Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL (4 500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 9 (devynių) mėnesių dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025-05-07. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, iš V. A. išieškotina valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio ,,Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti 2 530 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų trisdešimties eurų) suma.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. A. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis, 2025-05-06, apie 10.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Peugeot Partner“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,88 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. neginčija savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, o tik nesutinka su jam paskirtos bausmės - baudos - dydžiu bei jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nusikaltimo padarymo priemonės, t. y. automobilio vertės konfiskavimo dydžiu.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

10. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. A. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi prasikaltęs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas bausmę teismas vertino ir tai, kad V. A. vairavo automobilį darbo dieną pakankamai tankiai apgyvendintoje teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilių neblaivumas), tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, neturėdamas teisės vairuoti, kuri jam buvo atimta iki 2026-10-04 administracinio nusižengimo byloje už vėlgi automobilio vairavimą neblaiviam 2024-12-05 (tą kartą nustatytas po paklaidos 1,19 promilės neblaivumo laipsnis). Todėl Apygardos teismas pritaria Apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam V. A. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudą, nustatant didesnį už sankcijos minimumą jos dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintinas trečdaliu.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. nurodo, jog transporto priemonę jis vairavo Klaipėdos rajono keliu, kuriame nėra didelio ar intensyvaus eismo, bei nėra pėsčiųjų, gyventojų, vaikų ar kitokių ypač pavojingų rizikos faktorių, bei eismo dalyvių, todėl, apelianto manymu, teismas neteisingai įvertindamas šią aplinkybę, nepagrįstai skyrė jam per didelę baudą. Tačiau Apygardos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus, kadangi jis nusikaltimo padarymo metu neblaivus vairavo automobilį 2025-05-06, apie 10.57 val., (duomenys neskelbtini), t. y. kaimo vietovėje ir kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo - darbo dieną pakankamai tankiai apgyvendintoje teritorijoje. Todėl vien subjektyvus nuteistojo manymas, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus rajoniniame kelyje, kuriame nėra intensyvaus eismo, pėsčiųjų ar vaikų, nesudaro pagrindo vertinti jo padaryto nusikaltimo kaip mažiau pavojingo. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis V. A. tik laimingo atsitiktinumo dėka būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, nesukėlė dar didesnių neigiamų pasekmių sau ir kitų asmenų gyvybei bei turtui.

12. Taip pat apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nusikaltimo padarymo priemonės, t. y. automobilio vertės konfiskavimo dydžiu. Apelianto manymu, automobilio „Peugeot Partner“ (2008 m. gamybos), kurią jis vairavo būdamas neblaivus, neatitinka tos transporto priemonės klasės ir vertės, kurią pritaikė teismas, vertindamas pagal VšĮ ,,Emprekis“, kadangi jog automobilis „Peugeot Partner“, kurį jis vairavo, yra senesnio modelio, negu vertinimui pateikė teismas. Nurodo, jog 2008 metai buvo pereinamieji šios transporto priemonės modelio gamybos metai, todėl ta transporto priemonė, kurią jis vairavo yra priskiriama prie senesnių transporto priemonių, kurių vidutinė rinkos vertė yra apie 300,00 Eur. Apelianto teigimu, šios transporto priemonės faktiniai gamybos metai yra 2007 metai, todėl, kaina turėjo būti vertinama pagal 2007 metų gamybos modelį. Tačiau Apygardos teismas nesutinka ir su šiais apelianto V. A. skundo argumentais. Pažymėtina, jog pagal VŠĮ „Emprekis“ automobilio ,,Peugeot Partner“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 2 530 Eur (b. l. 37). Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, todėl laikytina, jog nurodoma 2 530 Eur automobilio vertė yra teisinga. Subjektyvūs apelianto svarstymai ir samprotavimai apie jo vairuoto automobilio kitokią, ženkliai mažesnę, vertę, rodo apelianto siekį išvengti jam gresiančios baudžiamojo poveikio priemonės pasekmių. Apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo abejoti VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, todėl vertina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio vertės konfiskavimo dydis yra teisingas bei pagrįstas. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

13. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. A. už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą galutinę 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai nustatyta ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio rinkos vertės konfiskavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo V. A. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, o paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio rinkos vertės konfiskavimas, yra nepagrįsta ir per didelė, todėl Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

14. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teisme 2025-09-16 buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-10138, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 75,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato A. Velučio užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam V. A. suma. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, tačiau dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, t. y. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos iš nuteistojo V. A. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. A. apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nepriteisti.