Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno, Zigmo Pociaus (pranešėjas ir pirmininkas), Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant atsakovo E. A. atstovui advokatui Mariui Navickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams E. A., V. G., R. Z., R. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

baudžiamojoje byloje, kurioje E. A., V. G., R. Z., R. Ž. ir kiti buvo kaltinami įvairių nusikaltimų padarymu, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. pareiškė 451000 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 4000000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu E. A., V. G., R. Z., R. Ž. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti dėl S. Č. ir V. V. nužudymo bei kitų nusikaltimų padarymo. A. V. buvo priteistas 150000 litų neturtinės žalos atlyginimas bei pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą jai sudaro: 9000 litų laidojimo išlaidos; 5000 litų gedulingiems pietums; 43000 litų paminklui ir jo projektui; išlaidos dviem vaikams išlaikyti ir išlaidos už jų mokslą laikotarpiu nuo 1994 iki 1998 m. – 50000 litų, negautos pajamos nuo vyro žūties dienos –342000 litų.

Teismo posėdyje civilinė ieškovė A. V. prašė civilinį ieškinį tenkinti, nes žala jai padaryta nusikalstamais atsakovų veiksmais.

Civilinio atsakovo E. A. atstovas M. Navickas prašė civilinį ieškinį atmesti, nes jo dydis neįrodytas CPK normų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Civilinis ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str. įtvirtintos nuostatos, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi civilinė ieškovė A. V. privalo įrodyti pareikšto ieškinio dydį, tačiau ji įtikinamų ir nenuginčijamų įrodymų dėl ieškinio dydžio teismui nepateikė. Ieškinyje (t. 20, b. l. 162–164) civilinė ieškovė nurodė, kad jai padaryta žalą dėl V. V. laidojimo, gedulingų pietų, paminklo projektavimo ir pastatymo, vaikų išlaikymo, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų neturi. Tai ji tvirtino ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. Č. parodė, kad tiek S. Č., tiek V. V. laidojimo išlaidas, išlaidas gedulingiems pietums, paminklo projektavimo ir pastatymo išlaidas padengė ji, todėl civilinė ieškovė minėtų išlaidų neturėjo (t. 83, b. l. 127–129). Šią aplinkybę nagrinėjant civilinę bylą iš dalies pripažino ir pati ieškovė A. V. teismui parodydama, kad minėtas išlaidas apmokėjo ne J. Č., o bendrovė, kurioje dirbo V. V. Taigi bet kuriuo atveju civilinė ieškovė pripažino, kad realiai ieškinyje nurodytų pinigų sumų, susijusių su sutuoktinio laidotuvėmis, gedulingais pietumis, paminklo projektavimu ir pastatymu, ji niekam nemokėjo.

Civilinė ieškovė taip pat prašė priteisti jos turėtas išlaidas dviem vaikams išlaikyti ir išlaidas už jų mokslą laikotarpiu nuo 1994 iki 1998 m. – 50000 litų bei negautas pajamas nuo vyro žūties dienos – 342000 litų. Šiuos savo reikalavimus įrodinėjo tuo, kad iki žūties jos sutuoktinis V. V. uždirbdavo nuo 1500 iki 2000 litų. Šių pajamų žuvus vyrui ji neteko ir vienai reikėjo išlaikyti du vaikus, mokėti už dukros mokslą. Rašytinių įrodymų apie žuvusiojo V. V. gautas pajamas ieškovė nepateikė, kokias pinigų sumas mokėjo už dukros mokslą, tiksliai nenurodė, o rašytinių duomenų apie tai taip pat nepateikė. Be to, reikalavimo teisės civilinė ieškovė nuo 1994 m. neturi, nes V. V. žuvo (duomenys neskelbtini). Teismas savo iniciatyva užklausė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, kuris nurodė (t. 1, b. l. 111), kad V. V. draudžiamosios pajamos 1995 m. buvo 1615 litų, o 1996 metais nuo sausio 1 d. iki balandžio 5 d. – 680 litų. Taigi rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad V. V. per mėnesį gaunamos pajamos buvo 134,58 litai (1615:12=134,58), t. y. žymiai mažesnės, negu nurodo civilinė ieškovė. Lietuvos Respublikos CK 6.284 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Civilinė ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad ji sutuoktiniui V. V. esant gyvam dėl kokių nors priežasčių buvo nedarbinga ir jo išlaikoma. Darant prielaidą, kad visa šeima buvo išlaikoma V. V., iš jo oficialaus atlyginimo kiekvienam šeimos nariui tenka 33,65 litai (134,58:4=33,65). Vadovaujantis CK 6.284 str. 2 d. nuostatomis, tokia pinigų suma galėtų būti priteista kas mėnesį kiekvienam žuvusiojo V. V. išlaikomam asmeniui, tačiau iš VSDFV Kauno skyriaus rašto (t. 1, b. l. 110) matyti, kad A. V. už V. V., mirusį (duomenys neskelbtini), VSDFV Kauno skyriaus Pensijų skyriuje nuo 1996-04-05 iki 1999-09-30 buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija po 86,31 Lt kas mėnesį. Nuo 2011-08-02 buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo našlių pensija po 66,50 Lt neterminuotai. R. V. (M.) nuo 1996-04-05 iki 1998-08-31 buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo našlaičių pensija po 43,16 kas mėnesį. Tokio pat dydžio pensija nuo 1996-04-05 iki 1999-09-30 buvo paskirta ir (duomenys neskelbtini) gimusiam M. V. Taigi iš šių įrodymų matyti, kad netekus maitintojo pajamų dalį, kurią ieškovė ir jos vaikai gaudavo V. V. esant gyvam, kompensavo VSDF Kauno skyrius.

Esant aptartų įrodymų visumai ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės A. V. ieškinį atsakovams E. A., V. G., R. Z., R. Ž. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.