įvykdyta likvidavimo bausmė. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu iš byloje esančių duomenų apskritai negalima spręsti apie ieškinio tenkinimo perspektyvas civilinėje byloje Nr. 2-525-544/2012, o iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. patvarkymo vykdyti nuosprendį aišku, kad vienerių metų terminas nustatytas ne įmonės likvidavimui, o ūkinės, finansinės ar komercinės veiklos nutraukimui (5 t., 125 b. l.). Tuo tarpu duomenų, kad BUAB „Broliai mūrai“ iki šiol vykdytų kurią nors iš minėtų veiklų, nėra. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) aišku, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartimi BUAB „Broliai mūrai“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2013 m. birželio 1 d.
Apeliantas pažymi, kad pasirašius taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-525-544/2012, pavyktų atsiskaityti su bankroto administratoriumi bei patenkinti bent dalį teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, tačiau pažymėtina, kad atsiskaitymas su administratoriumi nėra bankrotų procedūrų atlikimo tikslas, o kiekvienu atveju privalo būti siekiama patenkinti kuo daugiau bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų. Tuo tarpu konkrečiu atveju įvertinus pagal siūlomas taikos sutartis gautinas pinigų sumas (5 t., 8, 9 b. l.), aišku jog jos tik visiškai nežymiai (5891 Lt) viršytų administratoriui mokėtinas bankroto administravimo išlaidas (ĮBĮ 36 str. 1 d.), o kreditorių reikalavimai (įvertinus tai, kad vien Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d., 2012 m. sausio 27 d. ir 2012 m. gegužės 22 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-167-544/2012 patvirtinti reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą bei dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sudaro 243 004,25 Lt) liktų iš esmės visiškai nepatenkinti, nors galima visiškai priešinga situacija civilinėje byloje Nr. 2-525-544/2012 patenkinus bent ketvirtadalį ieškinio reikalavimų (6, 7 b. l.). Atitinkamai apelianto argumentas, kad jam svarbu nurašyti skolas ir tokiu būdu gauti mokestinę naudą, nes realiai atgauti nieko nesitiki, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pakankamas pateisinti ginčijamo nutarimo priėmimą, nes tokiu būdu „už“ ginčijamo nutarimo priėmimą balsavusių BUAB „Broliai mūrai“ trečios eilės kreditorių balsais, visų pirma, pažeidžiamos antros eilės kreditorių (Panevėžio AVMI, VSDFV Panevėžio ir Pasvalio skyrių) teisės į finansinių reikalavimų patenkinimą (ĮBĮ 35 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti kreditorių susirinkimo nutarimo interpretacijų, kreditorių susirinkimo protokole turi būti išdėstytos esminės taikos sutarties sąlygos arba siūlomos pasirašyti taikos sutartys turėjo būti pridėtos prie ginčijamo nutarimo kaip jo priedai, tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Tuo tarpu tai, kad atsakovais civilinėje byloje Nr. 2-525-544/2012 esantys asmenys galimai neturi pakankamai turto bankrutavusios įmonės reikalavimams pagal ieškinį (5 t., 6, 7 b. l.) patenkinti, negali būti pagrindu išvengti tokiems asmenims atsakomybės, o galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo klausimas šiuo metu iš esmės apskritai nesprendžiamas.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, jog BUAB „Broliai mūrai“ kreditorių susirinkimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 2 naikintinas kaip prieštaraujantis BUAB „Broliai mūrai“ kreditorių interesams ir pažeidžiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės principus, o naikinti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą.