Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti viešojo administravimo srityje, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, jog administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Nustačius, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. parengtame skunde išdėstė teiginius, kad žalą patyrė tiek dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, tiek ir dirbant VĮ „Mūsų amatai“, 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, jog VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojoje administravimo subjektas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, todėl CK 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti šios įmonės veikimu ar neveikimu padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta, bei nurodyta, kad administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta nagrinėti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį pareiškėjas yra nukreipęs į VĮ „Mūsų amatai“. Šia nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis nėra aiškiai atribojęs argumentų bei teiginių, kurie leistų spręsti tik dėl Pravieniškių PN-AK, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų (neveikimo), jų galimai sukeltos neturtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp viešojo administravimo subjekto aktų ir žalingų padarinių, ir pasiūlyta pateikti naujo turinio skundą (b. l. 9-10). Nagrinėti teisme buvo priimtas pareiškėjo 2019 m. gegužės 13 d. parengtas skundą, kuriame kaip atsakovė nurodyta Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK (b. l. 15-19, 21-22).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 4 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas tai valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, jog VĮ „Mūsų amatai“ yra valstybės įmonė ir kad jos savininkė yra valstybė. Tačiau be šių požymių, tam, kad valstybės įmonė būtų pripažįstama viešojo administravimo subjektų, būtina, jog valstybės įmonė Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka būtų įgaliota atlikti viešąjį administravimą.

Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: 1) įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai; 2) įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti subjektą (prireikus jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalį, valstybės ir savivaldybių įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai atlikti jų pačių priimtų administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę ir teikti administracines paslaugas gali būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai galėtų būti suteikti, ir jeigu šie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tos valstybės ar savivaldybės įmonės veiklos tikslais.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad VĮ „Mūsų amatai“ įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu arba ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi buvo nustatyti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad VĮ „Mūsų amatai“ įstatymų įgaliotos valstybės ar savivaldybių institucijos priimtu teisės aktu būtų buvę nustatyti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, VĮ „Mūsų amatai“ nėra viešojoje administravimo subjektas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Darant šią išvadą, atsižvelgiama į VĮ „Mūsų amatai“ teisinio statuso aiškinimą, pateikiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5020-525/2018, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-324-629/2019).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl darbo organizavimo VĮ „Mūsų amatai“ ir apmokėjimo už darbą bei kitų su darbo santykiais susijusių klausimų nėra sietini su Pravieniškių PN-AK veikla, vykdoma viešojo administravimo srityje, ir nepagrindžia Lietuvos valstybės pareigos atlyginti žalą, galimai kilusią darbo teisinių santykių srityje.

Be to, pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš to, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino tinkamos jo resocializacijos.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnį, pataisos įstaigų administracijai pavesta organizuoti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją. Bausmių vykdymo kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2016 m. liepos 11 d. sudarė pareiškėjo individualų socialinės reabilitacijos pataisos planą. Pareiškėjo socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos šios priemonės: laikytis vidaus tvarkos taisyklių, neturėti galiojančių nuobaudų; dirbti; dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b. l. 46). Atsižvelgus į bylos duomenis, sprendžiama, kad pareiškėjas vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. jis neturi galiojančių nuobaudų, tris kartus buvo paskatintas, įsidarbino VĮ „Mūsų amatai“.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnį, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių, kurios pagrindinis tikslas – paruoši asmenį integracijai į visuomenę. Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi pareigos dirbti nustatymu siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų. Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Taigi, įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybę reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą). Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dirbti, taip formuojant jo darbinius įgūdžius bei elgesį socialinių santykių srityje.

Byloje nustatyti duomenys leidžia spręsti, jog pareiškėjas dalyvavo ir pozityvaus užimtumo priemonėse: Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzamine, protų mūšyje, kuriame su komanda užėmė 3-ąją vietą, paskaitoje „Streso valdymas ir motyvacija keistis“, renginyje „Užgavėnės 2016“, virvės traukimo varžybose, kuriose iškovojo 1-ąją vietą (b. l. 46- 47). Be to, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad su pareiškėju vyksta nuolatiniai pokalbiai, teikiamos rekomendacijos dėl jo elgesio, taikomos visos numatytos priemonės, siekiant koreguoti nuteistojo elgesį ir sudaryti visas sąlygas tinkami integruoti į visuomenę (b. l. 49-74). Bylos duomenimis, A. K. 2019 m. vasario 8 d. buvo nustatyta 18 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, kuri vertinama kaip žema rizika (b. l. 73). Vertinant šiuos duomenis, atsižvelgiama, kad 2016 m. liepos 11 d. sudarant individualų socialinės reabilitacijos planą, pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo įvertinta 20 balų (b. l. 50), Teismo vertinimu, tai reiškia, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika, taikant numatytas socializacijos ir būsimos integracijos į visuomenę priemones, sumažėjo.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, A. K. buvo pristatomas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, kurios nutarimais nutarta taikyti pareiškėjui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (žr. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų bylas Nr. T-640-753/2019, Nr. T-1833-753/2019). Paskutinis teikimas dėl lygtinio paleidimo taikymo A. K. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas 2019 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-524 taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šioje nutartyje bendrosios kompetencijos teismas konstatavo, kad stebimi teigiami A. K. elgesio pokyčiai – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, paskutinį kartą pažeidimą padarė 2016 m. balandžio 26 d., jis penkis kartus skatintas, jam suteikta teisė laisvu nuo darbo metu iki 2 parų parvykti į namus, buvo suteikta teisė 10 parų atostogų grįžti į namus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo odos dirbinių taisytojo specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Atsižvelgus į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 9 d. nutarties motyvus, sprendžiama, kad teismas sprendimą, jog A. K. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, priėmė, atsižvelgęs, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka už įvykdytą labai sunkų nusikaltimą, kurio pobūdis rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, pareiškėjas nusikaltimą padarė dėl finansinės naudos, likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų byla Nr. T-1833-753/2019).

Išvardintos aplinkybės ir faktiniai duomenys patvirtina, kad pataisos įstaigoje taikytos socialinės reabilitacijos priemonės darė įtaką pareiškėjo socializacijai ir poveikį jo elgesiui. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK, siekdama A. K. integruoti į visuomenę, tinkamai ir aktyviai įgyvendino jam numatytas socialinės reabilitacijos programas.

Minėta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, buvimo, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Byloje nustačius, kad Pravieniškių PN-AK, kaip viešojo administravimo institucija, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.