Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei, Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos atstovei Aurikai Stanislovaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos teikimą dėl nuteistosios V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), įspėjimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistojo elgesį bausmės vykdymą prižiūrinti institucija kontroliuoja nuo 2011-08-02. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 2011-08-31 V. V. buvo supažindinta su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teisėmis bei pareigomis, įspėta dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimus. 2011-08-08 gauta duomenų, kad baudžiamojo poveikio priemonę - 3250 Lt įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimu asmenų fondą sumokėjo, tik 2011-06-21, nors nustatytas terminas baigėsi 2011-06-14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr.107 patvirtinta „Pataisos inspekcijų darbo tvarka“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-11-12 įsakymu Nr.V-317 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiu Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų pataisos inspekcijų veiklos teritorijų nustatymo“, Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2009-01-29 įsakymu Nr.4-21 patvirtintais „Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos nuostatais“, Klaipėdos m. PI Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybių teritorijoje gyvenantiems asmenims vykdo bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu (išskyrus turtiniu teisių apribojimo bausmes), bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų, lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, baudžiamojo poveikio priemones (išskyrus turto konfiskavimą ir įmoka į nukentėjusiu nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemones (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.16 straipsniu, „Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena“. Savo gyvenamąją vietą nuteistoji V. V. nurodė Vokietijoje. Dėl šios priežasties ji atsisakė dalyvauti Pataisos inspekcijos vykdomose socialinės reabilitacijos ar elgesį keičiančiose kognityvinėse programose. Taip pat ji nei karto nerasta deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 342 straipsnio 4 dalies 13 punktu, nuosprendis, kuriuo atidedamas paskirtos bausmės vykdymas, pateikiamas vykdyti pataisos inspekcijoms. Pataisos inspekcijos vykdydamos teismo nuosprendį, kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, kontroliuoja nuteistojo elgėsi, įstatymo nustatytu ir teismo paskirtų įpareigojimu vykdymą ar draudimų laikymąsi, pagal galimybes vykdo jo elgesio korekciją. BPK 358 straipsnio l dalyje nustatyta, kad nuteistąjį, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, nuo bausmės atleidžia arba jam bausmės vykdymo atidėjimo terminą pratęsia, arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgėsi kontroliuojančios institucijos teikimu. Asmeniui išvykus nuolat gyventi į kitą valstybę, pataisos inspekcijai nėra galimybės vykdyti jo elgesio kontrolės, korekcijos ir gali būti neįgyvendinta bausmės paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 41 straipsnyje. Nuteistajam išvykus nuolat gyventi į kitą (taip pat ir Europos Sąjungos) valstybę, pataisos inspekcija neturi teisinių priemonių ir galimybių kontroliuoti nuteistojo elgesio ir vykdyti jo elgesio korekciją bei siekti bausmės tikslų įgyvendinimo, kadangi šiuo metu nėra galiojančių Lietuvos Respublikos pasirašytų tarptautinių susitarimų, reglamentuojančių tarpusavio pagalbą dėl bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymu. Todėl asmeniui išvykus į užsienį, pataisos inspekcija gali tik formaliai vykdyti nuosprendį - rinkti informaciją apie Lietuvos Respublikoje jo padarytus teisės pažeidimus (gyvendamas užsienyje, pažeidimų Lietuvos teritorijoje nedaro) ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-05 nutartimi 2K-409 įtvirtino precedentą dėl nepilnamečių išvykimo į užsienį, nes jiems likus Lietuvoje be tėvų, būtų pažeisti išskirtinai nepilnamečio interesai. Suaugę asmenys laisvi pasirinkti savo gyvenamąja vietą, išskyrus atvejus, kai ši teisė suvaržoma „įstatymu, <...> taip pat vykdant teisingumą“ (LR Konstitucijos 32 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-02 nutarimus Nr.1050 „Dėl centrinių institucijų, atsakingų už keitimąsi informacija apie teistumą, paskyrimo“. Pataisos inspekcija gautų informacijos apie užsienyje padarytus administracinius teisės pažeidimus ar nusikalstamas veikas, šie pažeidimai ir nuobaudos nesukelia jokių teisinių pasekmių vykdant nuosprendį Lietuvos Respublikoje (bausmės nebendrinamos, pažeidimai negalioja). Tokiu būdu pažeidžiamas „nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas“ numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje, kur teigiama, kad „visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religiniu ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Asmenims, kuriems bausmės vykdymas atidėtas ir gyvenantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, padarius administracinės teisės pažeidimų ar kitų pažeidimų, už kuriuos buvo taikomos administracinės, drausminės ar kitos nuobaudos, kyla teisinės pasekmės numatytos LR BK 75 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose, o analogiškus pažeidimus padarius už Lietuvos Respublikos ribų, šios pasekmės nekyla. Taip pat, kaip ir užsienio valstybės teismas skirdamas bausmę neatsižvelgia į Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas ar pažeidimus, nes ten Lietuvos Respublikos įstatymai negalioja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio l dalimi - „ bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus“. Bausmės vykdymo atidėjimo turinį sudaro ne tik įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimu asmenų fondą, bet ir kitos sąlygos, numatytos įstatymuose.

Vadovaujantis Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 30.2 punktu, su asmenimis, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, pataisos inspekcija individualų darbą turi dirbt ne rečiau kaip kartą per du mėnesius. Nuteistajai gyvenant Vokietijoje, šios pareigos pareigūnai negali įvykdyti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pataisos inspekcijų ir probacijos skyriaus 2011-09-13 Pažymoje Nr. NV-305 nurodyta, kad „visais atvejais nuteistajam be PI leidimo (žinios) išvykus už Lietuvos Respublikos ribų, kreiptis į teismą dėl įstatymų nustatytu ir (ar) teismo paskirtu pareigų (įpareigojimų) nevykdymą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos BK 75 str. 4 d. 3 p.. matyti, kad nuteistoji nevykdė teismo įpareigojimo, todėl darytina išvada, kad jai tikslinga pareikšti įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 4 d. 3 p., LR BPK 358 str.

nutaria:

Nuteistąją V. V., už 2011-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės tesimo nuosprendžiu paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu paskirto teismo įpareigojimo nevykdymą, įspėti.

Nutartis per 5 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.