- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-74-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- J. V.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-332/2009
Teisėja: Ernesta Montvidienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.4.9.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. vasario 26 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-12-17 nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojat J. V. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. nuteistas už tai, kad jis 2008-05-18 apie 15 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, sumušė savo mažametį sūnų L. V., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. sudavė ne daugiau kaip 5 kartus diržu į nugaros, juosmens, sėdmenų sritį, tuo padarydamas mažamečiui L. V. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie J. V. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių rajono apylinkės prokuratūra prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-12-17 nuosprendį ir paskirti J. V. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingos, aiškiai per švelnios, bausmės paskyrimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 41 str., VIII skyriaus nuostatas, pažeidė bendruosius bausmių skyrimo principus. Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 ir 2 d. nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Už Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą įstatymų leidėjas, vertindamas prieš mažametį asmenį padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 2 metų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad J. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nemotyvavo, kodėl skiria J. V. mažesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. nustatytus reikalavimus. J. V. nusikaltimą padarė prieš savo mažametį vaiką, auklėjo diržu 2 metų sūnų už tai, kad jis piešė bei pagal savo supratimą domėjosi aplinka, t.y. nuplėšė tapetus. Mažas vaikas dėl artimo asmens padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, didelę baimę bei dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Jis buvo paliktas tėvo, vienintelio jam artimo žmogaus, priežiūrai, ir buvo žiauriai nuskriaustas būtent savo tėvo, asmens, kuris pagal visus gamtos ir visuomenės dėsnius privalo ginti ir saugoti savo vaiką. Tokie veiksmai mažamečio vaiko atžvilgiu, patirti išgyvenimai verčia vaiką jaustis nesaugiu, būti nuolatinėje netikrumo ir baimės būsenoje, todėl J. V. skirtina didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė.
Teismo posėdyje prokurorė prašė Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis J. V., jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d., jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nuoširdus gailėjimasis ir padėjimas išaiškinti nusikaltimą nėra vienintelė aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę. Taigi ir šios aplinkybės nebuvimas nėra pagrindas neskirti nuteistajam mažesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmės, jeigu visų kitų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus nuteistajam mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę.
Teismas bausmes skiria, vadovaudamasis įstatymu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Skirdamas nuteistajam J. V. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. – atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, – padarytas nesunkus nusikaltimas, pavojingumo visuomenei laipsnį – J. V. sužalojo savo mažametį sūnų, kaltės formą ir rūšį – baigtas tyčinis nusikaltimas, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nuteistojo asmenybę – J. V. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos susijusios su kelių eismo taisyklių pažeidimais, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į tai, kad J. V. anksčiau neteistas ir motyvuotai bei pagrįstai paskyrė nuteistajam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kolegija laiko, kad apylinkės teismo paskirta bausmė yra pakankama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytai bausmės paskirčiai – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – įgyvendinti, yra tinkama, jos keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.